Šis projektas skirtas visos Lietuvos medikams. Pagrindinis jo tikslas – ugdyti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo (ŠKL), profesinę kompetenciją. Šiam tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai, kuriuos įgyvendinus bus įsisavinti šiuolaikiniai, ES standartus atitinkantys, ŠKL profilaktikos, diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos metodai bei slaugos ypatumai, taip pat bus patobulinti su branduoline medicina dirbančių VUL SK medikų specialieji profesiniai įgūdžiai.
VUL SK dirba aukščiausios kvalifikacijos ŠKL specialistai. Dauguma jų – Vilniaus universiteto lektoriai, docentai ar profesoriai, kurie teikia profesinio mokymo paslaugas visos Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams. Anot projekto vykdytojų, vienintelis būdas jiems patiems tobulėti Lietuvoje – mokslinės praktinės konferencijos su kviestiniais užsienio lektoriais. Tačiau praktiškai pamatyti kaip taikomos medicinos naujovės galima tik nuvykus į jas sėkmingai taikantį užsienio medicinos centrą.
Pasak projekto vadovės Jūratės Karvelienės, siekiant pasisemti teorinių žinių, gal ir užtektų trumpalaikės stažuotės, tačiau norint įsisavinti vieną ar kitą metodiką, išmokti ir atlikti analogo Lietuvoje neturintį diagnostinį tyrimą ar pritaikyti naujausią gydymo algoritmą, reikia mėnesio, o dar sudėtingesniam specializuotam mokymuisi – net pusmečio. „Todėl labai džiaugiamės per ilgus metus užsimezgusiu tarpklinikiniu tarptautiniu bendradarbiavimu su Europos gydymo centrais, kurie labai geranoriškai dalijasi savo patirtimi ir žiniomis visų žmonių labui“, – pasakoja J. Karvelienė. – „Tokio bendradarbiavimo dėka, mūsų gydytojai vyksta į pasirinktas klinikas, susipažįsta bei įsisavina naujoves, kurias sėkmingai pritaiko mūsų šalyje“.
Stažuotės užsienio medicinos centruose suteikė nemažai profesinių žinių gydytojams kardiologams, intervenciniams kardiologams, širdies chirurgams, anesteziologams-reanimatologams, kraujagyslių chirurgams, neurologams, radiologams, radiologijos technologams ir medicinos fizikui.
Vieni mokėsi pozitrono emisijos tomografijos ir kompiuterinės tomografijos vaizdinimo (PET/KT) subtilybių, kiti – laiką ir resursus tausojančių mažesnio pjūvio operacijų, naujausių anestezijos taikymo būdų, kraujagyslių jungčių formavimo atliekant transplantacijas, šiuolaikinės medicininės pagalbos organizavimo ūminių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų (ūminių insultų) atvejais, besiūlių vožtuvų implantavimo, vožtuvų plastikos, vainikinių arterijų per mažus pjūvius chirurgijos, moderniausių echokardiografijų, jų taikymo galimybių, širdies nepakankamumo medikamentinio gydymo būdų naujos kartos vaistais ir pan.
Perfuzijos specialistai mokėsi naujų dirbtinės kraujo apytakos atlikimo metodikų, patobulino asistavimo atliekant širdies chirurgines operacijas įgūdžius ir pan. Slaugos specialistai – susipažino su šiuolaikiniu priešoperaciniu pacientų paruošimu, anestezijos slaugytojo darbo ypatumais širdies operacijų metu. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje jie mokėsi kardiochirurginių pacientų pooperacinės slaugos, fizioterapijos metodų, paciento asmens higienos technikos, intubuotų pacientų burnos higienos metodų, operacinių žaizdų tvarstymo, drenų priežiūros, enterinio ir parenterinio maitinimo taikymo metodų, pragulų profilaktikos ir pan.
„Daugumos iš stažuotės grįžusių gydytojų nuomone, stažuotės pranoko jų lūkesčius. Jie, net nedvejodami siūlytų kolegoms pasinaudoti šia projekto teikiama unikalia galimybe stažuotis geriausiose Europos klinikose“, – džiaugėsi projekto vadovė J. Karvelienė. – „O svarbiausias pasiekimas yra tas, kad mūsų medikams pritaikius įgytą patirtį savo darbe, laimi pacientai – tampa efektyvesnė neinvazinė diagnostika, greičiau ir efektyviau parenkamas tinkamiausias gydymas, vis dažniau išvengiama intervencijų, o jei jų vis dėl to prireikia, sumažėja pooperacinio gydymo trukmė, greičiau atsistato pacientų darbingumas“.
Kardiologijos mokymo projektas galėtų tapti vienu pavyzdžių, kaip įgyvendinamos tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintos žmogaus teisės, kai sudaromos lygios galimybės dalyvauti projekto veiklose nepaisant amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir pan. Iki 2012 m. projekte dalyvavo 2356 asmenys. Projekto tikslinei grupei priklauso tiek reikiamą išsilavinimą įgiję jaunuoliai, tiek garbaus amžiaus sulaukę senjorai. Projekte dalyvavo 2071 moteris, 11 neįgaliųjų, 475 tautinės, etninės ar religinės ar kitų socialinių mažumų atstovai, 682 socialinės atskirties ar socialinės rizikos asmenys. Svarstydami, atsižvelgdami bei įtraukdami lygių galimybių principus, projekto vykdytojai užtikrina, kad bus sėkmingai pasinaudota Europos Sąjungos struktūrinės paramos bei lygių galimybių įgyvendinimo teikiam nauda.
Kardiologijos mokymo projektą numatoma baigti iki 2014 m.
