Europinis tyrimas atskleidė, kad vaikų mirtys nuo COVID-19 labai retos

Rugpjūčio 12, 2020

Tai vienas iš nedaugelio tarptautinių tyrimų šiuo viruso plitimo laikotarpiu, kuris apėmė tiek daug Europos šalių ir medicinos centrų, susivienijusių dėl vieno tikslo – gauti patikimų, mokslo įrodymais pagrįstų duomenų apie vaikų susirgimus koronaviruso infekcija COVID-19.

Į šį tyrimą įsitraukė 82 medicinos centrai iš 25 Europos šalių; iš Baltijos šalių tyrime dalyvavo Lietuva ir Estija. Tyrimas organizuotas itin greitai, – buvo pradėtas pandemijos piko metu – balandžio pirmąją dieną ir tęsėsi iki balandžio 24 dienos. Kaip teigia VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, pagrindinė tyrėja Lietuvoje dr. Inga Ivaškevičienė, iš viso šiuo laikotarpiu buvo tirti 582 vaikai nuo gimimo iki aštuoniolikos metų. Lietuvoje į tyrimą buvo įtraukti 6 tuo metu koronaviruso infekcija COVID-19 sirgę Vaikų ligoninės pacientai.

Kaip teigia vaikų ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė, tyrimas parodė, kad vaikai serga pakankamai lengvai, tik 8 proc. (48 vaikams) tirtų vaikų prireikė intensyviosios terapijos paslaugų, o Lietuvoje jų nereikėjo nė vienam nepilnamečiui. Iš visų pacientų, kuriems buvo taikyta intensyvi medicinos priežiūra, tik pusei jų (4 proc.) reikėjo ir kvėpavimo pagalbos, vienam vaikui taikyta EKMO (ektstrakorporinė membraninė oksigenacija). Iš viso per tą laikotarpį nuo šios infekcijos mirė 4 vaikai (0,69 proc.) iš 582 tiriamųjų.

Tyrėjai vertino pagrindinius ligos požymius ir tai, kurie iš jų pasireiškė dažniausiai: karščiavimą ir kosulį (65 proc. atvejų), viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (54 proc. atvejų) ir apatinių kvėpavimo takų, arba pneumonijos (25 proc. atvejų), taip pat virškinimo sutrikimo (22 proc.) simptomus. Pastebėta, kad kai kuriems vaikams virškinimo sutrikimai pasireikšdavo be jokių kataro požymių, – įprastai šis simptomas pirmiausia priskiriamas žarnyno infekcijoms. 16 proc. atvejų vaikų liga pasireiškė be jokių simptomų ir buvo diagnozuota tik nustačius kontaktą su sergančiuoju.

Kaip teigia Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė, tyrimas buvo labai svarbus jau vien dėl to, kad infekcijos plitimo pradžioje visus labiausiai trikdė nežinomybė, trūko mokslo įrodymais grįstų duomenų iš Europos ir Vakarų šalių, kuriais remtis įprasta mūsų šalyje. Duomenų trūkumas sunkino galimybes planuoti intensyviosios terapijos paslaugas.

Pavyzdžiui, tyrimas atskleidė, kad sergantis COVID-19 vaikas, kuriam reikia intubacijos dėl sutrikusio kvėpavimo, intensyviosios terapijos skyriuje užtrunka ilgiau kaip savaitę. Todėl žinant, kad artėjant žiemos sezonui padaugėja sunkesnių gripo ar respiracinio sincitinio viruso (RSV) atvejų, būtina atsižvelgti į tą faktą, kad sergančiajam COVID-19 intensyvaus gydymo prireiks ilgiau.

Be abejo, kaip teigia vaikų infekcinių ligų gydytoja, šis tyrimas jau leidžia drąsiau šnekėti apie tai, kad iš tikrųjų vaikams COVID-19 infekcija praeina labai lengvai, tačiau tai nereiškia, kad vaikų gydytojai turi prarasti budrumą: pasitaiko ir sunkių atvejų, didesnį intensyviosios terapijos poreikį gali sukelti kiti vaiko sveikatos sutrikimai, lėtinės ligos. Be to, reikia dar daug mokslininkų pastangų, kad būtų rastas vienodas gydymo standartas, pateiktos gairės. Iki šiol visos šalys taikė simptominį gydymą, naudodamos skirtingus medikamentus.

Europinio tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame „Lancet“ žurnalų grupės Vaikų ir paauglių sveikatos (The Lancet Child and Alolescent Health) žurnale.

Paskutinį kartą redaguota: 2020-08-12
Skubi pagalba kaip mus rasti susisiekti