Santaros klinikos apžvelgia COVID-19 infekcijos iššūkius ir patirtį. Kas laukia ateityje?

Rugpjūčio 31, 2021
Santaros klinikos nuo pat pandemijos pradžios, būdama COVID-19 procesus Vilniaus regione organizuojanti įstaiga, perėjo kelis etapus, iš kurių kiekvienas pasižymėjo savo specifika, savais iššūkiais ir savo sprendimais organizuojant darbo procesus, COVID-19 ligonių gydymą, planinių paslaugų teikimą, vakcinaciją, mokslinius tyrimus. Šia patirtimi Santaros klinikų administratoriai, mokslininkai, medikai, dirbantys priešakinėse COVID-19 linijose, dalinasi konferencijoje „COVID-19 infekcija: iššūkiai,  patirtys ir ateities perspektyva.“

Santaros klinikų direktorius medicinai doc. dr. Valdas Pečeliūnas apžvelgia visų COVID-19 pandemijos periodų ypatumus. Pirmoji banga 2020-ųjų pavasarį buvo ypatinga savo netikėtumu, uždaviniais, iššūkiais tokio masto pandemijai nepasirengusiai sveikatos sistemai ir visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Santaros klinikose perorganizuojama veikla, mobilizuojamos medikų pajėgos dirbti COVID-19 padaliniuose, rengiami infekcijų kontrolės reikalavimai atsižvelgiant į pasikeitusias epidemiologines sąlygas, medikams tampa  didžiuliu fiziniu ir emociniu išbandymu pirmieji mėnesiai, kai tenka taikytis prie naujų darbo sąlygų, griežtų infekcijos kontrolės reikalavimų, reikia didelių pastangų apsaugoti save ir artimuosius.

Antroji pandemijos banga rudenį ir žiemą atnešė savų iššūkių, sukūrė tikrą perkrovą sveikatos sistemoje. 2020-ųjų metų lapkričio mėnesio vidury, Vilniaus regiono ligoninėse buvo užimta 94 procentai visų Covid-19 pacientų gydymui skirtų vietų. Kartu tuo laikotarpiu buvo pasistūmėta diagnostikos, gydymo, mokslinių tyrimų srityje. Metų pabaigoje Santaros klinikos pradėjo savo darbuotojų vakcinaciją, kuri pandeminiu laikotarpiu vyko sklandžiai ir per trumpą laiką buvo pasiekta 95 proc. kolektyvinis imunitetas. Pirmiausia buvo paskiepyti medikai, dirbantys COVID-19 padaliniuose, 2021 metų sausį – pradėti skiepyti pažeidžiamų grupių pacientai, patyrę organų transplantacijas – kepenų ir inksto, po kaulų čiulpų transplantacijų, pacientai, kuriems taikoma hemodializė ir peritoninė dializė, sergantieji onkohematologinėmis, imunodeficito ligomis.

Visuomenės vakcinacija leido atsikvėpti sveikatos sistemai ir stacionarinės įstaigos vėl galėjo sugrįžti prie įprasto darbo ritmo, atnaujintos planinės paslaugos, išaugo pacientų srautai, kuriems dėl COVID-19 pandemijos teko atidėti suplanuotas operacijas ar procedūras.

2021 metų rudenį nauja pandemijos banga į stacionarines lovas ėmė guldyti nevakcinuotus arba turinčius daug sunkių, gretutinių ligų, nusilpusią imuninę sistemą pacientus. Visos Lietuvos, taip pat ir Santaros klinikų statistika rodė, kad 90 proc. patenkančių į COVID-19 padalinius, buvo nepasiskiepiję.

Santaros klinikose atlikus didžiausią iki šiol pasaulyje paskelbtos imties mokslinį tyrimą, išaiškėjo, kad beveik penktadaliui kraujo ligomis sergančių pacientų imunitetas prieš SARS-CoV-2 virusą po dviejų vakcinos dozių nesusidaro, o maždaug pusei mūsų pacientų imunitetas būna silpnesnis. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu Santaros klinikose trečiąja SARS-CoV-2 doze paskiepyti pirmieji kraujo ligomis sergantys pacientai. Pakartotinės vakcinacijos imtasi, siekiant sustiprinti šių silpno imuniteto asmenų atsparumą SARS-CoV-2 virusui bei sumažinti tikimybę susirgti sunkia COVID-19 ligos forma.

Apie revakcinaciją imta kalbėti ir atlikus didelės imties Santaros klinikų darbuotojų antikūnų tyrimą. Tyrimas parodė, kad vakcinuotiems asmenimis praėjus trims – šešiems mėnesiams antikūnų titras reikšmingai mažėja, kiekvieną parą antikūnų skaičius sumažėja apytiksliai 1 procentu.

Pasak Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės, mokslininkai nuo pat pirmųjų pandemijos dienų skelbė straipsnius apie bandymus pritaikyti COVID-19 gydymui jau žinomus antivirusinius vaistus (pavyzdžiui, nuo ŽIV infekcijos, antimaliarinius medikamentus). Paaiškėjo, kad tie metodai nebuvo geresni, nesumažino sunkių ligos formų ir mirčių skaičiaus. Gydymo taktika keitėsi, reikėjo rasti pagrindą virusinei ir bakterinei pneumonijai, respiracinio distreso sindromui gydyti. Šį gydymą reikėjo papildyti medikamentais, kurie galėtų turėti poveikį koronavirusui. Santaros  klinikų medikai džiaugėsi, kad turėjo galimybę dalyvauti PSO Solidarity tyrime ir išbandyti šio viruso sukeltai ligai gydyti skirtus metodus.
 
Prof. L. Jančorienės nuomone, visą pasaulį apėmęs pakitusio koronaviruso protrūkis, virtęs pandemija, leido įvertinti infekcinių ligų bei epidemiologo specialybės svarbą ir reikšmę, privertė vėl atnaujinti ypač pavojingų infekcijų valdymo bei kontrolės žinias, išmokė sveikatos priežiūros specialistus susitelkti kovai su sunkias pasekmes galinčia sukelti infekcine liga. Žinios ir sukaupta patirtis dabar yra pats galingiausias ginklas kovoje su besikeičiančiu virusu, neabejotinai padėsiantis įveikti pandemiją.
 
Direktorius medicinai doc. dr. Pečeliūnas ypač pabrėžia greitojo reagavimo taikomojo mokslo svarbą įveikiant pandemijos iššūkius. Tik duomenų rinkimas ir analizė padeda priimti įrodymais pagrįstus sprendimus.
 
Santaros klinikų mokslininkai sekoskaitos būdu tiria viruso atmainas jau nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Stebima, kokios viruso atmainos šiuo metu  cirkuliuoja visuomenėje, ir kokios iš jų kelia susirūpinimą.

Pasak medicinos biologo, kuo toliau evoliucionuoja virusas, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus vis mažiau  panašus į Uhano virusą, ir mūsų po ligos įgytas imunitetas jau taip veiksmingai nebegalės kovoti prieš naują atmainą.
 
„Yra mažai tikėtina, kad žmonijai pavyks visiškai išnaikinti SARS-CoV-2 virusą. Labiau tikėtina, kad šis virusas evoliucionuos į dar pavojingesnę atmainą, “ – prognozuoja medicinos biologas D. Naumovas.

Kalbėdami apie ateitį, Santaros klinikų medikai ir mokslininkai įvardijo kelias pagrindines mokslo tyrimų kryptis, kurios didintų mūsų atsparumą iššūkiams ir padėtų įveikti pandemiją.

Tai – duomenų mokslo plėtra, dirbtinio intelekto pasitelkimas pandemijai valdyti, naujų genetinių technologijų diegimas į diagnostiką ir pažangios terapijos metodų taikymas gydant COVID-19 ligą.

Šios sritys tampa pagrindinėmis temomis naujuosiuose mokslo projektuose, kuriuose dalyvauja Santaros klinikų mokslininkų tyrėjų komandos.
 
Spaudos konferencijos įrašas – https://www.youtube.com/watch?v=YF91MwBuUnk
Žiūrėkite nuotraukas mūsų galerijoje – https://www.santa.lt/covid-19-2021-metu-ruduo/
Paskutinį kartą redaguota: 2021-09-15
Skubi pagalba kaip mus rasti susisiekti