Dažniausiai užduodami klausimai

Visiems pacientams, kuriems skiriamas planinis gydymas stacionare, įskaitant ir dienos chirurgijos paslaugas, turi būti atliekamas tyrimas dėl COVID-19 ligos, t. y.  paimamas tepinėlis iš nosiaryklės. Jei įstaigoje kartu su pacientu lieka ir kitas asmuo (paciento slaugai, priežiūrai ar kt.), tyrimas atliekamas ir tam asmeniui.

Pacientams, kuriems paskirtos planinės dienos stacionaro paslaugos, tyrimas dėl COVID-19 ligos atliekamas tik šiais atvejais:

• Jei pasireiškia bent vienas iš šių klinikinių simptomų: kūno temperatūra 37,3^oC ir didesnė, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, staigus uoslės ar skonio praradimas ar susilpnėjimas, arba yra epidemiologiniai kriterijai (artimas sąlytis su patvirtintu koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) atveju 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios);
• Jei paskirtos planinės procedūros Intervencinės kardiologijos ir rentgenochirurgijos skyriuje (planinės koronarografijos).

Tyrimui atlikti pacientą užregistruoja stacionarinį gydymą skiriantis VUL SK gydytojas ir suteikia visą reikalingą informaciją apie tolesnę eigą.

Tyrimas dėl COVID-19 atliekamas iki guldymo į stacionarą likus ne daugiau kaip 72 val. Tik nesant galimybės jo atlikti tokiu metu, jis gali būti atliekamas hospitalizacijos dieną.

Tepinėlis iš nosiaryklės ištirti dėl COVID-19 ligos imamas:

• pacientams, guldomiems į ligoninės skyrius, esančius adresu Santariškių g. 2, – patalpoje B118 (B korpusas, prie centrinio įėjimo). Pacientas iš anksto informuojamas apie atvykimo laiką trumpąja žinute.
• pacientams, guldomiems į Dermatovenerologijos centro skyrius, esančius Kairiūkščio g. 2, ir Pulmonologijos ir alergologijos centro skyrius, esančius P. Širvio g. 5 – tepinėlis imamas, pacientą iš anksto informavus apie atvykimo laiką ir vietą.

Planinė stacionarinė paslauga pradedama nelaukiant viruso SARS-COV-2 tyrimo atsakymo.

Tyrimo atsakymo pacientas (ir kartu guldomas asmuo) laukia ligoninės skyriaus palatoje arba įsipareigoja tyrimo atsakymo laukti nurodytoje konkrečioje izoliavimo vietoje paties paciento (ar jo atstovo) nurodytu adresu.  

 

PACIENTŲ, GYDOMŲ REANIMACIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE LANKYMO TVARKA

• Pacientai lankomi kasdien dienos metu. Vienu metu palatoje pas pacientą gali būti ne daugiau kaip 2 lankytojai, lankymas neturėtų užtrukti ilgiau skyriuose nurodyto laiko.
• Būtina dėvėti sterilų chalatą ir bachilus (chalatai ir bachilai išduodami skyriuose), dezinfekuoti rankas.
• Jei lankytojas turi sveikatos sutrikimų (kosti, viduriuoja), lankymas draudžiamas.
• Gydytojų vizitacijos ir procedūrų atlikimų metu, lankytojai turi išeiti iš skyriaus.

Pacientai lankomi:

VAIKŲ ANESTEZIOLOGIJOS-REANIMACIJOS IR INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUS
nuo 12.00 iki 13.00 val.
nuo 18.00 iki 19.00 val.

1-as REANIMACIJOS IR INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUS
13.00 iki 14.00 val.

2-as REANIMACIJOS IR INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUS
nuo 11.30 iki 12.30 val.

Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama:
- tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais kitais gydymo būdais, t. y. gydytojas nusprendė, kad jau anksčiau Jums skirti nevaisingumo gydymo metodai buvo neveiksmingi ir yra išnaudoti visi kiti galimi gydymo metodai arba
- tais atvejais, kai, taikant kitus nevaisingumo gydymo būdus, nėra realios sėkmės tikimybės – t. y., gydytojas mano, kad pagalbinis apvaisinimas yra vienintelis jums tinkamas gydymo būdas.

