Vilniaus universiteto  Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis

Užkrečiamųjų ligų valdymas

COVID-19 sukrėtė visą pasaulį ir privertė visus prisiminti pagrindinius infekcinių ligų plitimo ir kontrolės principus. Infekcijos šaltinis, plitimo keliai ir imli visuomenė – trys kertinės epideminio proceso dalys, o kartu – pagrindinės infekcijų kontrolės kryptys.

Svarbu kaip galima anksčiau išaiškinti infekcijos šaltinį ir jį izoliuoti, o tai įmanoma, turint patikimą testavimo sistemą. Plitimo kelius galime kontroliuoti karantininėmis priemonėmis, reguliuodami žmonių srautus viešosiose vietose, užtikrindami socialinę distanciją, naudojant barjerines priemones (skydeliai, kaukės, nosies purškalai), dezinfekciją. Užkrečiamosios dozės sąvoka paaiškina bent 2 metrų atstumo tarp žmonių viešosiose vietose, įmanomai trumpesnio kontakto laiko reikalavimus, ventiliacijos poreikį.

Poveikis imliosios visuomenės kryptimi – vakcinų skiepijimas. Šiuolaikinėms vakcinoms keliami itin griežti saugumo ir veiksmingumo reikalavimai. Vakcinų kokybės kontrolę užtikrina daugiapakopė nacionalinių ir tarptautinių saugumo priemonių sistema. ES šalyse už tai atsakinga Europos vaistų agentūra, o vakcinos registravimas yra jos kokybės rodiklių garantija. Skiepydami vakcinas, pirmiausia apsaugome paskiepytąjį. Pasiekus pakankamai aukštų skiepijimo apimčių, kurios kiekvienai ligai yra skirtingos, galime kalbėti apie visuomenės (arba kolektyvinį) imunitetą. Tai yra būklė, kai visuomenėje (arba kolektyve) imlių žmonių nebėra (ar yra labai mažai) ir infekcija nebegali plisti protrūkiais.

Mūsų imuninė sistema į infekciją ar vakcinų įskiepijimą reaguoja dviejų tipų reakcijomis. Pirmą kartą užsikrėtus ar įskiepijus vakciną, vyksta pirminio tipo reakcija, kurios trukmė iki 3-4 mėnesių o susidariusi imuninė apsauga yra santykinai trumpalaikė. Užsikrėtus pakartotinai ar įskiepijus stiprinančią vakcinos dozę vyksta antrinio tipo imuninė reakcija, kurios rezultatas – imuninės atminties ląstelės ir tvarus ilgalaikis imunitetas. Sustiprinančių dozių skiepijimas yra gerai žinomas ir plačiai taikomas, skiepijant nacionalinių imunoprofilaktikos programų vakcinas. Tai pasakytina ir apie COVID-19 vakcinas. Praėjus daugiau, nei 6 mėnesiams po pirminio skiepijimo ar ligos pabaigos, rekomenduojama sustiprinanti dozė net ir tiems asmenims, kurių kraujyje dar yra antikūnų, nes antikūnai neiškreipia antrinio tipo imuninės reakcijos.

Neturime vienos stebuklingos priemonės pandemijai užgniaužti. Veiksmingam užkrečiamųjų ligų valdymui būtina panaudoti visų krypčių priemones. Tik racionalus jų balansas gali užtikrinti veiksmingą kontrolę, mažiausiai sutrikdant visuomenės gyvenimą. Labai svarbu, kad visi aktyviai įsitrauktume į pandemijos suvaldymą, kad infekcijų kontrolės priemones suprastume ir priimtume ne kaip mums valdžios primestas „prievartas“, bet kaip mūsų saugumo sąlygas, būdus kaip galima greičiau grįžti prie mums įprasto visuomenės gyvenimo.

Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Molekulinės medicinos laboratorijos vyresnysis medicinos biologas dr. Gytis Dudas

Lietuvos SARS-CoV-2 sekoskaitos projekto pasiekimai

2021 m. vasarį Lietuvoje prasidėjusi rutininė SARS-CoV-2 sekoskaita leido daugmaž realiu laiku stebėti Lietuvoje cirkuliuojančias, čia pat užgimstančias ir naujai į Lietuvą atvežamas atmainas bei jų dinamiką. Kaip ir visur, didžiausi pokyčiai atmainų sudėtyje Lietuvoje buvo nulemti išorinių veiksnių - 2020-ųjų metų gale Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, dominavo daugelio keliautojų namo parsivežta Ispanijoje 2020-ųjų metų vasarą cirkuliavusi B.1.177 linija, ją dėl padidėjusio perdavimo pranašumo pakeitė 2021-ųjų metų B.1.1.7 arba alfa linija, o šią panašiomis aplinkybėmis 2021-ųjų metų gegužę ėmė keisti  B.1.617.2 arba delta linija. Greta šių visame pasaulyje stebėtų ir nesustabdomų tendencijų, Lietuvos epidemija šiek tiek išsiskyrė neįprastos B.1.620 linijos cirkuliavimu, dėl sąsajų su Anykščių savivaldybe įvairiai pramintos „Anykščių šileliu" ar „Puntuku". Turimi duomenys byloja apie vinguriuotą šios linijos kelią, kuris prasidėjo numanomoje šios linijos gimtinėje centrinėje Afrikoje, iš kurios ji daugelį kartų atvyko į Europą su infekuotais keliautojais (daugiausiai iš Kamerūno), kol galų gale patekusi į Lietuvą B.1.620 linija čia sukėlė netoli 200 patvirtintų ir per 400 įtariamų atvejų. Lietuvos SARS-CoV-2 sekoskaitos programa taip pat paryškino kiekvieno piliečio indėlį į savo bendrapiliečių saugumą pandemijos metu – greta Anykščių savivaldybėje prasidėjusio B.1.620 protrūkio atskiras šios linijos įvežimas nepaliko nė vieno aptikto palikuonio dėl to, kad keliavęs asmuo atsakingai laikėsi saviizoliacijos taisyklių. Panašių istorijų pasitaikė ir į Lietuvą plūstant B.1.1.7 arba alfa linijai, kurios viena iš akivaizdžiai Lietuvoje atsiradusių palikuonių po keleto mėnesių Lietuvoje sukėlė apie 40% visų žinomų atvejų. Žvelgiant į ateitį Lietuvos SARS-CoV-2 sekoskaitos projektas paryškino kertines spragas pilnam genominės epidemiologijos potencialo išnaudojimui Lietuvoje - su patogenais pastoviai dirbančių sekoskaitos institucijų ir filogenetikos sugebėjimų akademinėje aplinkoje trūkumą.

Santaros klinikų gydytoja rezidentė Ieva Kubiliūtė

Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė

COVID-19 stebėsenos ir rizikos veiksnių tyrimas

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centre (VUL SK ILC) vykdomas „COVID-19 stebėsenos ir rizikos veiksnių tyrimas“, kuris yra I-MOVE-COVID-19 (Multidisciplininio Europos COVID-19 tyrimų, prevencijos ir kontrolės tinklo) konsorciumo projekto dalis. Šio tyrimo tikslas – nustatyti epidemiologinius, klinikinius bei virusologinius duomenis apie COVID-19 infekciją. I-MOVE-COVID-19 konsorciumo veikloje dalyvauja 10 Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono šalių, tarp kurių ir du centrai iš Lietuvos – VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centras (SK ILC) ir Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė. Konferencijos metu pristatyti tarpiniai VUL SK ILC „COVID-19 stebėsenos ir rizikos veiksnių tyrimo“ duomenys siekiant apžvelgti COVID-19 liga sergančių ir hospitalizuotų asmenų klinikines ir epidemiologines charakteristikas bei nustatytus pagrindinius sunkios COVID-19 ligos bei mirties nuo COVID-19 infekcijos rizikos veiksnius.

