Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centras yra lyderiaujanti Lietuvoje, viena geriausių šios srities gydymo įstaigų Europoje. Centre yra reikiama įranga (videobronchoskopai, plaučių funkcijų tyrimo įranga, plaučių ventiliacijos aparatai, gyvybinių funkcijų monitoravimo įranga ir kt.) ir sukaupta didelė patirtis diagnozuoti ir gydyti visas plaučių ir alergines ligas.

Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojai – daugelio ligų diagnostikos bei gydymo pradininkai ir lyderiai Lietuvoje. Tai intervencinė pulmonologija (bronchoskopija, bronchoalveolinis lavažas, bronchoskopinė plaučių biopsija kontroliuojant rentgenu, plaučių pūlinių kateterizavimas, kvėpavimo takų stentavimas, pleuros biopsija, pleuros ertmės drenavimas, pleurodezė ir kt.), intensyvioji pulmonologija (neinvazinė plaučių ventiliacija ir kt.), įprastinė pulmonologija (įskaitant plaučių navikų chemoterapiją, plaučių vaskulitų, miego apnėjos, plautinės hipertenzijos ir cistinės fibrozės gydymą), alergologija ir imunologija (alerginiai odos ir provokaciniai mėginiai su alergenais, esančiais ore bei cheminėmis medžiagomis, maistu ir vaistais, rentgenokontrastine medžiaga, mėginiai su autologiniu serumu, odos biopsija, peroralinė ir poodinė specifinė imunoterapija, imunomoduliacinis alerginių ligų gydymas, pirminių imunodeficitų diagnostika ir gydymas bei kt.), tai plačiai naudojama krūtinės ligų ultragarsinė diagnostika ir ultragarsu kontroliuojamos intervencinės procedūros. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centras yra vienas iš didžiausią intersticinių ir retų plaučių ligų diagnostikos ir gydymo patirtį turinčių centrų Europoje, vienintelis centras Lietuvoje nuodugniai tiriantis medikamentinės alergijos problemas ir lėtinės dilgėlinės priežastis.

Per pastaruosius 20 m. Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojai paskelbė daugiau kaip 50 mokomųjų knygų, metodinių rekomendacijų, diagnostikos bei gydymo sutarimų. Pulmonologijos ir alergologijos centro darbuotojai yra maždaug 200 straipsnių, paskelbtų prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose autoriai. Kiekvienais metais Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojai publikuoja apie 10 straipsnių ISI Web of Science (Clarivate analytics) duomenų bazės žurnaluose.

Tuberkuliozės epidemiologinė situacija Lietuvoje

Tuberkuliozė (toliau – TB) išlieka viena pavojingiausių infekcinių ligų pasaulyje. Maždaug 25% pasaulio gyventojų yra užsikrėtę su M. tuberculosis. Daugiau nei 10 milijonų žmonių kasmet suserga tuberkulioze. 2022 m. PSO duomenimis, tai antra infekcinė liga (po COVID-19) pagal mirčių apimtis, nusinešusi daugiausiai gyvybių [1]. Išsivysčius aktyviai TB formai ir nesigydant mirštamumas nuo šios ligos siekia apie 50 proc. PSO 2015 m. pradeda įgyvendinti STOP - TB  strategiją [2]. Strategijos orientyras – ilgalaikių veiksmų planas, leidžiantis pašalinti TB kaip visuomenės sveikatos problemą, sumažinant 2035 m. TB atvejų skaičių iki 10/milijonui gyventojų, sumažinant  95 proc. mirčių nuo TB skaičių per 2016-2035 m. laikotarpį ir 2050 m. užregistruoti mažiau nei 1/milijonui gyventojų TB atvejų. Lietuva sėkmingai įsitraukia į strategijos plėtojimą ir pradeda įgyvendinti efektyvias tuberkuliozės kontrolės priemones, kurios įtakojo epidemiologinių rodiklių pokyčius. Įgyvendinant Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų Nacionalinės pažangos programą [3], Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų planą [4], kitus teisės aktus, reglamentuojančius TB epidemiologinės stebėsenos tobulinimą, metodinės konsultacinės pagalbos TB diagnostikos, gydymo ir kontrolės srityse teikimą pavyko ženkliai sumažinti TB atvejų skaičius.

2021 metais Europos ligų ir profilaktikos kontrolės centro duomenimis 29 Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse buvo užregistruoti 33 520 TB atvejai arba 7,4 /100 000 gyventojų (oficialūs statistiniai duomenys pateikti už 2021 m., 2022 m. duomenys dar nepaskelbti). Kasmet TB atvejų skaičius sumažėjo 10 % nuo 2017 m. Tai yra tikslingas postūmis, siekiant užbrėžtų TB strategijų tikslų vėlesniems metams.

