<...>Teko pakliūti į Santaros klinikas ir atsidurti patalpoje, kurioje laukiama Corona viruso testo rezultatų prieš paguldant į vieną iš ligoninės skyrių... Visai netikėtai suskambo telefonas – pasigirdo būtent gydytojos, siuntusios mane stacionariniam gydymui, balsas. Ji pasiteiravo, ar nereikia man ko nors atnešti, kadangi esu nuo ankstyvo ryto ligoninėje ir visai nebuvau pasiruošęs tokiai įvykių sekai – neplanavau užtrukti čia ilgesniam laikui... Taigi, ji pasiteravo ar nereikia užsakyti man pietus ar bent jau atnešti vandens, nes išeiti iš patalpos, kurioje buvome įkalinti laukdami minėtų tyrimo rezultatų, nebuvo galima. Mane maloniai nustebino ir net sujaudino toks dėmesys, kurio tikrai nesitikėjau ir niekuo nebuvau nusipelnęs... Pati gydytoja atnešė nupirkusi vandens ir net šokoladą, kurio nebuvau prašęs ir atsisakė paimti pinigus už pirkinius... Gali kam atrodyti, kad tai nereikšminga smulkmena, nevertas dėmesio poelgis, bet toks, atrodytų tikrai nereikšmingas, rūpestis pasako labai daug ir apie pačią kardiologę-gydytoją Ritą Kazlauskaitę ir, kaip nepasirodytų keistą, taip pat ir apie visą Santaros ligoninės personalą... Labai džiaugiuosi ir dėkingas gydytojai, kad turėjau tokią patirtį ir Lietuvoje. Vadinasi, dar nėra visiškai išnykęs tas tautos vienybės jausmas, kai matoma žymiai plačiau nei vien tik savo artimųjų ratas... Ir tai suteikia viltį, kad Lietuvoje dar ne viskas negrąžinamai prarasta žmonių tarpusavio santykiuose... ir išlieka tikimybė, kad dar galimas nuoširdus, nesavanaudiškas dėmesys vieni kitiems...
Saulius Varnas
Visą padėkos tekstą skaitykite čia