Santariškių g. 2, 08661 Vilnius
tel. (+370) 5 236 5000
faks. (+370) 5 236 5111
info@santa.lt

      

SANTAROS KLINIKOS

VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖ

E-sveikata

Spausdinti

Mūsų įstaiga stengiasi būti lyderiu diegdama įvairiausius e-sveikatos projektus.

VUL Santaros klinikų gydytojai ir informacinių technologijų specialistai aktyviai dalyvauja SAM darbo grupėse, skirtose informacinių technologijų plėtrai, Informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Kizlaitis yra SAM Informacinių technologijų plėtros programos koordinacinės tarybos narys.

Santaros klinikos turi šviesolaidinį ryšį tarp Santariškių gydymo įstaigų bei internetinį ryšį į akademinį tinklą LITNET (per VU). Yra nuolatinis ryšys su filialu Kairiūkščio g. bei miesto centre esančiu VUL SK Centro filialu (buvusi Centro ligoninė).

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gali pasigirti tokiomis informacinėmis sistemomis kaip laboratorijos informacinė sistema, PACS (radiologijos vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistema), finansinės apskaitos, darbuotojų apskaitos sistemos, dokumentų valdymo ir daug kitų sistemų, būtinų kokybiškam sveikatos priežiūros įstaigos darbui.

Per pastaruosius metus Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo sukurta elektroninė ligos istorija, kurioje kaupiami laboratorinių ir instrumentinių tyrimų aprašymai, operacijų protokolai, epikrizės ir kiti elektroniniai klinikiniai dokumentai, vaizdai. Dauguma dokumentų kaupiami duomenų bazėje ir gali būti peržiūrimi kompiuteryje gerokai anksčiau, negu gydantį gydytoją pasiekia popierinė versija.

Internetinė paciento kortelė – tai tokia sukurta sistema, kuri pirmą kartą mūsų šalies istorijoje leido patiems pacientams ar jų įgaliotiems gydytojams skaityti ligos istoriją namuose ar toli nuo Santaros klinikų esančiame bendrosios praktikos gydytojo kabinete. Nors sistema jau veikia, projektas dar nebaigtas. Planuojama sistemą papildyti Telia diegiamos m-identifikacijos sistemos galimybėmis, stengiamasi, kad kuo daugiau klinikinių dokumentų būtų kuriama elektroniniu būdu, kartu jie pakliūtų ir į IPK. Artimiausioje ateityje numatoma sukurti specialias priemones, kurios leistų patiems pacientams papildyti savo internetinę paciento kortelę: įvesti duomenis apie kūno temperatūrą, kraujospūdį, vartojamus vaistus, nusiskundimus sveikata, net nuotraukas ir kitas elektronines bylas. Sistema pretenduoja tapti nacionaline sistema, kurioje pacientai galėtų peržiūrėti ne tik Santaros klinikose sukurtus klinikinius dokumentus, bet ir kitose šalies įstaigose atliekamų tyrimų atsakymus, išrašus ir kt. Internetinės paciento kortelės sukūrimas akivaizdžiai įrodo, kad VUL Santaros klinikos rūpinasi savo klientais – pacientais ir nebijo viešumo, o priešingai, atskleidžia paciento ar jo įgalioto gydytojo kritikai daugumą diagnostinių ir gydymo dokumentų.

2006 m. rugsėjo 5 d. buvo pasirašyta trišalė sutartis, pagal kurią pirmą kartą Lietuvoje bus vykdomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamas projektas „Išankstinė pacientų registracijos sistema", skirta informacinėms technologijoms diegti ir pritaikyti medicinoje. Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose išankstinė pacientų registracija vykdoma naudojant popierinius žurnalus arba pacientai atvyksta į gydymo įstaigas be išankstinės registracijos sudarydami gyvas eiles prie gydytojų kabinetų.

Esant popierinei išankstinei registracijai, neįmanoma sujungti skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų informacijos srautų: pacientui praktiškai neįmanoma pasirinkti tinkamiausio gydytojo ar laiko, norint apsilankyti skirtingose įstaigose.

