Kaip pasinaudoti Internetine paciento kortele?

Pacientai, norintys prisijungti prie IPK, gali tai padaryti savarankiškai, papildomai atvykti į gydymo įstaigą nereikia.

Asmenys, norintys matyti savo vaikų (globotinių) medicininius duomenis, privalo atvykti į Vaikų Ligoninę adresais Santariškių g. 4 (Registratūrą) arba Santariškių g. 7 (Registratūrą). Su savimi būtina turėti vaiko gimimo liudijimą (originalą) ir savo asmens dokumentą (pasą arba ID kortelę).

Prisijungti naudojant paslaugą:

Nepavyksta prisijungti?

Ką turi žinoti pacientai, kuriems paskirtas COVID-19 tyrimas prieš planinį stacionarinį gydymą

Visiems pacientams, kuriems skiriamas planinis gydymas stacionare, įskaitant ir dienos chirurgijos paslaugas, turi būti atliekamas tyrimas dėl COVID-19 ligos, t. y.  paimamas tepinėlis iš nosiaryklės. Jei įstaigoje kartu su pacientu lieka ir kitas asmuo (paciento slaugai, priežiūrai ar kt.), tyrimas atliekamas ir tam asmeniui.

Pacientams, kuriems paskirtos planinės dienos stacionaro paslaugos, tyrimas dėl COVID-19 ligos atliekamas tik šiais atvejais:

  • Jei pasireiškia bent vienas iš šių klinikinių simptomų: kūno temperatūra 37,3oC ir didesnė, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, staigus uoslės ar skonio praradimas ar susilpnėjimas, arba yra epidemiologiniai kriterijai (artimas sąlytis su patvirtintu koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) atveju 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios);
  • Jei paskirtos planinės procedūros Intervencinės kardiologijos ir rentgenochirurgijos skyriuje (planinės koronarografijos).

Tyrimui atlikti pacientą užregistruoja stacionarinį gydymą skiriantis VUL SK gydytojas ir suteikia visą reikalingą informaciją apie tolesnę eigą.

Tyrimas dėl COVID-19 atliekamas iki guldymo į stacionarą likus ne daugiau kaip 48 val. Tik nesant galimybės jo atlikti tokiu metu, jis gali būti atliekamas hospitalizacijos dieną.

Tepinėlis iš nosiaryklės ištirti dėl COVID-19 ligos imamas:

  • pacientams, guldomiems į ligoninės skyrius, esančius adresu Santariškių g. 2, – patalpoje B118 (B korpusas, prie centrinio įėjimo). Pacientas iš anksto informuojamas apie atvykimo laiką trumpąja žinute.
  • pacientams, guldomiems į Dermatovenerologijos centro skyrius, esančius Kairiūkščio g. 2, ir Pulmonologijos ir alergologijos centro skyrius, esančius P. Širvio g. 5 – tepinėlis imamas, pacientą iš anksto informavus apie atvykimo laiką ir vietą.

Planinė stacionarinė paslauga pradedama nelaukiant viruso SARS-COV-2 tyrimo atsakymo.

Tyrimo atsakymo pacientas (ir kartu guldomas asmuo) laukia ligoninės skyriaus palatoje arba įsipareigoja tyrimo atsakymo laukti nurodytoje konkrečioje izoliavimo vietoje paties paciento (ar jo atstovo) nurodytu adresu.  

 

Kaip ligoniai lankomi reanimacijose ir intensyviosiose terapijos skyriuose?
PACIENTŲ, GYDOMŲ REANIMACIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE LANKYMO TVARKA

• Pacientai lankomi kasdien dienos metu. Vienu metu palatoje pas pacientą gali būti ne daugiau kaip 2 lankytojai, lankymas neturėtų užtrukti ilgiau skyriuose nurodyto laiko.
• Būtina dėvėti sterilų chalatą ir bachilus (chalatai ir bachilai išduodami skyriuose), dezinfekuoti rankas.
• Jei lankytojas turi sveikatos sutrikimų (kosti, viduriuoja), lankymas draudžiamas.
• Gydytojų vizitacijos ir procedūrų atlikimų metu, lankytojai turi išeiti iš skyriaus.
Pacientai lankomi:

VAIKŲ ANESTEZIOLOGIJOS-REANIMACIJOS IR INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUS
nuo 12.00 iki 13.00 val.
nuo 18.00 iki 19.00 val.

