Pacientams ir lankytojams

Pacientai, norintys prisijungti prie IPK, gali tai padaryti savarankiškai, papildomai atvykti į gydymo įstaigą nereikia.

Asmenys, norintys matyti savo vaikų (globotinių) medicininius duomenis, turi atvykti į Vaikų ligoninę, adresais Santariškių g. 4 (Registratūrą) arba Santariškių g. 7 (Registratūrą). Su savimi būtina turėti vaiko gimimo liudijimą (originalą) ir savo asmens dokumentą (pasą arba ID kortelę).

Prisijunkite naudodami paslaugą:

• prevencinė (profilaktinė) medicinos pagalba;
• medicinos pagalba, medicininė reabilitacija;
• slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai;
• asmens sveikatos ekspertizė.

Būtinoji pagalba teikiama nemokamai:

• visiems nuolatiniams šalies gyventojams, neatsižvelgiant į jų draustumą;
• laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ir teisėtai dirbantiems užsieniečiams;
• ES/EEB šalių piliečiams, laikinai viešintiems mūsų šalyje, pateikus jų draustumą patvirtinančius dokumentus: galiojančią E kortelę arba vieną iš E formos (E 111, E 106, E 121) pažymą;

Kiekvienas asmuo savo PSD statusą gali paprastai pasitikrinti pasirinkęs Vilniaus TLK interneto svetainės www.vilniaustlk.lt skilties „Pasitikrinkite“ nuorodą „Ar esate draustas (-a) privalomuoju sveikatos draudimu?“. 

 

Detalūs asmens PSD duomenys, kaip ir informacija apie asmeniui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, asmenims pateikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinus jų asmens tapatybę, t. y.:

- naudojantis el. parašo sertifikatu, skirtu identifikuotis, arba per el. bankininkystės sistemas asmeniui prisijungus prie „Elektroninių valdžios vartų“ (www.epaslaugos.lt) portalo; 

- atvykus į teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių ir pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba atsiuntus pasirašytą prašymą su asmens tapatybės dokumento kopija, patvirtinta notaro ar kita teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus TLK adresas: Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius. 

 

Bendraisiais klausimais, susijusiais su PSD, gyventojams informacija teikiama Vilniaus TLK gyventojų informavimo telefonu: 852120000 ir el. paštu vitlk@vlk.lt

arba visų ligonių kasų bendruoju telefonu 852322222 (skambinant iš užsienio +37052322222 ) ir el. paštu info@vlk.lt. 

 

Siekdami tausoti gyventojų ir įstaigų laiką, maloniai prašome informuoti savo vadovaujamos įstaigos darbuotojus, kad, kilus klausimų dėl pacientų PSD galiojimo ar jo negaliojimo priežasties ir pan. atvejais, pacientams būtų nurodomi šie gyventojų informavimo būdai ir telefono numeriai.

• LR piliečiai nuolat gyvenantys Lietuvoje, mokantys arba už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
• nuolat LR gyvenantys užsieniečiai, mokantys arba už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
• laikinai gyvenantys ir LR teisėtai dirbantys užsieniečiai;
• laikinai gyvenančių ir LR teisėtai dirbančių užsieniečių nepilnamečiai šeimos nariai;
• nuolat LR gyvenantys LR piliečiai ir užsieniečiai, draudžiami valstybės lėšomis.

Privalomojo sveikatos draudimo galiojimas

Dirbančiųjų pagal darbo sutartis (įskaitant politikus, valstybės tarnautojus) privalomojo sveikatos draudimas (toliau – PSD) įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti PSD įmokas. Asmenų, kurie gauna autorinius atlyginimus, sporto veiklos, atlikėjų pajamas, vykdo individualią veiklą, ūkinių bendrijų narių, individualių įmonių savininkų, asmenų, besidraudžiančių savarankiškai, asmenų, gaunančių kitas GPM apmokestinamąsias pajamas bei ūkininkų PSD įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką. 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti nustatyto dydžio įmokas.