Su popieriniu registracijos žurnalu vienu metu gali dirbti tik viena registratorė, tik vienoje darbo vietoje. Tai apriboja efektyvų darbą bei sudaro eiles prie registratūrų langelių, blokuoja telefono linijas.

Apibendrinant pacientų išankstinės registracijos gydymo įstaigose problemas, galima jas suskirstyti į kelias dalis:

  • pacientai sugaišta daug asmeninio laiko registruodamiesi ir laukdami gydytojo priėmimo;
  • ribotos pacientų pasirinkimo galimybės;
  • neefektyviai naudojami gydymo įstaigų žmogiškieji ištekliai;
  • neefektyvus gydymo įstaigų valdymas dėl nepakankamų informacijos srautų.

Nors tokia registracijos sistema šiuo metu naudojama daugumoje šalies ligoninių, poliklinikų ir kitų gydymo institucijų, akivaizdu, kad tokios sistemos efektyvumas ir operatyvumas yra žemas ir netenkina tiek sveikatos apsaugos paslaugų vartotojo (paciento), tiek tiekėjo (gydytojų, registratūros darbuotojų ir įstaigos administracijos) poreikių. Dauguma registracijos sistemos grandžių yra neefektyvios, todėl sunaudojama pernelyg daug žmogiškųjų išteklių, pacientų ir darbuotojų laiko ir materialinių sąnaudų įprastoms operacijoms atlikti.

Projektas įgyvendinamas kuriant elektroninę išankstinės pacientų registracijos sistemą, sujungiant atskirų gydymo įstaigų registracijos sistemas. Išankstinės pacientų registracijos sistema leidžia:
  • rezervuoti laiką gydytojo priėmimui internetu;
  • pacientams rinktis gydytojus iš skirtingų gydymo įstaigų;
  • automatiškai (SMS arba el. paštu) informuoti pacientą apie būsimą apsilankymą, atšaukti apsilankymą, išsiųsti priminimą ir pan.;
  • sistemoje užsiregistravusiam pacientui internete stebėti visus savo planuojamus bei įvykusius apsilankymus;
  • gydytojui konsultantui iš anksto susipažinti su atvyksiančių pacientų duomenimis;
  • siunčiančiam gydytojui parašyti siuntimą (kurį galima atspausdinti ir elektroniniu būdu pridėti prie planuojamo paciento apsilankymo duomenų) ir stebėti savo siųstų pacientų apsilankymus;
  • įstaigos administratoriams matyti gydytojų planuojamą krūvį, pacientų pasiskirstymą, automatiškai gauti statistines ataskaitas ir kitą informaciją, analizuoti pacientų registracijos procesą (kokiu laiku, koks skaičius, kokie pacientai registruojasi ir pan.) ir remiantis informacija numatyti įstaigos valdymą.

Projektas įgyvendinamas nacionaliniu mastu, nes tik bendra sistema gali leisti efektyviai panaudoti skiriamas lėšas ir suteikti pacientui galimybę rinktis skirtingų gydymo įstaigų specialistų paslaugas. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi pareiškėjas ir partneriai įsipareigojo, kooperuodami savo turtą, darbą bei žinias, veikti kartu įgyvendinant projektą. Projekte dalyvauja pareiškėjas – Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ir 19 partnerių. Pagrindinius projekte dalyvaujančių įstaigų pacientų srautus sudaro 49 Lietuvos savivaldybių – tiek miestų, tiek rajonų – gyventojai. Tačiau į projekte dalyvaujančias įstaigas III lygio medicinos paslaugų kreipiasi gyventojai ir iš likusių savivaldybių. Taigi projekto įgyvendinimo poveikį pajus visi Lietuvos gyventojai.