Pagalbinis apvaisinimas gali būti taikomas:
- tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims;
- pateikus šiuos dokumentus:
- asmens tapatybės patvirtinančius dokumentus;
- santuokos ar partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus;
- medicinos dokumentus (išrašą), patvirtinančius, kad Jums nustatytas nevaisingumas (vyro arba moters), ir gydytojo išvadą, jog kiti gydymo metodai neveiksmingi, o moteris gali pastoti tik atlikus pagalbinį apvaisinimą;
- rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą bei pasirašytą nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.

Kokie specialistai konsultuoja Santaros vaisingumo centre (SVC)?

SVC yra akademinio lygio Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaisingumo centras. Čia konsultuoja gydytojai ginekologai, embriologai, urologai, genetikai, endokrinologai, hematologai, psichologai ir esant poreikiui kitų sričių specialistai.

Kaip registruotis konsultacijai dėl nevaisingumo diagnostikos bei gydymo ar pagalbinio apvaisinimo procedūros?

Kodėl skausmas gali būti problema?

Su skausmu susiduriame dažnai. Dažniausiai jis praeina pasveikus. Kartais, užsitęsus problemai, arba kai liga yra sunkiai pagydoma, skausmas gali lydėti ilgą laiką ir sukelti daug fizinių kančių, psichologinių problemų, turėti netgi socialinių ir ekonominių pasekmių. Todėl stiprų, varginantį ar ilgai trunkantį skausmą būtina gydyti, tam, kad jis netrukdytų džiaugtis visaverčiu gyvenimu.

Kaip gydomas skausmas?

Yra daug priemonių ir vaistų nuo skausmo, tačiau universalaus nėra. Sudėtingais atvejais būtina parinkti individualų gydymą, pvz., fizioterapines procedūras, gydomąją mankštą, vaistus, specialias invazines skausmo malšinimo procedūras, chirurginę operaciją ar kt. Gali būti reikalinga psichologinė pagalba, miego korekcija ar kitos pagalbinės priemonės.

Kas yra Skausmo gydymo dienos stacionaras (Skausmo klinika)?

Tai yra specializuotas skyrius, kuriame konsultuojami ir gydomi pacientai, kenčiantys stiprų užsitęsusį skausmą, kai skausmo nepavyksta numalšinti įprastomis priemonėmis. Pacientai konsultuojami ambulatoriškai, invazinės procedūros taikomos dienos stacionaro sąlygomis (pacientai tą pačią dieną po procedūrų išleidžiami namo).

Kokios paslaugos teikiamos Skausmo gydymo dienos stacionare?

Skausmo gydymo dienos stacionare konsultuojami pacientai dėl medikamentinio skausmo gydymo, jei reikia – jiems taikomos specialios invazinės skausmo gydymo procedūros. Invazinių procedūrų metu siekiama paveikti skausmo židinį arba skausmo perdavimo takus, suleidžiant vaistų, veikiant nervus cheminėmis medžiagomis, aukšta temperatūra ar elektromagnetinėmis bangomis. Procedūros gali būti atliekamos kontroliuojant ultragarsu ar rentgenu.

Kada reikėtų kreiptis į Skausmo gydymo dienos stacionarą?

Į Skausmo gydymo dienos stacionarą reikėtų kreiptis, jei Jus kamuoja stiprūs užsitęsę skausmai ir jų nepavyksta numalšinti įprastiniais vaistais ar fizioterapinėmis priemonėmis.

Kokie skausmo sindromai gydomi Skausmo gydymo dienos stacionare?