1-as REANIMACIJOS IR INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUS
13.00 iki 14.00 val.

2-as REANIMACIJOS IR INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUS
nuo 11.30 iki 12.30 val.
Kokias atvejais Lietuvoje nevaisingoms poroms gali būti skiriamas pagalbinio apvaisinimo gydymas?
Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama:
- tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais kitais gydymo būdais, t. y. gydytojas nusprendė, kad jau anksčiau Jums skirti nevaisingumo gydymo metodai buvo neveiksmingi ir yra išnaudoti visi kiti galimi gydymo metodai arba
- tais atvejais, kai, taikant kitus nevaisingumo gydymo būdus, nėra realios sėkmės tikimybės – t. y., gydytojas mano, kad pagalbinis apvaisinimas yra vienintelis jums tinkamas gydymo būdas.
Pagalbinis apvaisinimas gali būti taikomas:
- tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims;
- pateikus šiuos dokumentus:
- asmens tapatybės patvirtinančius dokumentus;
- santuokos ar partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus;
- medicinos dokumentus (išrašą), patvirtinančius, kad Jums nustatytas nevaisingumas (vyro arba moters), ir gydytojo išvadą, jog kiti gydymo metodai neveiksmingi, o moteris gali pastoti tik atlikus pagalbinį apvaisinimą;
- rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą bei pasirašytą nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.
Kokie specialistai konsultuoja Santaros vaisingumo centre (SVC)?
SVC yra akademinio lygio Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaisingumo centras. Čia konsultuoja gydytojai ginekologai, embriologai, urologai, genetikai, endokrinologai, hematologai, psichiologai bei, esant poreikiui, kitų sričių specialistai.
Kaip registruotis konsultacijai dėl nevaisingumo diagnostikos bei gydymo ar pagalbinio apvaisinimo procedūros?
Kviečiame registruotis el. sistemoje https//ipr.sergu.lt. Į paieškos laukelį įveskite žodį „nevaisingumas” ir pasirinkite Santaros klinikų gydytoją, šeimų nevaisingumo specialistą.
Kiti registracijos būdai
TELEFONAS PASITEIRAVIMUI IR IŠANKSTINEI REGISTRACIJAI: 8 5 236 5316 (darbo dienomis nuo 7 val. iki 19 val.) ir el. paštas vaisingumas@santa.lt
Ar konsultacija dėl nevaisingumo diagnostikos bei gydymo yra mokama?
Valstybė nekompensuoja pirminio nevaisingumo ištyrimo ir konsultacijos dėl nevaisingumo, kai dar nėra aišku, ar porai reikalingas pagalbinis apvaisinimas, todėl tokia konsultacija yra mokama.
Valstybė kompensuoja konsultaciją dėl pagalbinio apvaisinimo su tyrimų paskyrimu ir atlikimu (ir vyrui, ir moteriai) Santaros vaisingumo centre. Tam būtina turėti gydytojo siuntimą konsultacijai dėl pagalbinio apvaisinimo.
Tam tikrais atvejais pagalbinio apvaisinimo procedūros gali būti atliekamos tik pacientų lėšomis.
- Kai moteris yra vyresnė nei 42 metų amžiaus.
- Kai nevaisinga pora jau turi vieną bendrą biologinį vaiką ar vaiką, pagimdytą po pagalbinio apvaisinimo procedūros.
Kokius dokumentus būtina turėti atvykstant konsultacijai dėl nevaisingumo gydymo?
Į konsultaciją dėl nevaisingumo gydymo moteris ir vyras turi atvykti drauge. Kiekvienas privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Būtina turėti šiuos dokumentus:
- šeimos gydytojo ar gydytojo ginekologo siuntimą konsultacijai (valstybės kompensuojamai paslaugai);
- dokumentus bei medicinos išrašus apie anksčiau atliktas nevaisingumo diagnostikos ir gydymo procedūras, gretutines ligas;
- klausimų specialistui sąrašą.
Kokius dokumentus būtina turėti atvykstant konsultacijai dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros?
Į konsultaciją dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros moteris ir vyras turi atvykti drauge. Būtina turėti šiuos dokumentus:
- kiekvieno asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- santuokos ar partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus;
- medicinos dokumentus (išrašą), patvirtinančius, kad Jums nustatytas nevaisingumas (moters ir (arba) vyro nevaisingumas arba neaiškios kilmės nevaisingumas) ir gydytojo išvadą, kad kiti gydymo metodai neveiksmingi, o moteris gali pastoti tik atlikus pagalbinį apvaisinimą (šis išrašas nėra būtinas, jei nevaisingumo tyrimai buvo atliekami Santariškių klinikose).
Taip pat rekomenduojame turėti šiuos dokumentus:
- dokumentus bei medicinos išrašus apie anksčiau atliktas nevaisingumo diagnostikos ir gydymo procedūras, gretutines ligas;
- klausimų specialistui sąrašą.
Kokius dokumentus reikia pasirašyti prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą?
Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą būtina pasirašyti šiuos dokumentus:
- prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą;
- nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.
Dokumentus pasirašo abu šeimos nariai arba nustatyta įstatymų tvarka registruoti partneriai.
Pasirašius sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą, iki pagalbinio apvaisinimo pradžios turės praeiti ne mažiau kaip 7 dienos.
Kas sudaro gydymo ciklą ir kiek ciklų yra kompensuojama?
- šviežiai sukurtų embrionų perkėlimas – nuo kontroliuojamos kiaušidžių stimuliacijos pradžios (pirmos vaistų dozės) iki nėštumo testo atlikimo arba
- šaldytų embrionų perkėlimas – nuo vaistų, skirtų gimdos gleivinei paruošti (pirmos vaistų dozės) iki nėštumo testo atlikimo.
Kiek gydymo ciklų gali būti kompensuojama?
Valstybė apmoka ne daugiau nei 2 gydymo ciklus.

