Kai ligos simptomų varginamas pacientas priverstas sėstis į neįgaliojo vežimėlį ir po gydymo iš jo pakyla – laikoma didžiausia gydymo sėkme tiek pacientui, tiek ligą gydantiems medikams. Išsėtinės sklerozės diagnozę išgirdę pacientai labiausiai ir baiminasi to momento, kai nebegalės savimi pasirūpinti, kai bus priklausomi nuo kitų, kai negalia trukdys kasdieniam gyvenimui. Prieš penkerius metus įteisintas inovatyvus gydymo būdas – kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija – jau pasitarnavo kelioms dešimtims išsėtinės sklerozės nuvargintiems pacientams, kuriems nebepadėjo gydymas vaistais.
Santaros klinikose 25 išsėtine skleroze sergantiems pacientams jau atlikta autologinė, t. y. savų, kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, 4 pacientams rengiamasi ją atlikti.
Anos istorija: rankos ir kojos man nebepriklausė
41 metų Ana Staševičienė pusę savo gyvenimo – jau du dešimtmečius – serga išsėtine skleroze. „Sveikatos būklė blogėjo, medikamentai nebeveikė, buvau priversta sėstis į neįgaliojo vežimėlį, sunkiai bevaldžiau rankas – rankos ir kojos man nebepriklausė, – prieš penkerius metus buvusią sveikatos būklę prisimena moteris. – Vis laukiau naujų medikamentų, tačiau viltis sulaukti pagerėjimo vis nutoldavo – vaistus įregistravus, mano liga jau nebeatitikdavo reikalavimų, būklė būdavo per sunki, gydytojai naujų vaistų skirti nebegalėdavo.“ A. Staševičienė su dėkingumu kalba apie dideles medikų pastangas įteisinti galimybę itin sunkia išsėtinės sklerozės forma sergančius pacientus gydyti inovatyvia metodika – autologinių, t. y. savų, kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija: „Nedaug šalių taiko šį metodą, todėl pagrįstai galima didžiuotis tokia išskirtine galimybe savo šalyje gauti inovatyviausią gydymo būdą, kompensuojamą valstybės, – sako pacientė. – Buvau viena iš pirmųjų, kuriai Santaros klinikose atlikta tokia transplantacija. Nerimo buvo, turbūt tai suprantama. Tačiau gydytojai viską išsamiai paaiškino, kokius etapus teks įveikti. Ir įveikiau!”
Trisdešimtmečiams-keturiasdešimtmečiams – tai išsigelbėjimas
„Vienas iš svarbių dalykų – pacientų, kuriems būtų taikoma kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, atranka: tie pacientai, kuriems medikamentinis gydymas nepadeda, kai progresuoja negalia, sveikatos būklė labai blogėja, yra ruošiami transplantacijai. Šio gydymo tikslas – stabilizuoti ligą“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Nataša Giedraitienė.
Šio gydymo kompensavimo tvarka gali būti taikoma tiems pacientams, kurių ligos eiga recidyvuojanti-remituojanti, t. y. ligai būdingi naujų ar pasunkėjusių požymių ar simptomų epizodai, po kurių būna pagerėjimo laikotarpis, sveikatos būklė nuolat blogėja, progresuoja neįgalumas. Pasak gydytojos neurologės N. Giedraitienės, šiuo gydymu liga stabilizuojama, daliai ligonių sveikatos būklė pagerėja: „30-40 metų turintiems pacientams toks ligos pažabojimas itin svarbus. Po transplantacijos siekiama tokio gydymo rezultato, kuris leistų sugrąžinti paciento sveikatos būklę į buvusią prieš keletą mėnesių. Sustabdžius ligos progresavimą, liga toliau valdoma medikamentais, skiriamas didelis dėmesys paciento sveikatos būklės stebėsenai, atliekami tyrimai“.
Gydymas – skirtingų sričių specialistų bendras darbas
Invalidizuojanti jaunų žmonių liga. Kaip ją atpažinti?
Išsėtinė sklerozė – tai centrinės nervų sistemos liga, kuri pažeidžia galvos ir stuburo smegenis bei regos nervus. Liga dažniausiai prasideda galūnių nusilpimu, jutimo sutrikimais, vienpusiu regos pablogėjimu, rečiau – kitais reiškiniais. Klasikiniais išsėtinės sklerozės simptomais laikomi:
- motoriniai sutrikimai (galūnių silpnumas ar nejudrumas, raumenų įtampa);
- jutimo pakitimai (užtirpimas, nejautra, badymo ar dilgsėjimo pojūtis, rečiau skausmas);
- pusiausvyros sutrikimai (mėtymas į šonus vaikštant, smulkių judesių pasunkėjimas);
- regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis;
- šlapinimosi, tuštinimosi, lytinės funkcijos sutrikimai;
- nuotaikų kaita, negebėjimas susikaupti, depresija.
Galimi įvairūs ir kiti simptomai bei jų deriniai, kuriuos atpažins gydytojas neurologas. Kai kurie reiškiniai gali trukti trumpai, kiti ilgiau ar net visą gyvenimą. Simptomai gali kartotis ir praeiti savaime. Dažniausiai pasitaiko besikartojantys paūmėjimai (ligos atakos) ir pagerėjimai (remisijos) – tai recidyvuojanti-remituojanti ligos eiga. Tuo metu atsiradę neurologiniai simptomai po tam tikro laiko visiškai išnyksta, sergančiojo būklė būna gera, tačiau gali pasikartoti arba atsirasti naujų simptomų. Kartais atsiradę ligos reiškiniai nuo pat pradžių laipsniškai progresuoja, prisideda vis nauji simptomai, ir būklė nuolatos blogėja.