Suaugusiems Santaros klinikų pacientams, hospitalizuotiems A, C, D ir F korpusuose, siuntas galima perduoti nuo 14 val. iki 17 val. (pirmadieniais-penktadieniais) ir nuo 12 val. iki 16 val. (savaitgaliais ir švenčių dienomis). Šios siuntos priimamos B korpuso vestibiulyje prie langelio „Informacija“.

Santaros klinikų Infekcinių ligų centre (Santariškių g. 14, centrinis įėjimas) hospitalizuotiems pacientams skirtos siuntos priimamos apsaugos poste nuo 10 val. iki 11 val. ir nuo 17 val. iki 18 val.

Santaros klinikų Dermatovenerologijos centre, Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro 2-o stacionarinės reabilitacijos skyriuje bei Neurologijos centro Psichiatrijos skyriuje (Kairiūkščio g. 2) hospitalizuotiems pacientams skirtos siuntos priimamos apsaugos poste nuo 11 val. iki 13 val. ir nuo 17 val. iki 19 val.

Vaikų ligoninėje gydomiems vaikams skirtos siuntos priimamos du kartus per dieną – nuo 11 val. iki 13 val. ir nuo 17 val. iki 19 val. – dviejose vietose:

-  Chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos bei Neonatologijos centre hospitalizuotiems pacientams skirtos siuntos priimamos Vaikų ligoninės (Santariškių g. 7, centrinis įėjimas) vestibiulyje prie langelio „Informacija“;

- Pediatrijos ir Vaikų onkohematologijos centre hospitalizuotiems pacientams skirtos siuntos priimamos Vaikų ligoninės Pediatrijos korpuse (Santariškių g. 4, centrinis įėjimas) prie rūbinės.

Ant siuntų turi būti nurodytas paciento vardas ir pavardė, skyriaus pavadinimas ir palatos  numeris. Taip pat prašytume atkreipti dėmesį, kad į siuntinukus nerekomenduotina dėti pinigų, papuošalų, telefonų, kitų brangių daiktų.

Kilus neaiškumų, galite kreiptis tel. 868862232.

Clinica musicalis – tai gyvos klasikinės muzikos koncertinė terapija arba muzikos terapijos filharmonija. Jos tikslas – gyvų koncertų poveikis ten, kur to nesitikima, bet labiausiai reikia.

Sudėtingų technologijų, kompiuterių, elektronikos amžiuje žmonės vis labiau svetimėja, tolsta vieni nuo kitų. Net pokalbiai vyksta elektroninėmis priemonėmis, muzika pažįstama dažniausiai ne tiesiogiai, o klausantis įrašų. Gyvas atlikimas daro daug stipresnį poveikį klausytojui, ypač jei jis pirmą kartą gyvenime išgirsta rimtąją muziką.

2003 m. rugsėjo mėn. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) pianistei pedagogei Inesai Leonavičiūtei gimė idėja įkurti muzikinę kliniką, o tuometinis VUL Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Aleksandras Laucevičius pasiūlė maestro Mstislavui Rostropovičiui tapti Clinica musicalis krikštatėviu ir globėju.

2004 m. sausio 12 d. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikų Didžiojoje auditorijoje buvo surengtas pirmasis Clinica musicalis koncertas. Tai buvo naujo ilgalaikio projekto pristatymas ne tik ligoniams ir medikams, bet ir plačiajai visuomenei. Bendradarbiavimo sutartį pasirašė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius Juozas Antanavičius, tuometinis VUL Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Aleksandras Laucevičius ir M. Rostropovičiaus fondo pirmininkė Rasa Kubilienė. Projekto vadove tapo Inesa Leonavičiūtė.

Apie gydomąjį muzikos poveikį žinoma jau seniai. 1500 metų pr. Kr. egiptiečiai papirusuose apie mediciną aprašė muzikos gydomąjį poveikį. Biblijoje irgi minima, kaip Dovydas arfos garsais gydė karalių Saulių nuo depresijos. Senovės Graikijos filosofai Platonas, Aristotelis, Pitagoras aprašė muzikos gydomąją ir auklėjamąją reikšmes.