Ką valstybė kompensuoja vieno gydymo ciklo metu?

1. Konsultaciją dėl pagalbinio apvaisinimo su tyrimų paskyrimu ir atlikimu (ir vyrui, ir moteriai).

2. Ne daugiau kaip tris akušerio ginekologo konsultacijas, kai atliekama kontroliuojama kiaušidžių stimuliacija ir echoskopija kiaušialąsčių brandinimo (stimuliacijos vaistais) metu.
3. Pagalbinio apvaisinimo procedūros dalis:
  - embriono sukūrimą ir nešaldyto embriono perkėlimą į moters gimdą;
  - šaldyto embriono perkėlimą į moters gimdą.
Ko valstybė nekompensuoja?

- Pirminio nevaisingumo ištyrimo ir konsultacijos dėl nevaisingumo.
- Vaistų, reikalingų pagalbinio apvaisinimo metu.
- Pagalbinio apvaisinimo procedūrų: lytinių ląstelių ar embrionų šaldymo, jų saugojimo, papildomo embriono auginimo iki blastocistos, gimdos gleivinės paruošimo prieš pagalbinį apvaisinimą ir kitų procedūrų;
- Su donoro lytinėmis ląstelėmis susijusių išlaidų.
- Preimplantacinės genetinės diagnostikos (PGD). 

PDG atliekama kai:
- vienas ar abu partneriai serga paveldima liga, kuri sukelia didelę negalią; 
- vienas ar abu partneriai yra monogeninės mutacijos nešiotojai;
- vienas ar abu partneriai yra chromosomų aberacijos nešiotojai;
- yra embriono spontaninės monogeninės mutacijos ir (ar) chromosomų aberacijos rizika.
Pastaba: didelę negalią sukeliančia liga laikomas sveikatos sutrikimas, atitinkantis bent vieną iš šių kriterijų:
- sunkų nuolatinį neįgalumą sukeliantis sveikatos sutrikimas;
- gyvybei gresiantis sveikatos sutrikimas.

