Bendradarbiavimas: vystomi VUL Santaros klinikų ir Oslo universitetinės ligoninės ryšiai akademinėmis žiniomis bei klinikine patirtimi dalintis bei diskutuoti potencialius bendrus mokslinius projektus

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VUL Santaros klinikos) Radiologijos ir branduolinės medicinos centro (RBMC) bei Pilvo ir onkochirurgijos centro (prof. Tomas Poškus), Vilniaus krašto radiologų asociacijos (pirmininkė dr. Raminta Lukšaitė-Lukštė) ir Oslo universitetinės ligonines Intervencijų centro organizuotoje hibridinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje buvo pristatyti pranešimai apie laparoskopinės kepenų chirurgijos, diagnostinės ir intervencinės radiologijos pažangą, pasidalinta patirtimi Norvegijoje ir Lietuvoje.

Pasak VUL Santaros klinikų RBMC vadovo doc. dr. Artūro Samuilio, į Santaros klinikas atvyko labai įvairi svečių komanda – prof. Bjørn Edwin vadovaujami gydytojai pilvo chirurgai (dr. Bård Røsok; dr. Ingrid Schrøder Hansen), intervenciniai radiologas (dr. Trygve Syversveen), mokslinikai medikai (dr. Egidijus Pelanis) ir technologai (dr. Rafael Palomar) taip pat industrijos atstovai, dirbantys su IT technologijomis, kuriantys ir į klinikinę praktiką diegiantys inovatyvius su dirbtinio intelekto sprendimais paremtus projektus: „Turėjome galimybę susipažinti, išbandyti modernias technologijas, nes kolegų iš Oslo įdirbis dirbant su laparoskopinėmis kepenų rezekcijomis bei susietomis planavimo ir navigacinėmis darbo sistemomis yra labai didelis, – sako doc. dr. A. Samuilis. – Kiekvienas sudėtingesnis klinikinis atvejis dėl gydymo taktikos yra aptariamas gydytojų daugiadalykėje komandoje. Daugelyje atveju klinikiniai atvejai aptariami pasitelkiant 2D radiologinius vaizdus, tačiau jie stokoja interaktyvumo ir vieningos vaizdų interpretacijos tarp skirtingų specialybių. Šių trūkumų galima išvengti pristatymo metu pasitelkiant 3D radiologinių vaizdų rekonstrukcijas, ypač pritaikant virtualios realybės sprendimus, pavyzdžiui, išplėstos realybės akinius. Tokius akinius išbandėme ir mes aptardami klinikinius atvejus, palyginome su 2D radiologinių vaizdų pristatymu. Šie sprendimai minimaliai invazinėje chirurgijoje bei intervencinėje radiologijoje padeda operacijas ir procedūras atlikti tiksliau, preciziškiau, maksimaliai tausojant operuojamą organą ar audinį.“

Šįkart buvo koncentruojamasi į kepenų, tulžies latakų ir kasos arba hepatopankreatobiliarinės (HPB) sistemos (konkrečiai – kepenų) minimaliai invazinę chirurgiją – kepenų naviko šalinimo laparoskopinę operaciją tausojant kepenų audinius, kepenų naviko židinių abliaciją (sunaikinimas) kontroliuojant radiologiniais vaizdais bei sisteminio gydymo aspektus. Abi pilvo chirurgo dr. Roko Račkausko ir intervencinio radiologo dr. Donato Jociaus atliktos gydomosios procedūros praėjo sėkmingai.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultete gydomosios medicinos mokslus pabaigęs ir dabar Oslo universitetinėje ligoninėje po čia pabaigtų doktorantūros studijų dirbantis dr. Egidijus Pelanis kartu su savo kolegomis, turėdami didelę patirtį naujausiomis technologijomis, skirtomis planuojant ir navigacijos priemonėmis pagelbėti laparoskopinėje chirurgijoje, ja pasidalino su VUL Santaros klinikų medikais.