2023 m.  tuberkuliozės epidemiologinės situacijos vertinimas ir rezultatai Lietuvoje.

- Užregistruoti 723 TB atvejai arba 25,3/100 000 gyv.

- Užregistruoti 707 nauji TB atvejai ir recidyvai arba sergamumas 24,74/100 000 gyv.

- Užregistruoti 619 nauji TB atvejai arba 21,66/100 000 gyv.

- Užregistruoti 626 plaučių TB nauji atvejai ir recidyvai arba 21,91/100 000 gyv.

- Užregistruoti 502 nauji bakteriologiškai patvirtinti plaučių TB atvejai.

- Užregistruoti 44 vaikų TB atvejai arba 8,65/100 000 gyv.

Lietuvoje TB atvejų skaičius per pastaruosius 5 metus sumažėjo 33,2 %  (2019 m. užregistruota 37,9/100 000 gyventojų TB atvejų, o 2023 m. – 24/100 000 gyv.). Naujų TB atvejų ir recidyvų skaičius per 2019 - 2023 m. laikotarpį, sumažėjo 29,7 %, o paplitimo rodiklis – 31,2 %. Lietuvoje pradėjus įgyvendinti efektyvios tuberkuliozės kontrolės PSO strategijos „TB Pabaiga“ priemones, sveikatos 2014–2025 metų Nacionalinės pažangos programą, Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų planą, 2015-2020 metų laikotarpiu, įgyvendinus I-ojo „TB Pabaiga“ strategijos etapo uždavinius, pavyko sergamumo TB rodiklius sumažinti beveik 49 % (kai rekomenduojama 20 %).

2021 m. ES/EEE regione sėkmingo išgydymo rodiklis TB naujų ir recidyvų tarpe (išskyrus atsparius TB atvejus rifampicinui) siekė 71, 7 %  (geriausius rodiklius pasiekė: Malta – 99,3%, Norvegija – 88,7 %, Lietuva – 85,5 %) [5]. 2021 m. Lietuvoje sėkmingo išgydymo rodiklis naujų TB atvejų tarpe (be daugeliui vaistų atsparios ir atsparios rifampicinui TB atvejų) siekė 87 %. Nutraukto gydymo atvejų skaičius sumažėjo nuo 2,9 % (2018 m.) iki 2,1 % (2021 m.).

Tuberkuliozė yra išgydoma, Geriausia tuberkuliozės profilaktika yra sėkmingai išgydytas TB ligonis. Norint pasiekti STOP - TB strategijos nurodytą rodiklį 2030 metams, reikia diegti inovatyvias technologijas (TM ištyrimą viso genomo sekoskaitos metodu ir vaistų nuo TB koncentracijos kraujuje tyrimus), operatyviau organizuoti kontaktų paiešką, plėsti jų apimtis, gerinti ekonomines ir socialines ligonių sąlygas. Būtina stengtis išaiškinti kiekvieną aktyvų tuberkuliozės atvejį. 

Tuberkuliozės rodikliai 1998, 2019–2023 m., spauskite ČIA.

Literatūra.

  1. The WHO Global Tuberculosis Report, 2022.
  2. Resolution A/RES/70/1 adopted by the Seventieth session of the General Assembly on 25 September 2015. Agenda items 15 and 116: Transforming our world: the 2030 Agenda for Sustainable Development.
  3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“.
  4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. Nr.V-815 įsakymas „Dėl sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“.
  5. Tuberculosis surveillance and monitoring in Europe 2023 Internetinė prieiga: https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/tuberculosis-surveillance-and-monitoring-europe-2023-2021-data.


Mokslinė veikla

Pulmonologijos ir alergologijos centre nuolat vykdomas mokslinis darbas. Svarbiausios kryptys – intersticinių plaučių ligų (sarkoidozės, idiopatinių intersticinių pneumonijų, eozinofilinės pneumonijos ir kt.), pleuros ligų (parapneumoninio, maligninio, tuberkuliozinio ir kitos kilmės pleurito) tyrinėjimai, alergija vaistams, lėtinė dilgėlinė, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių uždegimo patogenezės, diagnostikos, eigos ir gydymo ypatumai. Be to, Pulmonologijos ir alergologijos centre nuolat vykdomi komerciniai (farmacijos kompanijų remiami) ir nekomerciniai klinikiniai tyrimai.