Kada leidžiama naudoti donoro lytines ląsteles?
Pagalbiniam apvaisinimui donoro (ne partnerio) lytinės ląstelės gali būti naudojamos šiais atvejais:
- kai vieno iš partnerių lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui;
- kai yra didelė rizika su vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis perduoti didelę negalią sukeliančią ligą.
Ką daryti jeigu jaučiu skausmą?
Kodėl skausmas gali būti problema?
Su skausmu susiduriame dažnai. Dažniausiai jis praeina pasveikus. Kartais, užsitęsus problemai, arba kai liga yra sunkiai pagydoma, skausmas gali lydėti ilgą laiką ir sukelti daug fizinių kančių, psichologinių problemų, turėti netgi socialinių ir ekonominių pasekmių. Todėl stiprų, varginantį ar ilgai trunkantį skausmą būtina gydyti, tam, kad jis netrukdytų džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.
Kaip gydomas skausmas?
Yra daug priemonių ir vaistų nuo skausmo, tačiau universalaus nėra. Sudėtingais atvejais būtina parinkti individualų gydymą, pvz., fizioterapines procedūras, gydomąją mankštą, vaistus, specialias invazines skausmo malšinimo procedūras, chirurginę operaciją ar kt. Gali būti reikalinga psichologinė pagalba, miego korekcija ar kitos pagalbinės priemonės.
Kas yra Skausmo gydymo dienos stacionaras (skausmo klinika)?
Tai yra specializuotas skyrius, kuriame konsultuojami ir gydomi pacientai, kenčiantys stiprų užsitęsusį skausmą, kai skausmo nepavyksta numalšinti įprastomis priemonėmis. Pacientai konsultuojami ambulatoriškai, invazinės procedūros taikomos dienos stacionaro sąlygomis (pacientai tą pačią dieną po procedūrų išleidžiami namo).
Kokios paslaugos teikiamos Skausmo gydymo dienos stacionare?
Skausmo gydymo dienos stacionare konsultuojami pacientai dėl medikamentinio skausmo gydymo, jei reikia – jiems taikomos specialios invazinės skausmo gydymo procedūros. Invazinių procedūrų metu siekiama paveikti skausmo židinį arba skausmo perdavimo takus, suleidžiant vaistų, veikiant nervus cheminėmis medžiagomis, aukšta temperatūra ar elektromagnetinėmis bangomis. Procedūros gali būti atliekamos ultragarso ar rentgeno kontrolėje.
Kada reikėtų kreiptis į Skausmo gydymo dienos stacionarą?
Į Skausmo gydymo dienos stacionarą reikėtų kreiptis, jei Jus kamuoja stiprūs užsitęsę skausmai ir jų nepavyksta numalšinti įprastiniais vaistais ar fizioterapinėmis priemonėmis.
Kokie skausmo sindromai gydomi Skausmo gydymo dienos stacionare?
Dažniausiai skausmo gydymo dienos stacionare gydomi šie skausmo sindromai:
  • Nugaros skausmas (kaklo, krūtinės, juosmens, kryžmens, uodegikaulio skausmas)
  • Galvos skausmas (galvos skausmas kylantis iš kaklinės stuburo dalies, raumenų, pakaušinio nervo neuralgija)
  • Miofascinis skausmas
  • Radikulopatijos skausmas
  • Sąnarių skausmas
  • Periferinių nervų ar jų rezginių skausmas (pvz., neuropatijos, neuralgijos)
  • Lėtinis pooperacinis skausmas
  • Visceralinis (pvz., lėtinio pankreatito, lėtinis dubens skausmas)
  • Kompleksinis regioninio skausmo sindromas
  • Fantominis skausmas
  • Onkologinių ligų sukeltas skausmas
Kaip registruotis pas skausmo specialistus?
Prieš atvykstant, būtina užsiregistruoti iš anksto.

Ambulatorinių pacientų išankstinė registracija į Skausmo gydymo dienos stacionarą atliekama bendrojoje Konsultacinės poliklinikos registratūroje.