Dr. E. Pelanis, į Oslo universitetinę ligoninę išvykęs plėsti susidomėjimo inovatyviomis technologijomis medicinoje, ten sutikęs kepenų rezekcijas laparoskopiniu būdu atliekantį prof. Bjørn Edwin, pradėjo gilintis į galimybes išmaniosiomis technologijomis sukurti operuojamų organų vaizdus, padėsiančius prieš ir per chirurgines operacijas. „Pradėjome kurti ir tyrinėti skirtingus 3D vaizdavimo būdus, gydančiam gydytojui perteikiančius organų anatomiją bei patologinius radinius, padedančius suplanuoti operaciją. Taip pradėjome kurti hologramas, – pasakoja E. Pelanis. – Paciento 3D anatominius modelius su skirtingomis vidinėmis struktūromis galime analizuoti gydytojų specialistų grupėje, regėdami jį per specialius akinius. Tokiu būdu galime apžiūrėti paciento operuojamo organo 3D vaizdą hologramos pavidalu, rankų gestais sukioti organą erdvėje, atlikti virtualias organo rezekcijas ir pasitarti dėl operacinės technikos. Gydytojai radiologai ir chirurgai dažnai dirba kartu – tačiau tik dabar su šita technologija jie gali vienodai matyti bei interpretuoti paciento radiologinius vaizdus pasitelkdami išplėstos realybės akinius, gali kartu diskutuoti ir planuoti pacientui tinkamiausią gydymo būdą. Viskas atliekama tam, kad erdvinis anatomijos bei patologijos supratimas gydytojams būtų vieningas bei pateikti vaizdus arčiau realybės galimos operacijos metu.“ Šiuo metu Europos Sąjungoje jau yra gautas leidimas naudoti tokius virtualios realybės akinius medicinos praktikoje: „Atlikome mokslinius tyrimus ir supratome, kad 3D vaizdus galima skirtingai interpretuoti, todėl matėme būtinybę sukurti bendrą platformą, kad visi į paciento gydymą įtraukti dalyviai vienodai matytų paciento anatomiją ir potencialų operacijos planą,“ – sako dr. E. Pelanis.

Kai atliekamos minimaliai invazinės operacijos – robotinė ar laparoskopinė chirurgija – regėjimo laukas ribotas, o pakitimų apčiuopa gali būti komplikuota. Būti preciziškam ir itin tiksliam – sudėtinga. Čia ir gelbsti navigacinės sistemos su radiologiniais vaizdais, kurie gaunami pačios intervencinės gydomosios procedūros metu: „Regėdami operacijos metu realius vaizdus, gydytojai gali tiksliau atlikti pjūvius ir išsaugoti daugiau organo ir sveiko audinio, – sako doc. dr. A. Samuilis. – Eidami operuoti dažniausiai turime gerokai dar iki operacijos darytus radiologinius vaizdus, kurie nebūtinai atitiks tuos, kurie yra operacijos dieną: gali būti praėję laiko ir jau įvykusių pokyčių, kurie gali turėti įtakos operacinei taktikai. Kai pradedama chirurginė operacija, pasikeičia organo forma, jis gali deformuotis, anatominiai pakitimai gali nesutapti su prieš operaciją rastais pakitimais. Todėl ir siekiama, kad šiuolaikinėse operacinėse būtų ir radiologinė įranga – rentgeno aparatas, echoskopas (dabar jau dažnai būnantis operacinėje), kompiuterinis tomografas ar net magnetinio rezonanso tomografas. Tokiu būdu siekiama sukurti navigacines sistemas, kurios tarsi atnaujintų vaizdą operuojančiam chirurgui ar intervenciniam radiologui, kad jis matytų, koks organo vaizdas yra po jo atliktų manipuliacijų. Preciziškiau atlikta minimaliai invazinė chirurginė operacija ar kita intervencinė procedūra pacientui padeda greičiau sveikti palyginus su atviro tipo operacijomis: jų metu būna trumpesnis hospitalizacijos laikas apskritai ligoninėje, geresnė paciento gyvenimo kokybė.“

Dar viena šių naujų navigacinių sistemų naujovė – galimybė operuojančiam chirurgui realiu laiku matyti, kurioje vietoje yra jo instrumentai – arba ekrane, arba panaudojant virtualios realybės akinių vaizdą. „Mes taip pat turime kuo pasidžiaugti, paminėtinos Radiologijos ir branduolinės medicinos centro intervencinės radiologijos skyriaus gydytojų intervencinių radiologų atliekamos abliacijų procedūros pasitelkiant intraoperacinį vaizdinimą ir navigacines sistemas. Dažniausiai šios procedūros taikomos gydant onkologines ligas, – sako doc. dr. A. Samuilis. – Džiaugiamės, kad vyksta abipusis pasidalinimas žiniomis, profesiniais įgūdžiais, planuojamas ir mokslinis bendradarbiavimas tarp šių institucijų.“

 

Vaizdo siužete – 3D vaizdo demonstravimas per išplėstos realybės akinius: