Medikai pabrėžia, kad baimindamiesi užsikrėtimo koronavirusu, taip pat galvodami, kad užsiregistruoti pas gydytoją galima tik išskirtiniais atvejais, žmonės vengia kreiptis į gydymo įstaigas – laukia, kada baigsis karantinas. Dėl to kai kurios ligos diagnozuojamos jau toli pažengusios. Yra ligų, kurioms būtina ankstyva diagnostika, ir kurias laiku atpažinus galima sėkmingai išgydyti.
VUL Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytoja doc. Neringa Burokienė sako, kad gimdos kaklelio vėžio profilaktinė patikra – tai galimybė nustatyti ikivėžinius pakitimus ir kliniškai dar nepasireiškiančius navikus, kuriuos nustačius pagydyti moterį yra visos galimybės: „Tai yra vienas iš nedaugelio navikų, kuriuos lengva diagnozuoti ankstyvoje stadijoje. Tuomet galima tikėtis ir gydymo sėkmės“. Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa skirta visoms privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms 25–60 metų moterims, kurioms kartą per 3 metus atliekamas PAP testas. Tai nesudėtingas, neskausmingas tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti, ar yra ikivėžinių pokyčių epitelio, kuris dengia ir iškloja gimdos kaklelio kanalą, ląstelėse.
Kaip kviečiamos moterys tokiam tyrimui?
Ši profilaktinė programa veikia nuo 2004 metų – apie ją jau 17 metų kalbama ir rašoma. Tačiau paskatinti pasitikrinti vis dar reikia. Pasak šeimos gydytojos doc. N. Burokienės, kiekvienai ateinančiai pacientei, būtent tos amžiaus grupės – 25–60 metų amžiaus – primenama ir pasiūloma atlikti šį tyrimą: „Jis tetrunka vos keletą minučių, tačiau dar neretai išgirstame, kad moteris norėtų dar pagalvoti, kad šiuo metu yra nepasirengusi pasitikrinti, gal kitą kartą – tokių atsisakančių vis dar yra. Gal čia kaltas įgimtas drovumas? O gal įsitikinimas, kad jei nieko nejaučiu – tai ir sveika?“
Gydytoja pabrėžia, kad ši programa būtent ir skirta profilaktinei patikrai – sveikoms, niekuo nesiskundžiančioms moterims: „Esant ankstyviems pakitimams gimdos kaklelyje moteris nieko nejaučia, – tai ir yra didžiausia ligos klasta. Tokius pradinius pakitimus nustačius, paskiriamas reguliarus stebėjimas, jei reikalinga, ankstyvoje stadijoje gydyti naudojami mažiausiai agresyvūs būdai, toks gydymas bus sėkmingas ir išvengta sunkios ligos“.
Pasitikrinti savo moteris galėtų paskatinti ir vyrai, ir vaikai
„Dar yra tokių moterų, kurios patikrai neatvyksta dešimtmečiais. Tokią nuostatą galėtų pakeisti šeima – paraginti ir padrąsinti atlikti tyrimą, kuris yra nemokamas, neskausmingas ir greitas. Ne tik vyresnes moteris reikia kviesti tokiai patikrai, bet ir jaunas – 25 ar 30 metų. Matyt, paskendusios darbuose, siekia karjeros, o apie savo sveikatą nepagalvoja. O būtent jaunos moterys, būdamos 35–44 metų amžiaus, dažniausiai ir suserga šia piktybine liga. Daugelio atvejų ligos galima išvengti laiku atvykus profilaktiškai pasitikrinti“, – būti sąmoningomis kviečia gydytoja doc. N. Burokienė.
Valstybinio patologijos centro, VUL Santaros klinikų filialo Citopatologijos tyrimų skyriaus vedėjas gydytojas patologas Donatas Petroška sako, jog nuolat kartojama, kad geriausia gimdos kaklelio vėžio prevencija yra ankstyvoji diagnostika, įgyvendinama periodine profilaktine patikra:
"Įprastai per metus atliekame apie 60 tūkstančių gimdos kaklelio citopatologinių tyrimų pagal Valstybės finansuojamą Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą. 9 iš 10 pasitikrinusių moterų jokių patikimų nenustatoma, jos kviečiamos pakartotinai pasitikrinti ne vėliau nei po trejų metų. Visas mūsų dėmesys kreipiamas likusiems 10 proc. atvejų: vidutiniškai randame apie 1,5 proc nežymių plokščialąstelinių intraepitelinių gimdos kaklelio pakitimų (LSIL) ir netoli vieno procento žymių pakitimų (HSIL). Apie 5 proc. ASCUS (nenustatytos reikšmės plokščiojo ar liaukinio epitelio ląstelės) atvejų, pakitimų laipsniui įvertinti reikia atlikti papildomus testus, o gavus netinkamą vertinti mėginį (~3 proc.), pacientės kviečiamos jį pakartoti.
Tačiau noriu nuraminti visas moteris - sulaukus atsakymo „ASCUS“ ar „nustatyti ikivėžiniai pakitimai” nereikia pulti į paniką, nes laiku nustatyti ikivėžiniai pakitimai yra gana nesunkiai išgydomi. Gimdos kaklelio vėžys ir yra dėkingas tuo, kad gali būti nustatytas ir išgydytas dar jam neprasidėjus. Svarbu nepraleisti savo šanso ir periodiškai atlikti profilaktinius tyrimus.
Covid – 19 pandemija ženkliai sumažino profilaktinių patikrinimų apimtis: mūsų laboratorijoje, atliekančioje apie trečdalį Lietuvos programinių PAP testų, 2020 metais jų atlikta vos 23 tūkst. t.y. 40 proc. mažiau nei 2019 m. Per pandemiją sumažėjusios profilaktinių tyrimų apimtys galimai laiku neįspėjo 1,5 tūkstančio moterų apie grėsmę susirgti gimdos kaklelio vėžiu. To pasekmes vertinsime vėliau, tačiau jos gali būti ypač skaudžios.“ – sako gydytojas patologas D. Petroška.
Nuo 2022 metų Lietuvoje bus keičiama gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programos metodika, įvedant pirminį ŽPV testą moterims nuo 35 metų. PAP testas joms bus atliekamas tik nustačius aukštos rizikos ŽPV tipą. Moterims nuo 25 iki 35 metų programos vykdymas liks nepakitęs.
Grafike pateikta programinių gimdos kaklelio tyrimų dinamika 2020 m.: kovo antroje pusėje, balandį ir gegužę programa praktiškai nevyko, grįžo į įprastinį lygį liepos – spalio mėnesiais, o lapkritį, gruodį vėl sulėtėjo.
