Santaros žinios (ketvirtadienis, lapkričio 26 d.)

Lapkričio 26, 2020

Lapkričio 26 dienos ryto duomenimis, VUL Santaros klinikose gydomi 155 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 31 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Iš 155 COVID-19 sergančiųjų – 1 vaikas. Iš visų COVID-19 gydomiems pacientams skirtų stacionaro vietų Santaros klinikose užimta 93 proc., reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 62 proc. 

Šiandien atraminėse ligoninėse gydoma 334 pacientai: Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje – 152 pacientai, iš jų 6 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – 27 pacientai, iš jų 3 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, Ukmergės ligoninėje – 61 pacientas, iš jų 3 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, Alytaus S. Kudirkos ligoninėje – 64 pacientai, iš jų – 3 Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, Druskininkų ligoninėje – 15 pacientų, Trakų ligoninėje taip pat 15 pacientų. 

Vilniaus regione COVID-19 ligoninių suaugusių aktyvaus gydymo vietų užimtumas siekia 81 proc., o reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 65 proc. 

Vis garsiau pasaulyje imama kalbėti apie medikų, kasdien besikaunančių su Covid-19 pandemija, emocinę savijautą.

Įvairiausi jau atlikti tyrimai rodo, jog situacija nėra gera. Pandemija trunka jau beveik metus. Pradžioje buvo juntamas stiprus medikų užsidegimas, entuziazmas, noras gelbėti, asmeniškai prisidėti prie ekstremalios situacijos valdymo. Bet, anot Santaros klinikų medicinos psichologės Marijos Turlinskienės, bėgant laikui, atsiranda nuovargis. Tiek fizinis dėl didelio darbo krūvio, tiek emocinis. Nepalanki, grėsminga situacija tęsiasi, yra globali, ir niekas negali pasakyti, kada ji baigsis. Visas pasaulis, kad ir kiek toli būtų pažengęs mokslo, technologijų srityse, pasijuto trapus ir neapsaugotas viruso akivaizdoje. Visi susiduria su iššūkiu, kaip prisitaikyti naujoje realybėje.  Natūraliai medikams kyla klausimai: kiek dar galima? Kas iš to, kad tiek dirbu ir stengiuosi? Vardan ko aš aukojuosi?

Medikus veikia tiek vidiniai, tiek išoriniai dirgikliai.

Vis daugiau ne infekcinių ligų specialistų turi dirbti su Covid-19 pacientais, o tai kelia nerimą. Į naują sritį pasinerti jiems trukdo ne žinių ar įgūdžių stoka, o bendražmogiškos baimės: baimė užsikrėsti ir sunkiai susirgti, užkrėsti artimuosius. Vargina pojūtis, jog prarastas „normalus gyvenimas“, apima beprasmiškumo pojūtis, manymas, jog medikas tėra „sraigtelis“ didelėje sistemoje. Visai tai smarkiai pasunkina kasdienių darbų atlikimą.

Bendrą situaciją sunkina ir išoriniai medikų stresą didinantys faktoriai – viešai skelbiamos sąmokslo teorijos, nuvertinamas medikų darbas, transliuojamas nepasitikėjimas jais ar net reiškiami kaltinimai. Medikui pradeda abejoti savo darbo prasmingumu. Pandemija baigsis, bet medikų vidiniai resursai bus smarkiai išeikvoti ir jų susigrąžinimui gali prireikti ne vienerių metų.

Medicinos studijas bei mediko profesiją renkasi tam tikrų asmenybės bruožų turintys žmonės, kurie turi vidinių galių dirbti įtemptą darbą. Todėl jiems prasmės klausimas yra nepaprastai svarbus. Tai žmonės, kurie jaučia išskirtinę atsakomybę, turi didesnį pareigos jausmą: kas, jei ne aš? Tai tarsi kariai, kurie buvo treniruojami taikos sąlygomis, bet žinojo, jog kada nors pateks ir į karo zoną. Dabar būtent tokią akimirką išgyvena medikai visame pasaulyje.