Dažniausiai skausmo gydymo dienos stacionare gydomi šie skausmo sindromai:

• Nugaros skausmas (kaklo, krūtinės, juosmens, kryžmens, uodegikaulio skausmas)
• Galvos skausmas (galvos skausmas kylantis iš kaklinės stuburo dalies, raumenų, pakaušinio nervo neuralgija)
• Miofascinis skausmas
• Radikulopatijos skausmas
• Sąnarių skausmas
• Periferinių nervų ar jų rezginių skausmas (pvz., neuropatijos, neuralgijos)
• Lėtinis pooperacinis skausmas
• Visceralinis (pvz., lėtinio pankreatito, lėtinis dubens skausmas)
• Kompleksinis regioninio skausmo sindromas
• Fantominis skausmas
• Onkologinių ligų sukeltas skausmas
  

VšĮ VUL Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriuje pacientai konsultuojami TIK SU GYDYTOJO SIUNTIMU ir teikiamos TIK PLANINĖS kardiologo konsultacijos. Todėl gydytojų konsultacijoms BŪTINA REGISTRUOTIS IŠ ANKSTO.

Trečio lygio kardiologo konsultacijai pacientai į VšĮ VUL Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyrių registruojami tik elektroniniu būdu ir tik gydančio gydytojo ar kito atsakingo asmens (II lygio kardiolgas arba šeimos gydytojas), prisijungus prie internetinės pacientų registracijos sistemos per https://ipr.esveikata.lt/ gydytojams skirtame langelyje. Gydytojai, kurie neturi galimybės registruoti pacientų elektroniniu būdu, gali registruoti juos telefonu 852365114 nuo 10 iki 15 val. (d. d.).

Patys pacientai gali užsiregistruoti tik telefonu 852365114, nuo 10 iki 15 val. arba atvykę į Ambulatorinės kardiologijos registratūrą, pateikę gydytojo siuntimą. Siuntimas turi atitikti šio dokumento reikalavimus (SAM 2009-06-28 įsakymu Nr. V-636 „Dėl siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo").

Primename, kad pacientas privalo turėti asmens dokumentą.

Jei pacientas negali atvykti numatytu laiku, labai prašome pranešti registratūros telefonu, arba atšaukti konsultaciją internetu.

P.S. Kadangi esame III lygio kardiologo paslaugas teikianti įstaiga, tai pirmenybė teikiama pacientams, kurie nukreipiami būtent III lygio kardiologo konsultacijai. Tai yra tuomet, kai pacientą JAU pakonsultavo II lygio kardiologas ir atliko visus būtinus tyrimus (echokardioskopiją, VEM, Holterio 24 val. EKG monitoravimą) ir išlieka išplėstinės III lygio kardiologo konsultacijos būtinybė. 

Apie Jūsų anesteziologą

Anesteziologas yra licencijuotas medicinos gydytojas, kuris parenka optimaliausią anestezijos ir skausmo malšinimo pooperaciniu laikotarpiu būdą planuojamai atlikti operacijai ir sėkmingai tai atlieka. Šis gydytojas taip pat atsakingas už Jūsų gyvybinių funkcijų – kvėpavimo, širdies veiklos, kraujospūdžio – išsaugojimą ir atlieka neatidėliotiną korekciją kritinių situacijų metu tiek operacijos metu, tiek ir ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu. Šis gydytojas užtikrina paciento saugumą ir komfortą operacijos metu, taiko visavertį skausmo malšinimą tiek operacijos metu, tiek ir ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu.

Anestezijos rūšys

Operacijos metu Jums bus skiriami vaistai, malšinantys skausmą bei pojūčius. Anestezijos rūšį bei vaistų dozę nustato Jūsų anesteziologas. Prieš atliekant operaciją, dažniausiai išvakarėse Jūs susitiksite su savo anesteziologu. Anesteziologas susipažins su Jūsų ligos istorija, užduos Jums klausimų, atsakys į Jus dominančius klausimus. Anesteziologas turi kuo daugiau sužinoti apie Jūsų ligos istoriją:
• buvusios anestezijos, operacijos;
• naudojami vaistai;
• alerginės reakcijos;
• žalingi įpročiai – rūkymas, alkoholio vartojimas, narkotinių preparatų vartojimas.

Įvertinęs planuojamos atlikti operacijos pobūdį bei skausmo pooperaciniu laikotarpiu intensyvumo tikimybę, pasiūlys Jums optimaliausią būdą problemai spręsti. Esant reikalui, skirs raminamųjų vaistų nakčiai prieš operaciją.

