Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvai tenka iš naujo kurti savo Valstybės viešąsias politikas, o visuomenė gyvena permainų metu. Visuomenė, verslas, viešasis, nevyriausybinis sektoriai išgyvena tam tikras brandos stadijas, kurios labai priklauso ne tik nuo dirbančių žmonių kompetencijos, bet ir nuo susikalbėjimo kultūros.
Sveikatos priežiūros įstaigos, diegiančios inovacijas medicinoje bei prisidedančios prie jos progreso ir augimo Lietuvoje, jaučia begalinį spaudimą, o dažnu atveju susiduria ir su nepagrįstais kaltinamais korupcija. Šiame visuomenės brandos etape iš vienos pusės kuriasi socialiai atsakingo verslo tradicijos, formuojasi paramos, filantropijos kultūra, iš kitos – sveikatos priežiūros įstaigas nuolat spaudžia lėšų stygius, kurių pristinga pažangiausių medikamentų, gelbstinčių mūsų pacientų, sergančių retomis, sudėtingomis ligomis, gyvybes. Verslo parama tokiems pacientams nusipelno didelės pagarbos. Reikia suprasti, kad paramos teikėjų, kaip ir prekiaujančiųjų vaistais įmonių, ratas Lietuvoje yra siauras, todėl tikimybė, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvaus paramos teikėjai visuomet išliks. Svarbu tik kad tai būtų vieša ir skaidru.
Deja, labai dažnai jaučiamės esą kovos su korupcija sistemos įkaitai. Pritariame, jog korupcija yra netoleruotinas reiškinys mūsų valstybėje ir turime įvairių būdų kovai su ja pačiose įstaigose, tačiau esame sunerimę dėl nepagrįstų kaltinimų tais atvejais, kai ieškome būdų padėti pacientams esant nepakankamam sveikatos priežiūros įstaigų finansavimui, nesant inovacijų, personalo kvalifikacijos kėlimo finansavimo politikos. To rezultatas – įstaigų bei visuomenės supriešinimas.
Lauktume, kad Valstybė imtųsi koordinuotų veiksmų ir sukurtų tokius teisės aktus, kurie užtikrintų specialistų tobulinimosi galimybes, aiškiai reglamentuotų paramos gavimo tvarką, pasirūpintų inovacijų medicinoje politika. Juk dabar vienas iš sveikatos priežiūros įstaigų kokybinių ir kiekybinių vertinimo kriterijų yra būtent paramos pritraukimas. Esame sutrikę dėl tokio dvigubo standarto – iš vienos pusės steigėjai reikalauja ieškoti ir pritraukti paramą, iš kitos pusės yra amžina grėsmė dėl neišbaigto paramos reglamentavimo būti apkaltintiems korupcija.
Apgailestaujame, kad visuomenei pateikiami tyrimo duomenys ir rezultatai orientuoti į pasekmes, tačiau labai trūksta atidaus žvilgsnio į visumą – kokios yra tokios visuomenės ligos priežastys. Skatintume Lietuvoje korupcijos prevenciją kreipti ne į priešinimą bei skaldymą, o į partnerystę ir bendradarbiavimą tarp visų visuomenės sluoksnių.
Atkreipiame dėmesį, jog didžioji dalis paramos Santaros klinikoms teikiama ne pinigais, o vaistais bei medicininėmis priemonėmis, kuriuos skiria įvairios farmacijos kompanijos. Parama vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis yra naudojama išskirtinai pacientų gydymui. Ši parama gaunama vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu bei kasmet deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, visa informacija apie Santaros klinikų gaunamą paramą viešinama įstaigos veiklos ataskaitose.
Tuo pačiu adresu kaip Santaros klinikos yra registruota įvairių profesinių gydytojų, slaugytojų asociacijų ir draugijų, kurios yra atskiri juridiniai asmenys, veikiantys pagal savo įstatus ir patys atsakantys už organizacijos juridinę veiklą bei savarankiškai deklaruojantys pajamas ir išlaidas. Šios organizacijos nėra atskaitingos Santaros klinikoms, joms ataskaitų neteikia, todėl ligoninė neturi tokios informacijos ir jos komentuoti negali.
Visa gauta parama naudojama tiesioginei ligoninės veiklai laikantis visa tai reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų.
