Žvynelinė (psoriazė) yra dažna, lėtinė, pasikartojanti ir visą gyvenimą trunkanti, uždegiminė odos liga, galinti pažeisti nagų plokšteles ir sąnarius. Žvynelinė dažnai lydima gretutinių ligų. Ja serga apie 1,5–2 proc. gyventojų, o pasaulyje šia liga serga 125 mln. Žmonių, o Lietuvoje – maždaug 100 000 žmonių.
Žvynelinė gali pasireikšti labai įvairiai – nuo lengvos formos, kai vargina tik kelios plokštelės ir negausus pleiskanojimas (~70 proc. pacientų), iki sunkios - kuomet visa kūno oda yra paraudusi, infiltruota, sausa, padengta plokštelėmis su storu balkšvu pleiskanų luobu, o sąnariai sustingę, skausmingi ir deformuoti. Šiuo metu žvynelinė yra suprantama kaip sisteminė liga.
Visuomenei trūksta žinių apie žvynelinę, vis dar galvojama, kad tai užkrečiama liga. 2014 m. likto tyrimo duomenimis, kas penktas nesergantis respondentas mano, kad žvynelinė – užkrėčiama liga ir nurodė vengiantis kontakto su sergančiuoju žvyneline.
Žvynelinės ir psoriatzinio artrito įtaka žmogaus gyvenimui yra reikšminga. Lietuvoje atlikta keletas gyvenimo kokybės tyrimų su žvyneline sergančiaisiais. Pastebėta, kad sergančiuosius žvyneline labiausiai neramina pati liga (75 proc.), lėtinė, banguojanti ir atsikartojanti jos eiga bei neigiamas aplinkinių požiūris. Beveik pusę pacientų patiria psichologinę įtampą dėl savo ligos. Kadangi žvynelinė vizualiai matoma problema, nuolatiniai bėrimai ir pleiskanų byrėjimas 2/3 aplaustųjų turi įtakos rengimosi stiliui – renkasi drabužius dengiančius kuo daugiau kūno, kurie paslėptų defektus, ir kai kurių rūbų spalvų pasirinkimui. 2/3 respondentų jaučia diskomfortą eidami į kirpyklą.
Žvynelinė turi įtakos ir gyvenimo būdui, darbo pobūdžiui, sportui bei pomėgiams. Net 70 proc. srgančiųjų vengia baseino, paplūdimio, įvairių sporto šakų ar situacijų, kai aplinkiniai gali pamatyti jų bendrą odos būklę. Daliai žvyneline sergančiųjų tekę išgirsti neigiamų baseino darbuorojų replikų ar draudimo lankytis baeine.
Sergantieji žvyneline mano, kad jie atrodo prasčiau nei kiti, jų savivertė neretai būna sumažėjusi, jie jaučia vidinę įtampą dėl aplinkinių reakcijos bei jų komentarų. Trečdalis pacientų susiduria ir su sunkumais bendraujant su partneriu, girdi nuolatinius priekaištus dėl pleiskanojančių odos bėrimų. Apie 72 proc. sergančiųjų žino, kad tai ne tik neišgydoma, bet dar ir paveldima liga. Net 17 proc. apklaustųjų, žinodami, kad jų vaikai gali paveldėti ligą atsisakytų ar atsisakė turėti vaikų.
Žvynelinės gydymo taktika kiekvienam pacientui turi būti individuali, ilgalaikė nuo pat pradžių, todėl svarbu, kad tarp gydytojo ir sergančiojo žvyneline būtų geras tarpusavio supratimas, pasitikėjimas, užsimegztų atviras pokalbis. Nustačius diagnozę, gydytojas ir pacientas turi aptarti lūkesčius, išgyvenimus ir kartu siekti optimalaus gydymo rezultato bei nusistatyto individualaus tikslo. Parenkant gydymą reiktų atsižvelgti į paciento pageidavimus, gyvenimo būdą ir kokybę bei psichosocialinę savijautą. Lengvos žvynelinės atveju gydymas yra efektyvus drėkinamaisiais losjonais, gydomaisiais šampūnais, lokaliais medikamentais (salicilo, sieros, kortikosteroidų, kalcipotriolio ir kt.) bei jų kombinacijomis. Patartina juos periodiškai rotuojančiai keisti, nes priprantama. Efektyvi ir fototerapija ultravioletiniais spinduliais. Esant vidutinio sunkumo ir sunkiai žvynelinei, taikomas sisteminis gydymas metotreksatu, acitretinu ar biologiniais vaistais.
Užsidarymas viduje, socialinė izoliacija ir nusivylimas – ne išeitis. Svarbu pačiam išmokti gyventi su žvyneline, o su patyrusiu specialistu aptarti, kaip geriausiai valdyti jų ligą. Lietuvoje turime visas reikiamas žvynelinei gydyti odos priežiūros priemones bei vaistus. Individualiai pritaikius gydymą, galima efektyviai valdyti ligą. Įdomu tai, kad net 67 proc. sergančiųjų nežino, kas yra biologinė terapija, ir kad ji prieinama Lietuvoje.
Siekiame išplatinti žinią, kad: žvynelinė – neužkrėčiama liga, gana paplitusi, galima susirgti įvairiame amžiuje, liga gali būti sėkmingai valdoma. Todėl:
- Turėkite viltį.
- Imkitės veiksmų.
- Siekite pokyčių.
Labai svarbu visuomenei bei pačiam sergančiajam ir jų artimiesiems suprasti, kas tai per liga, kas ją provokuoja, kaip galima sau padėti.