Iki 2021 07 31 į tyrimą įtraukti 433 tiriamieji, dėl COVID-19 infekcijos gydyti VUL SK Infekcinių ligų centre. Daugiau nei pusę jų (52,4 proc.) sudarė vyrai. Pacientų amžiaus mediana buvo 56 metai, vyresni nei 65 metų asmenys sudarė 27,9 proc. tiriamųjų, bent viena gretutine liga sirgo 60,0 proc. tiriamųjų, o dviem ir daugiau gretutinėmis ligomis – 32,6 proc. Labiausiai paplitusios gretutinės ligos visų tiriamųjų populiacijoje – pirminė arterinė hipertenzija (51,3 proc.), kitos širdies ir kraujagyslių ligos (21,5 proc.) bei cukrinis diabetas (10,5 proc.). Atlikus surinktų tarpinių duomenų analizę, nustatyta, kad didžiausią riziką susirgti sunkia COVID-19 ligos forma turi vyresnio amžiaus asmenys, sergantieji pirmine arterine hipertenzija bei vyriškos lyties atstovai. Taip pat riziką sirgti sunkia COVID-19 forma didina tokios gretutinės ligos kaip: lėtinė obstrukcinė plaučių liga, nutukimas, onkologiniai susirgimai, kitos širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas. Didžiausią riziką mirti nuo COVID-19 turi vyresnio amžiaus asmenys, sergantys lėtine obstrukcine plaučių liga, onkologinėmis ligomis, anemija bei kitomis hematologinėmis ligomis. Taip pat didesnę riziką mirti nuo COVID-19 turi sergantieji lėtinėmis plaučių, inkstų ligomis, pirmine arterine hipertenzija bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.

Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė Kamilė Čerlinskaitė

Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas prof. Giedrius Davidavičius

COVID-19 pandemijos poveikis kardiologinėms paslaugoms ir kardiovaskuliniam mirštamumui Lietuvoje: COVID-COR-LT studija

VU mokslininkai ir VUL SK kardiologai, bendradarbiaudami su Valstybine ligonių kasa ir Higienos institutu, atliko išsamią netiesioginės COVID-19 pandemijos žalos analizę, pirmos pandemijos bangos ir dalies antros pandemijos bangos Lietuvoje laikotarpiu.

Buvo tirtas poveikis planinėms ir skubioms kardiologinėms ambulatorinėms ir stacionarinėms paslaugoms ir mirčių skaičiui nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje, lyginant atitinkamų laikotarpių 2019 ir 2020 metų rodiklius.

Stebėtas žymus ambulatorinių paslaugų (iki 57 proc.) ir hospitalizacijų (iki 60 proc.) sumažėjimas pirmojo karantino laikotarpiu (kovo–birželio mėnesiais), lyginant su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, vėlesniais etapais skirtumas buvo mažesnis, tačiau didžiąja dalimi paslaugų apimtis nepasiekė 2019 metų lygio. Tuo metu, kai buvo stebimas didžiausias hospitalizacijų sumažėjimas, fiksuotas ir hospitalinio mirštamumo padidėjimas, greičiausiai dėl to, kad skubioms hospitalizacijoms atvyko tik sunkiausių būklių pacientai.

2020 metais pirmojo visuotinio karantino metu fiksuotas kardiovaskulinių mirčių skaičiaus padidėjimas, kuris nebuvo statistiškai reikšmingas, tačiau reikšmingai padažnėjo kardiovaskulinės mirtys namuose.

