COVID-19 pusės metų istorija Santaros klinikose: patirties ir galimybių gydyti jau turime

Rugsėjo 04, 2020

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojai, apžvelgdami pusės metų koronaviruso infekcijos Lietuvoje laikotarpį, teigia, jog pandemija medikus suvienijo ir bendros pastangos atrasti gydymo būdus jau talkina gydant pacientus.

 

Lietuva kartu su  daugiau nei 100 šalių medicinos centrais dalyvauja Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) inicijuotame klinikiniame tyrime „Solidarumas“ („Solidarity“), kuris suteikia galimybes pacientus gydyti naujausiais eksperimentiniais vaistais. Šie, tikėtina, turi teigiamą poveikį kovojant su COVID-19 infekcija. „Solidarumas“ – tai tarptautinis atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, siekiantis įvertinti papildomą gydymą hospitalizuotiems ligoniams.

 

Pasak VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės profesorės Ligitos Jančorienės, šio klinikinio tyrimo protokolas PSO nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas, remiantis naujausiomis mokslinėmis publikacijomis, tyrimų rezultatais bei ekspertų patirtimi. VUL Santaros klinikose į tyrimą jau įtraukti 49 Infekcinių ligų centro COVID-19 infekcija užsikrėtę pacientai. 51 proc. pacientų atsitiktinės atrankos būdu buvo paskirti trijų grupių vaistai, tarp kurių – ir naujausias antivirusinis tiriamasis preparatas, kurio efektyvumo rezultatai jau yra įrodyti. Naujausia žinia – šią savaitę Lietuvos bioetikos komitetas ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pritarė esminei „Solidarumo“ tyrimo protokolo pataisai dėl dar dviejų naujų tiriamųjų preparatų įtraukimo į COVID-19 infekcijos gydymo pasirinkimą.

 

Profesorė L. Jančorienė teigia, jog pacientai tiriamuosius vaistus toleravo gerai, jų sukeltų nepageidaujamų reakcijų nenustatyta: „Infekcinių ligų centre gydomi pacientai noriai sutinka dalyvauti šiame tyrime ir kartu su gydytojais džiaugiasi gautais gydymo rezultatais, vartojant tiriamuosius vaistus“.

 

VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja pulmonologė Edita Strumilienė sako, kad persirgusieji sunkia koronaviruso infekcija, ypač sunkia pneumonija, išrašyti iš stacionaro toliau stebimi gydytojo pulmonologo ambulatoriškai: vertinama, kokia yra plaučių funkcija, kaip pacientas toleruoja fizinį krūvį, koks yra kraujo įsotinimas deguonimi, taip pat atliekama radiologinė kontrolė. Tokiu būdu mažinamas pavojus patirti liekamųjų reiškinių.

 

Pasveikusiems pacientams tenka konsultuotis ir su kitų specialybių gydytojais: po persirgtos koronaviruso infekcijos neretai sutrinka kraujospūdžio ar cukrinio diabeto kontrolė, gali atsirasti neurologinių sutrikimų. Praėjus 1,5 – 2 mėnesiams po ligos, dažniausiai pacientus vis dar vargina  neatsinaujinęs skonio ir uoslės pojūtis, išlieka didelis bendras nuovargis, silpnumas, neretam slenka plaukai, atsiranda „migruojantis“ skausmas.

 

„Ne visiems pacientams po šios virusinės infekcijos prireikia pulmonologo pagalbos, – teigia gydytoja E. Strumilienė. – Pasikonsultuoti atvyksta gydytieji reanimacijos – intensyviosios terapijos skyriuje, sirgę sunkia pneumonija, kuriems buvo papildomo deguonies poreikis.  Ši infekcija medicinos istorijoje yra nauja, dėl to stebėti pacientų savijautą bei jų sveikimo procesą, vertinti liekamųjų reiškinių riziką būtina dėl paties paciento ir dėl medicinos mokslo pažangos COVID-19 infekcijos srityje“.

 

 

Paskutinį kartą redaguota: 2020-09-04
Skubi pagalba kaip mus rasti susisiekti