„Dažnai girdžiu klausimą, kas galėtų padėti medikams darbe jaustis geriau? Šioje situacijoje labai svarbus yra komandos ir tinkamo lyderio aspektas. Gydydami Covid-19 sergančius pacientus, medikai dirba komandose. Todėl nepaprastai svarbu joje jaustis gerai, pasitikėti kitais nariais. Skyrių, padalinių vadovams iškyla naujas iššūkis – jie turi ne tik suplanuoti ir deleguoti funkcijas, bet ir gebėti atpažinti savo pavaldinių emocijas, mokėti į jas reaguoti, žinoti, ko imtis įtemptose situacijose. Draugiška atmosfera, pasitikėjimas kolegomis, bendrystės jausmas – veiksniai, galintys sušvelninti kasdienį stresą. Vis dėlto reikia nepamiršti, jog svarbus yra kiekvienas komandos narys ir kiekvienas yra atsakingas už tai, kaip jaučiasi ir kokią atmosferą drauge kuria. Kalbėdamasi su kolegomis, visada skatinu nelaukti, kol kas nors suformuos idealią komandą, o pačiam būti aktyviu jos dalyviu, nes nuo kiekvieno priklauso, kaip ta komanda veiks. Ekstremalioje situacijoje keičiasi ir lyderio vaidmuo. Jis turėtų tapti neatsiejama komandos dalimi, įtraukti kolektyvą į sprendimų priėmimą. Kaltinimai, priekaištai tokiomis sąlygomis nebeveikia ir neduoda jokio teigiamo pokyčio. Dabar būtina empatija, išklausymas, nes kuo labiau darbuotojai spaudžiami, tuo labiau auga beprasmiškumo ir beviltiškumo jausmai“, - kalba medicinos psichologė Marija Turlinskienė.

Pasak psichologės, nepaprastai svarbus vaidmuo tenka ir komunikacijai. Ji turi būti aiški, konkreti, savalaikė ir pasiekiama. Pasirinkti kanalai aiškūs ir konkretūs. Tinkama informacija prisidėtų prie nereikalingo nerimo mažinimo.

Reikia kiekvienam iš mūsų priminti, jog pirmiausiai būtina pasirūpinti savimi, kad galėtume pasirūpinti kitais. Tai ypač aktualu medikams, kurie, kaip rodo tyrimai, labai sunkiai pripažįsta, jog jiems reikia pagalbos.

Paprasti dalykai, kuriuos gali daryti kiekvienas: visavertis poilsis, pakankamas miego laikas, maloni veikla laisvalaikiu, sveiki būdai įtampai mažinti (fizinis aktyvumas, poilsis gamtoje, knygos skaitymas ir kt.), socialiniai ryšiai (bendravimas su artimaisiais, bučiuliais).

„Labai džiugu, kad Lietuvoje yra siūloma ir profesionali, anonimiška, konfidenciali pagalba mūsų medikams. Tai nepaprastai svarbu tokioje situacijoje. Jeigu medikai jaučia, kad nebepakanka to, ką jie daro vardan savęs (poilsio, malonios veiklos, socialinių ryšių), ir kankina nemiga, nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, įkyrios mintys (ar pasirinkta profesija tinkama, ar yra prasmės toliau dirbti savo darbą), niekaip nepavyksta susigrąžinti vidinės pusiausvyros, verta kreiptis profesionalios pagalbos. Atlikti moksliniai tyrimai rodo liūdną tendenciją – medicinos darbuotojai vėluoja kreiptis psichologinės pagalbos maždaug 6-ius metus. Kiekvienam norisi pasakyti gerai žinomą tiesą: nepasirūpinsi savimi, niekas tavim nepasirūpins“, - į medikus kreipiasi M.Turlinskienė.

 

Psichologinė pagalba medikams:

  1. https://pagalbasau.lt/medicinos-darbuotojams/
  2. https://medo.lt/pages/psichologine-pagalba-medikams-ju-artimiesiems-vaistininkams
  3. https://www.fsf.vu.lt/dokumentai/PTC/Rekomendacijos_medikams.pdf
  4. Vilniaus psichaoanalitikų draugija siūlo savanorišką neatlygintiną psichoterapinę pagalbą (nuotolines konsultacijas). Agnė Kirvaitienė  tel.: +370 688 42222 
Paskutinį kartą redaguota: 2020-11-26
Skubi pagalba kaip mus rasti susisiekti