2020 metų pabaigoje mirčių skaičius ir ypač mirčių skaičius namuose padidėjo itin ženkliai – atitinkamai iki 46 proc. ir 91 proc.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. Paulius Skruibis

Psichologinės COVID-19 pasekmės

Iš ankstesnių epidemijų / pandemijų patirties žinome, kad jos gali sukelti savižudybių skaičiaus didėjimą. Tačiau nuo COVID-19 pandemijos pradžios savižudybių skaičius nesikeitė ar netgi mažėjo tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse. Didžiausias emocinės sveikatos pablogėjimas Lietuvoje fiksuotas 2020 metų balandžio mėnesį (reprezentatyvi gyventojų apklausa). 2021 metų vasario mėnesį fiksuota geresnė emocinės sveikatos situacija, 2021 metų balandžio mėnesį – artima priešpandeminiam lygmeniui. Kelis kartus išaugęs vaikų ir paauglių emocijų bei elgesio problemų mastas rodo mokyklų uždarymo žalą vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Nors pastebimas daugelio žmonių emocinis atsigavimas, apsiprantant su pandemine situacija, tikėtina, kad COVID-19 pasekmės psichikos sveikatai (įskaitant ir savižudybių rodiklius) jausis ne vienerius metus, net ir pandemijai pasibaigus.

Santaros klinikų gydytojas anesteziologas- reanimatologas, jaunesnysis mokslo darbuotojas Vaidas Vicka

Kritiškai sunkia COVID-19 ligos forma sirgusių pacientų mirtingumo rizikos vertinimo skalių palyginimas

Reikšminga dalis pacientų, sergančių COVID-19 infekcija, patenka į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių (RITS). Tam, kad būtų galima šiems pacientams suteikti geros kokybės  gydymo paslaugas, reikia vertinti jų mirtingumo riziką. COVID-19 pacientų grupė skiriasi nuo įprastinių RITS pacientų, todėl nėra iki galo aišku, kokias rizikos skales reikėtų jiems taikyti. Remiantis 2020 metais VUL Santaros klinikų RITS gydytų pacientų duomenų analize, rekomenduojama kartu naudoti dvi skales: ISARIC 4C skalę hospitalizuojant, o APACHE II skalę perkėlus į RITS. 

Santaros klinikų Neurologijos centro vyresnysis gydytojas neurologas, Vilniaus universiteto doktorantas Rytis Masiliūnas

Insulto klasterio veikla COVID-19 pandemijos kontekste

Nors COVID-19 sergantys pacientai insultą patiria dažniau, mokslinių tyrimų duomenimis tarp hospitalizuotų dėl sunkios COVID-19 ligos pacientų insultą patiria maždaug 1.5 proc. žmonių, t.y., 1-2 pacientai iš 100 ligoninėse gydomų dėl COVID-19. Nepaisant to, COVID-19 pandemijos piko metu visame pasaulyje insulto centruose išeminio ir hemoraginio insulto atvejų sumažėjo vidutiniškai 11.5 proc., nepriklausomai nuo COVID-19 atvejų skaičiaus šalyje pandemijos bangos metu. Tai iš dalies aiškinama pacientų su lengvais insulto simptomais baime kreiptis į gydymo įstaigas COVID-19 pandemijos metu.

Panašios tendencijos pastebėtos ir Lietuvoje – stacionare pacientų su išeminiu insultu 2020 m. Lietuvoje sumažėjo 13 proc. Vis dėlto insulto atvejų sumažėjimą iš dalies galima paaiškinti ilgalaike nuo 2010 m. besitęsiančia insulto atvejų mažėjimo tendencija bei nuo 2020 m. sausio 1 dienos įsigaliojusiu ministro įsakymu, kuriuo reglamentuota, kad ūminio galvos smegenų insulto diagnozę gali nustatyti tik Lietuvos insulto klasteriams priklausančiose gydymo įstaigose dirbantis gydytojas neurologas. Insulto centrų gydymo kokybės rodikliai (pavyzdžiui, laikas nuo atvykimo į ligoninę iki intraveninės trombolizės atlikimo) Lietuvoje pandemijos laikotarpiu nenukentėjo, o pacientų su ūminiu išeminiu galvos smegenų insultu, gydytų intravenine trombolize bei mechanine trombektomija, procentinė dalis Lietuvoje toliau sparčiai augo.

Džiaugiamės, kad šiemet Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centras vienintelis Lietuvoje įvertintas aukščiausiu insulto gydymo kokybės įvertinimu – Europos insulto organizacijos „Deimantiniu“ statusu (ESO Angel Award – Diamond Status).