XX a. toliau buvo renkami empiriniai duomenys apie gydomąjį muzikos poveikį. Paskelbus psichologijos ir psichofiziologijos mokslų atradimų rezultatus, muzikos terapijos plėtra ypač suintensyvėjo po Antrojo pasaulinio karo.

Tačiau Clinica musicalis skiriasi nuo tradicinės muzikos terapijos seansų, kadangi koncertų klausytojai – uždaros erdvės gyventojai, t. y. ligoniai (atvykę iš įvairių Lietuvos vietovių) ir ten dirbantys medikai (jų darbo specifika – ilgi budėjimai). Ir vieni, ir kiti kurį laiką būna atskirti nuo pasaulio.

Muzikos gydomasis poveikis yra dvejopas: raminamasis ir aktyvinamasis. Clinica musicalis koncertai turi aktyvinamąjį poveikį. Klausytojai (ligoniai) vidury dienos ištraukiami iš ligoninės aplinkos ir kviečiami pasinerti į muzikos pasaulį. Jie tampa tarsi įpareigoti aktyviai dalyvauti muzikos interpretacijos procese, galbūt net pamiršti savo ligą. Dažnai dauguma susirinkusiųjų niekada nėra buvę tikrame akademinės muzikos koncerte. Šiuo atveju ypač svarbu, kad pirmasis susitikimas nenuviltų žiūrovų, todėl Clinica musicalis koncertuose sukuriama neformali aplinka, artistai repetuoja besirenkančių klausytojų akivaizdoje, nes žmonės pradeda rinktis vos tik išgirdę pirmuosius muzikos garsus.

Clinica musicalis koncertai labdaringi – savo meną ligoniams dovanoja kylančios žvaigždės ir visame pasaulyje pripažinti muzikai. Koncertai vyksta vieną kartą per mėnesį.

Buvo atliktas eksperimentas. Profesoriaus Liubomiro Laucevičiaus 100 metų jubiliejui skirtoje konferencijoje tarp mokslinių pranešimų buvo įterpiami muzikiniai numeriai.

Clinica musicalis koncertų dalyviai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogai ir studentai bei pasaulyje pripažintos muzikos žvaigždės. Koncertavo S. Stonytė, I. Milkevičiūtė, V. Juozapaitis, S. Jonaitytė, I. Armonaitė, D. Balsytė, J. Dvarionas, A. Stasiūnaitė, I. Želvytė, R. Zubovas, E. Špokaitė, V. Landsbergis, taip pat Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos, B. Dvariono dešimtmetės vaikų muzikos mokyklos moksleiviai, Vilniaus kvartetas, fortepijoninis trio Camerata baltica ir kt. Pavyko pasikviesti ir garsių užsienio atlikėjų – koncertavo M. Gantvargas (Sankt Peterburgas), L. Maxey (JAV), P. Giusiano (Prancūzija), L. Dorfmanas (Vokietija), V. Sondeckis (Vokietija). Koncertus veda žymūs aktoriai bei televizijos žvaigždės: K. Kazlauskaitė, E. Gabrėnaitė, L. Mukaitė L. Kalpokaitė, L. Kiauleikytė, N. Marčėnaitė, R. Zubovas.

Vienas įspūdingiausių Clinica musicalis ciklo koncertų – Europos aukštųjų muzikos mokyklų jaunimo simfoninio orkestro (dirigentas J. Janulevičius) pasirodymas kamerinėje erdvėje, t. y. ligoninės auditorijoje. Šio koncerto garbės svečias buvo M. Rostropovičius. Dėl vietų stokos orkestrantai vos tilpo scenoje, todėl sėdėjo beveik prisiglaudę prie klausytojų.

Didysis M. Rostropovičius po koncerto pasakė: „Visko mačiau, visur teko koncertuoti – Sibire, net Japonijoje, buvo improvizuota scena kalnuose ant uolų, bet tokio koncerto, kur kamerinėje erdvėje sutilptų didelis simfoninis orkestras, – to dar nemačiau. Tai ateities koncertai, nes mes privalome eiti pas klausytoją, o ne laukti, kad jis ateitų pas mus".