Centro darbuotojai apgynė 12 mokslo daktaro disertacijų, 2 habilituoto mokslų daktaro disertacijas, įvykdė 1 habilitacijos procedūrą. Dabar rengiamos trys medicinos mokslų daktaro disertacijos.
Apgintos medicinos mokslo daktaro disertacijos – „Alergijos penicilinui patogeneziniai ir klinikiniai aspektai sergantiesiems nespecifinėmis plaučių ligomis“ (Audra Blažienė, 1987 m.), „Grybelių vaidmuo sergant kvėpavimo sistemos alergozėmis“ (Marius Zolubas, 1992 m.), „Ankstyva bronchų laidumo sutrikimų diagnostika ir korekcija sąlyginai sveikiems ir sergantiems užsitęsusiu ūminiu bronchitu“ (Remigijus Valdemaras Nargėla, 1993 m.), „Endobronchito įvertinimo metodų palyginimas lėtiniu bronchitu sergantiems ligoniams“ (Edvardas Danila, 1999 m.), „Sergančių bronchų astma gyvenimo kokybės įvertinimas“ (Aleksandras Balbieris, 2001 m.), „Pleuros skysčio tyrimo metodų diagnostinė vertė“ (Rolandas Zablockis, 2003 m.), „Bazofilų CD63 žymens tyrimo reikšmė medikamentinės alergijos diagnostikoje“ (Violeta Kvedarienė, 2008 m.), „Autoreaktyvumo rodiklių diagnostinė reikšmė sergant lėtine dilgėline“ (Anželika Chomičienė, 2009 m.). „Bronchų uždegimo poveikis plaučių funkcijai sergant lėtine obstrukcine plaučių liga" (Virginija Šileikienė, 2013 m.), „Kontaktinė alergija sunkiesiems metalams: rizikos veiksniai ir patogeneziniai mechanizmai“ (Kotryna Linauskienė, 2022 m.), „Dauginių ligų ir LOPL sąsajos: įtaka sveikatos priežiūrai ir pokyčio galimybės analizė“ (Elena Jurevičienė, 2022 m.),  „Sarkoidozės eigos ypatumai ir jos raidą lemiantys veiksniai“ (Regina Aleksonienė, 2022 m.).

Apgintos habilituoto medicinos mokslo daktaro disertacijos – „Įvairių bronchinės astmos tyrimų kompleksinis patogenezinis tyrimas“ (Bronislovas Šatkauskas, 1991 m.), „Didelio motorinio aktyvumo individų kvėpavimo sistemos funkcinės būklės vertinimas“ (Artūras Andziulis, 2001 m.). 2009 m. habilitacijos procedūrą tema „Intersticinių plaučių ligų diagnostikos metodų įvertinimas“ įvykdė Edvardas Danila.

Pulmonologijos ir alergologijos centro darbuotojai kasmet rengia mokslines konferencijas, iš kurių mažiausiai dvi – respublikinės. Centro gydytojai perskaitė daugiau kaip kelis šimtus pranešimų nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose ir kongresuose, publikavo keliasdešimt vadovėlių, mokomųjų knygų ir metodinių rekomendacijų, paskelbė kelis šimtus mokslinių straipsnių. 

Pedagoginė veikla

Pulmonologijos ir alergologijos centre nuolatos vykdoma įvairių pakopų pedagoginė veikla. Šis centras, kaip Vilniaus universiteto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinikos dalis yra Medicinos fakulteto 3-ojo kurso studentų mokymo bazė pulmonologijos, ftiziatrijos, alergologijos ir klinikinės imunologijos praktikos darbams, seminarams bei paskaitoms. Kasmet Centre pulmonologiją ir alergologiją studijuoja daugiau kaip 300 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų. 

Pulmonologijos ir alergologijos centre pulmonologijos ir alergologijos klausimais kasmet tobulinasi įvairių specialybių gydytojai. Centre siūlomi išklausyti šie tobulinimosi kursai gydytojams – „Aktualūs pulmonologijos ir alergologijos klausimai“ (2 savaitės), „Kvėpavimo organų tuberkuliozės diferencinė diagnostika ir gydymas“ (1 savaitė), „Rinktiniai pulmonologijos klausimai“ (2 savaitės), „Rinktiniai pulmonologijos ir krūtinės chirurgijos klausimai“ (1 savaitė), „Plaučių ir alerginių ligų farmakoterapija“ (1 savaitė), „Alerginių ligų diagnostika ir gydymas“ (1 savaitė).
 

Kasmet Centre įgūdžius lavina kelios dešimtys įvairių specialybių gydytojų rezidentų. Vykdant 4 metus trunkančias rezidentūros studijas, Centre kasmet parengiama po 5–6 gydytojus specialistus – pulmonologus bei alergologus ir klinikinius imunologus.

Paskutinį kartą redaguota: 2024-03-19
Į viršų