2025 m. gegužės 15 d. Vaikų dienos išvakarėse Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centre lankėsi pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Vizito metu buvo pristatyta onkohematologinė pagalba Lietuvos vaikams bei gydytojų klounų kuriamas emocinis pokytis.
„Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centre pasiekti išgyvenamumo rodikliai rodo, kad jau pasiekėme Vakarų Europos lygį gydant vaikų onkologines ligas. Šiandien net 80–90 proc. vaikų, kuriems diagnozuojamas vėžys, išgyvena ir grįžta į visavertį gyvenimą. Tokių rezultatų pasiekti ir pagalbą užtikrinti galima tik specializuotuose centruose, kur būtų nukreipiami visi vaikai, susirgę onkologinėmis ligomis, ir būtų sutelkti šios srities specialistai. Sėkmė gydant vaikų vėžį įkvepia mus tokių pačių rezultatų siekti ir suaugusiųjų onkologijoje. Tam šiais metais buvo įkurtas naujas Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras, kuris sieks Visapusiško vėžio centro akreditacijos, o tam privalės atitikti ypatingai aukštus tarptautinius reikalavimus ir įstraukti į tarptautinio tinklo veiklą. Neabejojo, jog ateityje, gydant suaugusiųjų onkologinius susirgimus, pavyks pasiekti tokius aukštus gydymo rezultatus kaip vaikų onkologijoje“, – kalba Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.
Didžiausias centras ir įspūdingi rezultatai
Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centras yra didžiausias centras Lietuvoje ir Baltijos regione, kur nuo 1981 m. gydomi vaikai, sergantys visomis onkologinėmis, sunkiomis kraujo ir imuninės sistemos, kai kuriomis medžiagų apykaitos ligomis. Tai vienintelis centras šalyje, kuriame atliekama kaulų čiulpų transplantacija vaikams. Ji reikalingai tais atvejais, kai vėžiui gydyti chemoterapijos neužtenka arba kai reikia keisti kaulų čiulpus, persodinant sveiko donoro kraujodaros ir imunines ląsteles susirgus sunkiu imunodeficitu arba tuo atveju, kai kaulų čiulpai dėl įvairių priežasčių nustoja gaminti kraujo ląsteles.
„Vaikų vėžys labai skiriasi nuo suaugusiųjų – tai retos ligos, tačiau pasižymi gerais gydymo rezultatais. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 80 vaikų onkologinių ligų atvejų, o pasveiksta apie 8 iš 10 vaikų, tam tikrų ligų atvejais – net 9 iš 10. 2023 m. Santaros klinikose įkurtas pirmasis Lietuvoje Vaikų, persirgusių onkohematologinėmis ligomis, ilgalaikės stebėsenos poskyris. Tai naujas žingsnis užtikrinant ilgalaikę pasveikusių vaikų sveikatos priežiūrą. Iki 75 proc. vaikų, įveikusių vėžį, susiduria su vėlyvosiomis gydymo pasekmėmis, todėl ilgalaikė stebėsena yra būtina“, – pasakoja Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja dr. Goda Elizabeta Vaitkevičienė.
Emocinis pokytis, kurį kuria „Raudonos nosys“
Išgirdus vėžio diagnozę vaikui, susitaikyti ir ją priimti iškart tikrai neįmanoma. Tas periodas užtrunka ir tokiais atvejais padeda artimiausių žmonių palaikymas, šeimos buvimas šalia, medikų dėmesys paciento gydymui ir emocinei šeimos būklei.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad juokas, džiaugsmas ir šypsena stiprina imuninę sistemą, mažina skausmą, streso hormonų lygį bei greitina sveikimo procesus. Džiaugiuosi, kad emocinei sveikatai, jos higienai Lietuvoje skiriame vis daugiau dėmesio ir tampame stipresnė visuomenė. Labai svarbu, kad šioje srityje žmonės gali gauti pagalbą ne tik iš medicinos įstaigų, bet ir iš nevyriausybinių organizacijų. Geriausių rezultatų žmonių sveikatai galime pasiekti sutelkdami jėgas bendram tikslui“, – sakė pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Daugelį metų klinikos bendradarbiauja su organizacija „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“, kurie per humorą ir klounadą kuria emocinį pokytį vaikų ligoninėse bei senjorų globos namuose. Nežinomybė dėl gydymo eigos, nerimas, liūdesys – šie besimainantys jausmai įelektrina didžiulę vidinę įtampą. Klounai geba atverti šį emocinį vakuumą. Raudona nosis kaip kempinė gali sugerti liūdesį, širdgėlą, pyktį... Turbūt ne veltui tokia minkšta. Taip pat sukurti garsiausią juoką ar bent šypseną, kuri išliks atminty ilgam.
„Klouno buvimas sveikatos sistemoje nėra tiesiog vaikų linksminimas, ne bet kas gali užsidėti nosį ir įžengti į palatą. Labai daug meninių ir psichologijos sluoksnių slypi gydytojo klouno profesijoje ir to reikia, kad atsirastų emocinis pokytis vaiko pasaulyje. Tos keliolika minučių su klounais leidžia užpildyti laiką pozityviais jausmais, kurie padeda išbūti gydymo procesą. Sulaukiame laiškų arba sutinkame ligoninėje vaikus, kurie prieš penkis ar dešimt metų sulaukdavo klounų Vaikų onkohematologijos skyriuje, o dabar prisimena ligoninę kaip šviesią vietą, kur būdavo klounai ir būdavo gera. Jeigu vaiko prisiminimuose šviesios emocijos ima viršų ir nustelbia skausmą, liūdesį, nerimą – tai didžiulis pokytis. Pokytis ne tik emociniame vaiko pasaulyje, bet ir patirtyje, kaip veikia sveikatos įstaigos“, – dalinasi Aistė Lacitė, „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ vadovė.
Šiemet „Raudonos nosys“ mini 15 metų jubiliejų. Per tą laiką buvo aplankyta daugiau nei 250 tūkstančių vaikų ir senjorų, daugiau nei 250 tūkstančių unikalių istorijų buvo sukurta klounų. Minėtina ne tiek organizacijos sukaktis, kiek faktas, kad Lietuva tampa stipria šiuolaikine visuomene, suprantančia emocijų higienos svarbą. Per pastaruosius 15 metų tapo normalu ligoninėje sutikti klouną, tapo normalu palatoje išgirsti juoką, tapo normalu rūpintis savo emocijomis per humorą.
Santaros klinikos buvo pirmoji ligoninė, kurioje pradėjo lankytis „Raudonos nosys“, o Vaikų onkohematologijos skyrius buvo vienas pirmųjų aplankytų skyrių. Būtent šioje ligoninėje gydytojai klounai ir toliau išbando visas naujienas: emocinė pagalba vaikams ruošiantis operacijoms, pagalba procedūriniuose kabinetuose, klounų buvimas Skubios pagalbos skyriuje vakarais. Kasmet gydytojai klounai aplanko daugiau nei 20 tūkstančių vaikų didžiausiose šalies ligoninėse.