Yra keletas anestezijos rūšių. Kuri iš jų bus taikoma Jums, priklauso nuo operacijos pobūdžio bei Jūsų sveikatos būklės:

• regioninė (vietinė) nejautra – tam tikros kūno vietos ar srities skausmo slopinimas. Taikoma nujautrinti kūno sritį, kurioje ir bus atliekama operacija. Paprastai vaistai nejautrai sukelti leidžiami šalia nervų, kurie perduoda jutimus iš atitinkamos kūno dalies. Yra keletas vietinės nejautros rūšių:

- spinalinė nejautra – taikoma, kuomet operacijos atliekamos apatinėje pilvo dalyje, dubens srityje, išeinamosios angos srityje bei operuojant apatines galūnes. Spinalinės nejautros metu vietinis anestetikas suleidžiamas vieną kartą į subarachnoidinį tarpą, kuris supa nugaros smegenis. Dūris atliekamas apatinėje nugaros dalyje. Vaisto poveikis pasireiškia maloniu šilumos pojūčiu apatinėje kūno dalyje, vėliau ši dalis nutirpsta ir išnyksta skausmo pojūtis;
- epidurinė nejautra – ši nejautros rūšis panaši į spinalinę nejautrą ir dažniausiai taikoma tais atvejais, kuomet operuojami pilvo ertmėje esantys organai, apatinės galūnės. Ši nejautros rūšis gali būti tęsiama ir operacijos metu, ir pooperaciniu laikotarpiu, kadangi epidurinės punkcijos metu yra įkišamas kateteris, kuris paliekamas kelioms dienoms ir pro jį leidžiami vaistai nuo skausmo;

• bendroji nejautra – dirbtinai sukeltas grįžtamasis centrinės nervų sistemos slopinimas, kai netenkama sąmonės ir jutimų, atsipalaiduoja skersaruožiai raumenys ir iš dalies nuslopinamos vegetacinės funkcijos. Slopinantis vaistas – anestetikas – gali būti tiekiamas ligoniui dviem būdais: skiriamas per kvėpavimo kaukę ar vamzdelį, įvestą į plaučius kartu su oro ir deguonies mišiniu, arba leidžiamas į kraują pro specialiai įvestą intraveninį kateterį. Pasibaigus operacijai anesteziologas nutraukia anestetiko tiekimą, ir ligonis pabunda.


Atmintinė ligoniui, kuriam bus atliekama ambulatorinė anestezija arba dienos chirurgijos paslauga

Pastaruoju metu daugėja diagnostinių ir gydomųjų procedūrų, kurių metu taikoma anestezija. Dažnai šios procedūros saugiai, patogiai ir efektyviai atliekamos ambulatorinėmis sąlygomis, pacientui nereikia gultis į ligoninę, tą pačią dieną jis gali grįžti namo.

Anesteziją atlieka gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Prieš procedūrą jis apklausia ligonį, įvertina jo būklę ir atsako į iškilusius klausimus. Ligoniui prijungiamos gyvybinių funkcijų stebėjimo priemonės ir aparatai, į rankos ar kitą veną įkišamas kateteris, per jį leidžiami skausmą malšinantys ir migdantys vaistai, lašinami tirpalai. Esant reikalui per kaukę ar specialius vamzdelius duodamas kvėpuoti deguonis. Ambulatorinei anestezijai vartojami greitai ir trumpai veikiantys vaistai, dėl to paprastai po procedūros praėjus valandai ligonis gali grįžti namo.

SVARBU:

• planuojamos atlikti anestezijos dieną nuo vidurnakčio negalima valgyti ir gerti;
• po anestezijos pacientą turi lydėti suaugęs, veiksnus palydovas.

Tai svarbu ligonio saugumui, todėl jei šių nurodymų nepaisoma, procedūra ir/arba anestezija gali būti atidėta:

• jei ligonis pastoviai vartoja vaistus, pvz., dėl padidėjusio kraujospūdžio, juos rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 2 valandas iki procedūros su nedideliu kiekiu (50-100 ml) vandens;
• ligonio rūbai turi būti laisvi, nevaržantys judesių;
• papuošalus ir kitus vertingus daiktus palikite namuose.