Ernesta Bagurskienė, doc. Vytautas Gruslys

Intervencinė pulmonologija per COVID-19 pandemiją

Fibrobronchoskopija – viena iš svarbiausių kvėpavimo takų ligomis sergančių pacientų diagnostinių metodų. COVID-19 pandemija sukėlė nemažai iššūkių, teko prisitaikyti prie kitokio darbo organizavimo, pakito darbo pobūdis. Apžvelgėme pasaulio intervencinių bronchologų rekomendacijas, patirtį, bei pasidalinome savo įžvalgomis. Bronchoskopija COVID-19 sergantiems pacientams dažniausiai atliekama dėl pasitaikančių komplikacijų (atelektazė, gausi sekrecija, kvėpavimo takų obstrukcija sekreto kamščiais, kraujavimas ir kt.) bei mikrobiologiniam mėginiams paimti ar atliekant kitas procedūras (sunki intubacija, perkutaninė tracheostomija ir kt.). Stebime, jog padaugėjo su ilgalaike ventiliacija susijusių trachėjos striktūrų dažnis.

Goda Šlekytė, doc. Rolandas Zablockis

Sunkios COVID-19 sukeltos pneumonijos gydymo patirtis Santaros klinikų intensyviosios pulmonologijos padalinyje

COVID-19 infekcija neatsiejama nuo sunkaus plaučių uždegimo. Sunkaus kvėpavimo nepakankamumo korekcijai buvo įkurtas Intensyviosios pulmonologijos COVID-19 poskyris. Jis funkcionavo nuo 2020-12-21 iki 2021-06-08. Per visą laikotarpį buvo gydyti 136 pacientai įvairiais deguonies terapijos būdais: deguonimi per nosies kaniules, per kaukę, didelio srauto deguonies terapija per nosies kaniules, neinvazine ventiliacija. Intensyviosios pulmonologijos COVID-19 poskyris atliko savo funkciją ligoniams, kuriems dar nebuvo reikalinga intubacija ir DPV, tačiau vien tik mažo srauto deguonies terapijos nepakako.

Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vaikų ligų gydytoja dr. Indrė Stacevičienė

COVID-19 infekcijos ypatumai vaikams Lietuvoje įvairiais pandemijos etapais

Vaikų COVID-19 atvejai Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį visų COVID-19 atvejų, o paskutiniu metu stebima procentinės vaikų COVID-19 dalies didėjimo tendencija. Tikimės, kad jau greitu metu turėsime galimybę paskiepyti ir jaunesnius (5-11 m. amžiaus) vaikus.  

VUL Santaros klinikų Pediatrijos centre atliktas tyrimas, kurio metu analizuoti dėl COVID-19 infekcijos 2020 03-2021 02 tirtų vaikų (n=9238) klinikiniai ir epidemiologiniai ypatumai. COVID-19 testas buvo teigiamas 2,7% tirtųjų. Didžiausią COVID-19 teigiamų testų dalį sudarė kūdikiai (25%) ir paaugliai (26%). COVID-19 testas buvo teigiamas 18% vaikų, kurie žinojo kontaktą su sergančiuoju COVID-19 ir 1% vaikų, kurių kontaktas su sergančiuoju nebuvo žinomas. Reikšmingiausi klinikiniai simptomai –  karščiavimas (ŠS 95% PI 2.66 (1,89-3,81), faringitas (ŠS 95% PI 1,35 (1,01-1,80), galvos skausmas (ŠS 95% PI 1,81 (1,09-2,90) ir uoslės / skonio sutrikimai (ŠS 95% PI 6,47 (1,61-22,47). Didžiosios dalies COVID-19 sergančių vaikų būklė buvo lengva (34%) ar vidutinio sunkumo (63%). Visi pasveiko, mirčių neregistruota.  