Registruotis galima šiais būdais:

Išankstinė pacientų registratūra visą parą – https//ipr.sergu.lt 

Konsultacijų poliklinikos išankstinė registratūra – tel. (8 5) 236 5112 (I–V 7:00–16:00), tel. (8 5) 250 1743, (I–V 8:00–14:00) * jei nesiseka prisiskambinti, maloniai prašome registruotis internetu https//ipr.sergu.lt;

Informacija dėl „žaliųjų koridorių“! Pacientams, sergantiems onkologine liga ir pacientams su trišakio nervo ar liežuvinio ryklės nervo neuralgijos skausmais, kurių skausmo kontrolė išlieka bloga nepaisant skiriamo maksimalaus gydymo nuskausminančiais vaistais ir kitomis priemonėmis, ir kai nėra indikacijų skubiai operacijai veikia „žaliojo koridoriaus“ sistema. Registruojantis sistemoje https//ipr.sergu.lt reikia pasirinkti gydytojo specialybę ANESTEZIOLOGAS-REANIMATOLOGAS (skausmo gydymas), apsilankymo tipas „Žaliasis koridorius (skausmas)“. Registruojantis į „žaliuosius koridorius“ reikia nurodyti siuntime nurodytą ligos kodą.

Atvykus paskirtą dieną konsultacijai, su siuntimu bei asmens dokumentu reikia tiesiai eiti į Skausmo gydymo dienos stacionarą B282.

Skausmo gydymo dienos stacionaras dirba: I-V 7.30-15.30 val.

Atvykstant būtina turėti gydytojo siuntimą ir asmens dokumentą. Gydytojo siuntime turi būti nurodyta esminė skausmą sukeliančios ligos informacija, lydintys susirgimai, atliktų kraujo ir kitų laboratorinių tyrimų rezultatai, radiologinių tyrimų informacija, taikytas skausmo gydymas ir siuntimo tikslas.

