Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 1-jo kardiologijos skyriaus vedėja, Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė, teigia, kad kasmet mūsų šalies mirčių struktūroje širdies ir kraujotakos ligos stabiliai sudaro per 50 proc., o mirtingumas nuo šių ligų Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei du kartus.
Didžiausia bėda, kad didžiajai daliai vyrų ir daugiau nei pusei moterų širdies ir kraujagyslių liga iškart pasireiškė arba infarktu, arba mirtimi. Liga žmones pakirto be jokių perspėjimo ženklų, nors pagrindinę priežastį – aterosklerozę – galima buvo įveikti. Medikai išskiria tris pagrindinius rizikos veiksnius – padidėjusį cholesterolį, rūkymą ir padidėjusį kraujospūdį. „Per didelis cholesterolio kiekis yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios puola darbingo amžiaus žmones. Cholesterolio kiekio reguliavimas – vienas iš svarbiausių prevencijos tikslų“, – atkreipia dėmesį prof. Ž. Petrulionienė.
Kardiologė priminė, kad Lietuvoje vykdoma Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatai parodė, kad padidėjęs cholesterolis nustatomas per 80 proc. atėjusių išsitirti žmonių.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas pabrėžė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų nepasitikrina savo cholesterolio lygio. Kartą per metus ir dažniau cholesterolio tyrimą atlieka tik apie trečdalis gyventojų, apie pusė žmonių paskutinį kartą tikrinosi prieš 5 metus ar net visai nesitikrino.
Tyrimo duomenys liudija, kad vyrams dažniau nustatomas padidėjęs cholesterolis nei moterims. „Ligų priežasčių reikėtų ieškoti mūsų mitybos įpročiuose. Gyventojų apklausa parodė, kad mes esame įsitikinę, jog valgome neriebiai, nors išvardyti suvalgomi produktai ir jų kiekiai rodo, kad mūsų mityba yra labai „riebi“. Gausiai valgome gyvulinius riebalus – grietinę, sviestą, kiaulieną, fermentinį sūrį ir kitus riebius produktus“, - tyrimo duomenis komentavo prof. R. Stukas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje galima įžvelgti tam tikrą paradoksą – žmonės pripažįsta, kad cholesterolis turi įtakos sveikatai (78 proc. vyrų ir 85 proc. moterų) ir didina ligų riziką. Tačiau čia pat tyrimas atskleidžia, kad maisto produktus Lietuvos gyventojai renkasi labiau pagal kainą ir skonį nei pagal naudą sveikatai.
Prof. Ž. Petrulionienė pabrėžė, kad šalyse, kur mityba yra labai riebi ir vyrauja gyvulinės kilmės riebalai, aterosklerozės progresavimas daug greitesnis. Širdies ir kraujagyslių sveikatai išsaugoti svarbu laikytis kelių mitybos principų: mažinti bendrą riebalų kiekį, ypač gyvulinių riebalų (jie turi sudaryti ne daugiau 10 proc. visų gaunamų riebalų).
Medikai perspėja, jog cholesteroliui pasiekus kritinę ribą, vaistai cholesteroliui mažinti jau yra būtini.
Prof. Ž. Petrulionienė teigė, kad Lietuvos gyventojams atsakingiau pažvelgus į savo mitybą ir kitas rizikas, mirtingumą Lietuvoje galima būtų gerokai sumažinti.
Be to, šiuo metu Lietuvoje vykdoma Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, pagal kurią nemokamai tikrinami sveiki 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys siekiant išaiškinti, ar jie turi kraujotakos ligų rizikos veiksnių.