Labai sunku išskirti vaikų grupes, kurias būtų tikslingiausia tirti dėl COVID-19 infekcijos. Pagal atlikto tyrimo duomenis matome, kad teigiamas COVID-19 testas dažnesnis tam tikrose amžiaus grupėse (kūdikių ir paauglių), turintiems teigiamą epidemiologinę anamnezę ir tokius klinikinius simptomus kaip karščiavimas, ryklės skausmas, galvos skausmas bei uoslės / skonio sutrikimai.

Santaros klinikų Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Vilija Gurkšnienė

Santaros klinikų darbuotojų atsako į vakcinaciją analizė

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, prasidėjus vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, įgyvendina saugios ligoninės politiką. Norėdamos užtikrinti pacientų ir darbuotojų epidemiologinę saugą, periodiškai tikrina darbuotojų imuninį  statusą, t. y. atlieka tiek persirgusių COVID-19 liga, tiek paskiepytų darbuotojų antikūnų kiekio nustatymo tyrimus.

Po pusės metų nuo paskiepijimo antrąja doze buvo patikrintas antikūnų kiekis 5439 darbuotojams.

Jaunesnių darbuotojų (19-34 metų) antikūnų titrai nustatyti aukštesni palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, tačiau po pusės metų antikūnų titras buvo mažėjantis visose amžiaus grupėse.

Tam, kad darytume išvadą apie įgyto imuniteto efektyvumą persirgusiam ir paskiepytam asmeniui, dar trūksta duomenų.

Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vyresn. gydytoja alergologė-klinikinė imunologė doc. Anželika Chomičienė

COVID-19 reakcijos į skiepą ir odos pažeidimai

COVID-19 liga gali sukelti įvairaus tipo bėrimą odoje. Jo dažnis skirtingose šalyse svyruoja nuo 0,2 iki 20 proc. Dažniausiai pasireiškia į nušalimą (nuožvarbas) panašus bėrimas, dilgėlinė ir makulopapulinė egzantema. Skiepai nuo COVID-19 ligos taip pat gali išprovokuoti panašų bėrimą, kuris dažniausiai būna nesunkus ir daugumai pacientų nepasikartoja po antro skiepo. Tikroji alergija skiepams yra labai reta. Santaros klinikų gydytojai alergologai turi galimybę ištirti pacientus dėl jautrumo COVID-19 vakcinoms (Pfizer vakcinai) ir pagalbinėms medžiagoms, esančioms ir kituose skiepuose.

KLINIKINIŲ ATVEJŲ PRISTATYMAS

Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. Robertas Samalavičius

Sėkmingas EKMO pritaikymas gimdyvei, sergančiai sunkia COVID-19 ligos forma

Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadovė doc. Žydrūnė Visockienė

Nediagnozuotos įgimtos hipoparatirozės atvejis, manifestavęs sunkia hipokalcemija COVID-19 fone

Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė

Pediatrinio daugiasistemio uždegiminio sindromo (PIMS) atvejis su CNS pažeidimu

Dauginis uždegiminis sindromas (DUS) vaikams – visiškai nauja diagnozė, kurios apibrėžimas gimė 2020 m. pavasarį, pasaulyje prasidėjus COVID-19 pandemijai. DUS apibūdinamas kaip stiprus uždegiminis atsakas po SARS-CoV-2 viruso ekspozicijos, pasireiškiantis karščiavimu, padidėjusiais kraujo uždegiminiais rodikliais ir ³ 2 organų sistemų pažeidimu jaunesniems nei 18 (21) m. asmenims.

Konferencijoje pristatytas retas dauginio uždegiminio sindromo atvejis, pasireiškęs CNS pažeidimu. Šis atvejis parodė, kad COVID-19 infekcijos pasekmės vaikams gali būti labai rimtos, keliančios didelių iššūkių tiek paties vaiko sveikatai, tiek ir gydytojams specialistams, siekiant efektyviai ir greitai diagnozuoti susirgimą.