Kas žinotina prieš atvykstant į Skausmo kliniką?
Skausmo pagalbos efektyvumas labai priklauso nuo teisingo skausmo įvertinimo, todėl pacientui reikia mokėti kuo tiksliau ir aiškiau apibūdinti savo patiriamą skausmą: vietą, stiprumą, pobūdį, nuo ko skausmas sustiprėja, nuo ko skausmas aprimsta.
Reikėtų pasiruošti atsakyti į šiuos klausimus:
1. Kur skauda? Tiksliai nurodyti skausmo vietą kūne: kur skausmas atsiranda, kur plinta, kokie dar pojūčiai jaučiami be skausmo.
2. Kaip stipriai skauda? Skausmo stiprumą pabandykite nusakyti žodžiais (silpnas, vidutinis, stiprus, nepakeliamas) arba išrinkite skausmo stiprumo balą nuo 0 (neskauda) iki 10 (nepakeliamas skausmas).
3. Kokio pobūdžio skausmą patiriate? Skausmas gali būti: aštrus, duriantis, maudžiantis, bukas, deginantis, dilgčiojantis ar kitoks.
4. Kiek laiko patiriate skausmą? Kada pirmą kartą pradėjo skaudėti? Kaip skausmas keitėsi laikui bėgant, kada ir nuo ko sustiprėjo.
5. Kaip skausmas keičiasi paros bėgyje? Kokiomis aplinkybėmis ir nuo ko sustiprėja? Nuo ko sumažėja? Ar skausmas nuolatinis ar priepuolinis?
6. Ar skausmas trukdo miegoti, judėti, atlikti buityje įprastus veiksmus, protinį bei fizinį darbą? Kaip skausmas veikia nuotaiką ir gyvenimo kokybę?
7. Žinoti visus bandytus vaistus skausmui malšinti, jų pavadinimus, dozes, gydymo trukmę, efektyvumą. Taip pat svarbu žinoti kitoms ligoms gydyti vartojamus, ypač kraują skystinančius, vaistus (pvz., ar vartojate aspiriną, orfariną, klopidogrelį (Plavix), rivaroksbaną (Xarelto) ar kt.).
Skausmo gydymo dienos stacionaras
VUL Santaros klinikos
Santariškių g. 2, Vilnius
Vieta ligoninėje: B korpuso 2 aukšte (tarp Priėmimo skyriaus ir įėjimo į A korpusą)
Telefonas pasiteiravimui 852365269
Kaip konsultuojami pacientai Ambulatoriniame kardiologijos skyriuje?
VšĮ VUL Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriuje pacientai konsultuojami TIK SU GYDYTOJO SIUNTIMU ir teikiamos TIK PLANINĖS kardiologo konsultacijos. Todėl gydytojų konsultacijoms BŪTINA REGISTRUOTIS IŠ ANKSTO.
Trečio lygio kardiologo konsultacijai pacientai į VšĮ VUL Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyrių registruojami tik elektroniniu būdu ir tik gydančio gydytojo ar kito atsakingo asmens (II lygio kardiolgas arba šeimos gydytojas), prisijungus prie internetinės pacientų registracijos sistemos per https//ipr.sergu.lt gydytojams skirtame langelyje. Gydytojai, kurie neturi galimybės registruoti pacientų elektroniniu būdu, gali registruoti juos telefonu (8 5) 236 5114 nuo 10 iki 15 val. (d. d. ).
Patys pacientai gali užsiregistruoti tik telefonu 852365114, nuo 10 iki 15 val. arba atvykę į Ambulatorinės kardiologijos registratūrą, pateikę gydytojo siuntimą. Siuntimas turi atitikti šio dokumento reikalavimus (SAM 2009-06-28 įsakymu Nr. V-636 „Dėl siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo").
Primename, kad pacientas privalo turėti asmens dokumentą.
Jei pacientas negali atvykti numatytu laiku, labai prašome pranešti registratūros telefonu, arba atšaukti konsultaciją internetu.
P.S. Kadangi esame III lygio kardiologo paslaugas teikianti įstaiga, tai pirmenybė teikiama pacientams, kurie nukreipiami būtent III lygio kardiologo konsultacijai. Tai yra tuomet, kai pacientą JAU pakonsultavo II lygio kardiologas ir atliko visus būtinus tyrimus (echokardioskopiją, VEM , Holterio 24 val. EKG monitoravimą) ir išlieka išplėstinės III lygio kardiologo konsultacijos būtinybė. 
Ką reikia žinoti apie anesteziją?
Apie Jūsų anesteziologą:
Anesteziologas yra licencijuotas medicinos gydytojas, kuris parenka optimaliausią anestezijos ir skausmo malšinimo pooperaciniu laikotarpiu būdą planuojamai atlikti operacijai ir sėkmingai tai atlieka. Šis gydytojas taip pat atsakingas už Jūsų gyvybinių funkcijų – kvėpavimo, širdies veiklos, kraujospūdžio – išsaugojimą ir atlieka neatidėliotiną korekciją kritinių situacijų metu tiek operacijos metu, tiek ir ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu. Šis gydytojas užtikrina paciento saugumą ir komfortą operacijos metu, taiko pilnavertį skausmo malšinimą tiek operacijos metu, tiek ir ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu.