24 valandas po anestezijos negalima:

• gerti alkoholinių gėrimų, nepaskirtų vaistų;
• vairuoti transporto priemonės, dirbti su mechanizmais arba pavojingą darbą;
• priimti atsakingus sprendimus, pasirašyti svarbius dokumentus.

Po ligų ar traumų žmogui yra skiriamos įvairių procedūrų ir specialių užsiėmimų medicininės reabilitacijos  programos, kuriomis siekiama maksimaliai atkurti sutrikusias, o kartais net ir prarastas, organizmo funkcijas. Kai kuriais atvejais, kai sutrikusios arba prarastos funkcijos atkurti negalime, pasitelkiamas dar platesnis medicinos priemonių spektras, siekiant kompensuoti netektas funkcijas. Medicininės reabilitacijos paslaugas žmonės neretai tapatina su sveikatinančiomis procedūromis, kurias teikia kurortuose įsikūrę SPA centrai. Dar ir dabar prisimenamos kitados valstybės apmokamos poilsinės kelionės į sanatorijas. Tačiau tokios paslaugos negali būti visiškai tapatinamos su medicinine reabilitacija.

Pagrindinius dalykus – apie medicinos reabilitacijos skyrimo tvarką, etapus, reabilitaciją pandemijos metu – paaiškina VUL Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovė dr. Svetlana Lenickienė ir Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Romualdas Sinkevičius.  

Tai yra dėl ligos ar traumos sutrikusių ar prarastų funkcijų maksimaliai atkuriančių procedūrų ir priemonių taikymas – kineziterapija, ergoterapija, logoterapija, fizioterapija, ortopedijos gaminiai ir techninės pagalbos priemonės, psichologinė bei socialinė  pagalba, gydymas vaistais, dieta, pacientų ir jų artimųjų mokymai.

Medicininės reabilitacijos etapai – tai yra reabilitacijos taikymo tarpsniai, kuriais medicininės reabilitacijos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgus į paciento būklę, poreikius ir jo individualias galimybes. Medicininės reabilitacijos etapai apibrėžia medicininės reabilitacijos proceso tęstinumą, po ligos ar traumos išliekant funkcijų sutrikimams.

Medicininės reabilitacijos priemonės pradedamos taikyti nuo pat ligos pradžios ar įvykus traumai  (ūmiu periodu), stabilizavus  paciento būklę ambulatorinio arba stacionarinio gydymo metu, net jei pacientas dar gydomas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Taip siekiama sumažinti komplikacijų riziką, palaikyti esamą funkcinę būklę ir aktyvinti sutrikusias organizmo funkcijas. Tai jau yra I medicininės reabilitacijos etapas, kurio apimtis lemia esama patologinė būklė. Paciento funkcijų sutrikimo laipsnį ir galimybes atkurti prarastas funkcijas turi įvertinti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ir rekomenduoti tolesnį tęstinį reabilitacijos etapą. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, naudodamas funkcinės būklės testus, įvertina funkcijų sutrikimus ir nukreipia pacientą medicininei reabilitacijai – II ir / arba III etapui.

II reabilitacijos etapas vykdomas stacionarinės reabilitacijos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Jei įvykdžius II reabilitacijos etapą, pacientui vis dar išlieka sutrikusios funkcijos, kurias dar galima pagerinti ir / arba pagal galimybes atkurti, pacientas yra nukreipiamas tolesniam tęstiniam III reabilitacijos etapui. Paciento galimybes vertina ir aptaria visa medicininės reabilitacijos specialistų komanda. III reabilitacijos etapas vykdomas ambulatorinės reabilitacijos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

II etapas gali būti praleidžiamas, jei po įvykdyto I medicininės reabilitacijos etapo ūmiuoju ligos periodu funkcijų sutrikimai išlieka, tačiau jų sunkumo laipsnis nėra didelis ir paciento funkcinė būklė nereikalauja stacionaro sąlygomis teikiamų medicininės reabilitacijos paslaugų. Tokiu atveju asmuo po įvykdyto I etapo iš karto nukreipiamas III etapui.