Gydytoja rezidentė Gintarė Baranauskienė, Neurologijos centro vadovas prof. Gintaras Kaubrys

COVID-19 encefalopatija su grubia neurologine simptomatika sergant COVID-19

Anesteziologijos-reanimatologijos vyr. gydytoja rezidentė Lina Puodžiukaitė, Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas

Sėkminga SARS-CoV-2 teigiamo donoro inkstų transplantacija recipientams, turintiems imunitetą po persirgtos COVID-19 infekcijos

Informacijos apie COVID-19 liga sergančio donoro organų persodinimą dar labai mažai ir kol kas nėra bendrų tarptautinių rekomendacijų. COVID-19 pandemija paveikė daugelį sveikatos sistemos sričių, neabejotinai per pandemiją nukentėjo ir transplantacijų sritis. Sergančiųjų ir persirgusiųjų COVID-19 infekcija pasaulyje daugėja. Vis dar išlieka reikšmingas skirtumas tarp pacientų, įtrauktų į transplantacijos sąrašus ir donorystei pasiekiamų organų, todėl būtina svarstyti su COVID-19 infekcija susidūrusio donoro organų persodinimo galimybę. 

2021 m. sausio mėn. VUL Santaros klinikose atlikta sėkminga COVID-19 liga sirgusio donoro inkstų transplantacija. Donoras buvo tik prieš dvi savaites susirgęs COVID-19 liga. Konstatavus smegenų mirtį, donoras turėjo teigiamą molekulinį SARS-CoV-2 nosiaryklėje tyrimo rezultatą. Pirmą kartą donoro paruošimas buvo atliktas raudonojoje zonoje ypač sudėtingomis sąlygomis. Santaros klinikų daugiadalykė komanda priėmė sprendimą atlikti transplantacijas ir persodinti inkstus recipientams, turintiems imunitetą po persirgtos COVID-19 infekcijos. Tuo metu vakcinuotų pacientų dar nebuvo. Abu dializėmis gydomi recipientai jau buvo persirgę COVID-19 liga ir turėjo tinkamą apsauginių anti-SARS-CoV-2 antikūnų kiekį. Operacijos recipientams praėjo sėkmingai. Praėjus 8 mėnesiams po transplantacijos abiejų pacientų būklė ir transplantuotų inkstų veiklos rodikliai išlieka geri. Dėl reikšmingai sumažėjusio apsauginių anti-SARS-CoV-2 antikūnų kiekio abu recipientai buvo vakcinuoti.  

Šis sėkmingas transplantacijos atvejis parodo, kad pandemijos laikotarpio transplantacijų gairės turi būti atnaujintos atsižvelgiant į greitai besikeičiančius transplantacijos scenarijus.

Gydytoja rezidentė Jurgita Brauklytė, Neurologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas

COVID-19 liga pacientui po inkstų transplantacijos: saugokis trombofilijos!

Recipientai, po inkstų (ar kitų organų) transplantacijų susirgę COVID-19 infekcine liga, priskiriami didesnės rizikos grupei. To priežastis – gretutinės ligos ir nuolatinė imunosupresija. Šie atvejai pasižymi greitesniu klinikiniu ligos progresavimu bei didesniu ankstyvu pacientų mirštamumu. Hiperkoaguliacinė būklė – pripažintas COVID-19 bruožas. Ūminio inkstų pažeidimo galima priežastis – inkstų infarktas, susijęs su sunkia COVID-19 infekcija. Ankstyvas hospitalizuotų COVID-19 pacientų krešėjimo sutrikimų atpažinimas leidžia nustatyti pacientus, kuriems yra didelė blogos prognozės rizika, skirti tinkamą profilaktiką ar gydymą, pagerinti klinikinius rezultatus. COVID-19 atveju hospitalizuotiems pacientams rekomenduojama skirti profilaktines antikoaguliantų dozes, terapines dozes – tik pacientams su patvirtintais tromboziniais įvykiais. Bendras sutarimas nepasiektas dėl optimalaus antikoaguliantų dozavimo pacientams, kuriems persodintas inkstas. Šiuo metu rekomenduojama įtraukti mažos molekulinės masės heparinus.