Anestezijos rūšys:
Operacijos metu Jums bus skiriami vaistai, malšinantys skausmą bei pojūčius. Anestezijos rūšį bei vaistų dozę nustato Jūsų anesteziologas. Prieš atliekant operaciją, dažniausiai išvakarėse Jūs susitiksite su savo anesteziologu. Anesteziologas susipažins su Jūsų ligos istorija, užduos Jums klausimų, atsakys į Jus dominančius klausimus. Anesteziologas turi kuo daugiau sužinoti apie Jūsų ligos istoriją:
• buvusios anestezijos, operacijos
• naudojami vaistai
• alerginės reakcijos
• žalingi įpročiai - rūkymas, alkoholio vartojimas, narkotinių preparatų vartojimas
Įvertinęs planuojamos atlikti operacijos pobūdį bei skausmo pooperaciniu laikotarpiu intensyvumo tikimybę, pasiūlys Jums optimaliausią būdą problemai spręsti. Esant reikalui, skirs raminamųjų vaistų nakčiai prieš operaciją.
Yra keletas anestezijos rūšių. Kuri iš jų bus taikoma Jums, priklauso nuo operacijos pobūdžio bei Jūsų sveikatos būklės.
• regioninė (vietinė) nejautra – tam tikros kūno vietos ar srities skausmo slopinimas. Taikoma nujautrinti kūno sritį, kurioje ir bus atliekama operacija. Paprastai vaistai nejautrai sukelti leidžiami šalia nervų, kurie perduoda jutimus iš atitinkamos kūno dalies. Yra keletas vietinės nejautros rūšių:
o spinalinė nejautra – taikoma, kuomet operacijos atliekamos apatinėje pilvo dalyje, dubens srityje, išeinamosios angos srityje bei operuojant apatines galūnes. Spinalinės nejautros metu vietinis anestetikas suleidžiamas vieną kartą į subarachnoidinį tarpą, kuris supa nugaros smegenis. Dūris atliekamas apatinėje nugaros dalyje. Vaisto poveikis pasireiškia maloniu šilumos pojūčiu apatinėje kūno dalyje, vėliau ši dalis nutirpsta ir išnyksta skausmo pojūtis.
o epidurinė nejautra – ši nejautros rūšis panaši į spinalinę nejautrą ir dažniausiai taikoma tais atvejais, kuomet operuojami pilvo ertmėje esantys organai, apatinės galūnės. Ši nejautros rūšis gali būti tęsiama ir operacijos metu, ir pooperaciniu laikotarpiu, kadangi epidurinės punkcijos metu yra įkišamas kateteris, kuris paliekamas kelioms dienoms ir pro jį leidžiami vaistai nuo skausmo.
• bendroji nejautra – dirbtinai sukeltas grįžtamasis centrinės nervų sistemos slopinimas, kai netenkama sąmonės ir jutimų, atsipalaiduoja skersaruožiai raumenys ir iš dalies nuslopinamos vegetacinės funkcijos. Slopinantis vaistas - anestetikas - gali būti tiekiamas ligoniui dviem būdais: skiriamas per kvėpavimo kaukę ar vamzdelį, įvestą į plaučius kartu su oro ir deguonies mišiniu, arba leidžiamas į kraują pro specialiai įvestą intraveninį kateterį. Pasibaigus operacijai anesteziologas nutraukia anestetiko tiekimą, ir ligonis pabunda.
Kaip operacijos metu yra stebimas ligonis?
Atmintinė ligoniui, kuriam bus atliekama ambulatorinė anestezija arba dienos chirurgijos paslauga
Pastaruoju metu daugėja diagnostinių ir gydomųjų procedūrų, kurių metu taikoma anestezija. Dažnai šios procedūros saugiai, patogiai ir efektyviai atliekos ambulatorinėmis sąlygomis, pacientui nereikia gultis į ligoninę, tą pačią dieną jis gali grįžti namo.

Anesteziją atlieka gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Prieš procedūrą jis apklausia ligonį, įvertina jo būklę ir atsako į iškilusius klausimus. Ligoniui prijungiamos gyvybinių funkcijų stebėjimo priemonės ir aparatai, į rankos ar kitą veną įkišamas kateteris, per jį leidžiami skausmą malšinantys ir migdantys vaistai, lašinami tirpalai. Esant reikalui per kaukę ar specialius vamzdelius duodamas kvėpuoti deguonis. Ambulatorinei anestezijai vartojami greitai ir trumpai veikiantys vaistai, dėl to paprastai po procedūros praėjus valandai ligonis gali grįžti namo.
SVARBU:
• planuojamos atlikti anestezijos dieną nuo vidurnakčio negalima valgyti ir gerti
• po anestezijos pacientą turi lydėti suaugęs, veiksnus palydovas

Tai svarbu ligonio saugumui, todėl jei šių nurodymų nepaisoma, procedūra ir/arba anestezija gali būti atidėta.

• jei ligonis pastoviai vartoja vaistus, pvz. nuo padidėjusio kraujospūdžio, juos rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 2 valandas iki procedūros su nedideliu kiekiu (50-100 ml) vandens
• ligonio rūbai turi būti laisvi, nevaržantys judesių
• papuošalus ir kitus vertingus daiktus palikite namuose
24 valandas po anestezijos negalima:
• gerti alkoholinių gėrimų, nepaskirtų vaistų
• vairuoti transporto priemonės, dirbti su mechanizmais arba pavojingą darbą
• priimti atsakingus sprendimus, pasirašyti svarbius dokumentus
Paskutinį kartą redaguota: 2020-10-09
Skubi pagalba kaip mus rasti susisiekti