I medicininės reabilitacijos etapo paslaugoms gauti gali būti nukreipiami visi pacientai, kuriems ūmi liga, trauma arba lėtinės ligos paūmėjimas sukėlė funkcijų sutrikimų. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, skiria I reabilitacijos etapo priemones. Jo konsultacijai gauti reikia siuntimo, kurį gali išrašyti bet kurios specializacijos gydytojas, kas ūmiu periodu gydo susirgusį arbą nukentėjusį asmenį. Besigydančiam stacionaro sąlygomis, siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai išrašo jį skyriuje gydantis gydytojas, ambulatoriškai besigydančiam asmeniui siuntimą dažniausiai išrašo šeimos gydytojas, tačiau gali išrašyti ir gydytojas specialistas, konsultuojantis pacientą dėl esamos sveikatos problemos.

Ambulatorinėmis sąlygomis besigydančiam žmogui išrašytas siuntimas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai galioja 30 dienų nuo jo išrašymo dienos imtinai, per kurias pacientas turi užsiregistruoti internetu https://ipr.esveikata.lt/ arba telefonu –arba telefonu – 852365170 (suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos skyriaus registratūra) ir 852501717 (Vaikų).

Tęstinius medicininės reabilitacijos etapus rekomenduoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs paciento funkcinę būklę, pasitelkdamas įvairius funkcinės būklės vertinimo testus, klausimynus bei atsižvelgdamas į Sveikatos apsaugos ministro įsakyme, reglamentuojančiame medicininės reabilitacijos organizavimą, patvirtintas indikacijas.

Vaikai gali vykti į vaikų reabilitacijos skyrių „Saulutė“ ir iš ambulatorinės grandies, t. y. iš namų – juos gali siųsti šeimos gydytojas ar kitas gydytojas specialistas. Šiuo atveju svarbu susiderinti su reabilitacijos paslaugas teikiančia įstaiga dėl atvykimo sąlygų. Kai į medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą vykstama iš stacionaro, visas atvykimo sąlygas padeda suderinti gydymo įstaigos atstovas.

COVID-19 epidemijos metu reikia atkreipti dėmesį į testų atlikimo tvarką: jis gali būti atliktas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, mobiliajame punkte. Jei tai nėra padaryta, testą vaikui ir lydinčiam asmeniui galima atlikti ir Vaikų reabilitacijos skyriuje „Saulutė“.

Visų trijų etapų medicininės reabilitacijos paslaugos šiuo metu yra teikiamos, laikantis visų asmens apsaugos reikalavimų. Kadangi po paciento apsilankymo procedūrų atlikimo kabinetuose būtina dezinfekuoti procedūrų atlikimo vietas / paviršius ir išvėdinti patalpas, pailgėja vienos procedūros atlikimo laikas, dėl to šiek tiek sumažėjo ambulatorinės reabilitacijos skyriuje per dieną  reabilituojamų / aptarnaujamų pacientų skaičius. Šiuo sudėtingų laikotarpiu, vengiant pacientų susibūrimo, daugiau teikiama individualių procedūrų, neteikiamos aerozolius generuojančios procedūros, t. y. vaistinių medžiagų inhaliacijos, sumažintos atliekamų vandens procedūrų apimtys.

Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje, teikiančiame paslaugas suaugusiems pacientams, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai gauti  šiuo metu eilių nėra. Procedūrų gali tekti palaukti 7–10 dienų. Vaikai fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai registruojami vieną mėnesį į priekį.

I etapo paslaugas galima gauti visada, kai išryškėja šių paslaugų poreikis, t. y. paūmėjus lėtinėms ligoms ar esant ūmiam sutrikimui. II ir III etapas dėl tos pačios ligos skiriamas vieną kartą per metus. Jei diagnozuojami tos pačios ligos keli skirtingi epizodai (pvz., miokardo infarktas įvyksta du kartus per metus, ar du kartus patiriamas insultas) – po kiekvieno naujai diagnozuoto ligos epizodo galima ir medicininė reabilitacija.

Vaikai I reabilitacijos etapui taip pat nukreipiami esant poreikiui. Kitaip nei suaugę, vaikai tolimesniems reabilitacijos etapams gali vykti ir keletą kartų per metus dėl tos pačios priežasties.