Išankstinės pacientų registracijos projektas yra viena iš prioritetinių nacionalinės e. sveikatos plėtros dalių, labiausiai skirta pacientui. Projektą 100 proc. remia Europos Sąjungos struktūriniai fondai pagal Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 3.3 priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra". Bendras projekto biudžetas – 7,4 mln. litų. Šiomis lėšomis bus ne tik sukurta ir įdiegta elektroninė sistema, bet ir sveikatos priežiūros įstaigose įrengta 580 naujų kompiuterinių darbo vietų, modernizuoti kompiuterinio ryšio tinklai, įrengtas interneto asistavimo centras tiems pacientams, kurie internetinę registraciją norės atlikti telefonu.

Kai kuriuose regionuose išankstinę registracijos sistemą pacientai galės išbandyti jau po metų. Visą projektą planuojama įgyvendinti iki 2007 metų rugsėjo mėnesio.

Nuo 2005 m. įgyvendinamas dar vienas – Rytų ir pietryčių Lietuvos kardiologijos projektas. Tai integralus sektorinis tarpinstitucinis projektas, paremtas gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo koncepcija. Jis apima tris Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos lygius, kuriuose veikla bus vykdoma pagrindinėse trijose srityse: regiono sveikatos priežiūros infrastruktūros modernizavimas, regione teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų racionalizavimas ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei prieinamumo gerinimas, atsižvelgiant į šio probleminio rytų ir pietryčių Lietuvos regiono gyventojų poreikius.

Projekte pateikta regiono epidemiologinė ir atlikta paslaugų prieinamumo analizė parodė, kad šioje Lietuvos dalyje specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos yra ženkliai mažiau prieinamos nei didžiuosiuose miestuose, ir sveikatos rodikliai yra prastesni nei bendrai Lietuvoje ir gerokai blogesni nei Europos Sąjungos šalyse, o rytų ir pietryčių Lietuvos regiono rajonuose sveikatos rodikliai ženkliai blogesni nei didžiuosiuose miestuose. Sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimas ir pritaikymas Rytų ir pietryčių Lietuvos regiono rajonų sveikatos problemoms spręsti, plėtojant ir įdiegiant informacines technologijas, užtikrins Bendrojo programavimo dokumento 1.4 priemonės įgyvendinimą – sumažins sergamumą, mirtingumą bei mirštamumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Projektas sukuria prielaidas visoms sveikatos priežiūros įstaigoms tolygiai didinti savo veiklos efektyvumą vykdant širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, diagnostiką, gydymą ir reabilitaciją. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, pritariant visoms savivaldybėms (sveikatos priežiūros įstaigų steigėjams).

Įgyvendinus projektą, visų lygių stacionarines ir ambulatorines paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos bus aprūpintos reikiama įranga, kuri leis efektyviai diagnozuoti ankstyvas širdies ir kraujagyslių ligas ir vykdyti klinikinę prevenciją. Bus sukurtos mobilios brigados, kurios užtikrins specializuotos skubios pagalbos teikimą Rytų ir pietryčių Lietuvos regiono rajonuose ir saugų grėsmingos būklės pacientų transportavimą į VUL SK – specializuotos pagalbos centrą. Taip pat bus įdiegtos informacinės technologijos ir sistemos, laiku užtikrinsiančios duomenų apie paciento sveikatą ir gydymą mainus bei sudarysiančios sąlygas teikti telemedicinines paslaugas.

Koordinacinis centras užtikrins projekto vykdomos veiklos planavimą, jos įgyvendinimą ir koordinavimą. Projekto koordinacinis centras yra III lygio paslaugas teikianti sveikatos priežiūros įstaiga – VUL SK, kurią aprūpinus reikalinga įranga, būtų galima užtikrinti skubią intervencinę ir kitą specializuotą pagalbą gydant širdies ir kraujagyslių ligas.

Projektas reikšmingai prisidės prie socialinio kapitalo didinimo ir socialinės infrastruktūros tobulinimo gerinant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

Įgyvendinus projektą, išaugs teikiamų paslaugų apimtis, įvairovė, pagerės kokybė, operatyvumas ir kompleksiškumas.

Atnaujinta 2017-07-18
Straipsnis parodytas: 16865 kartų(kartus)