|
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų mokslininkų pasiūlytas projektas „COVID-19 ir kitų infekcijų valdymas pažangios terapijos metodais“ įgyvendino Europos Sąjungos (projekto Nr. S-DNR-20-12) pagal sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMT) finansuojamą projektą. Sėkmingai įvykdę projektą, mokslininkai įrodė, kad Santaros klinikos gali savarankiškai vykdyti pažangios terapijos vaistinio preparato prototipo gamybą bei produktyviai prisidėti prie sveikatos technologijų sektoriaus vystymo. Projektas buvo įgyvendinamas gavus Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą. Iškeltam projekto tikslui pasiekti suformuoti uždaviniai buvo susiję su virusams specifinių T limfocitų gamyba ir pritaikomumu klinikinėje praktikoje: ląstelių auginimo sąlygų optimizavimas, ląstelinio produkto saugumas, nuodugnus ląstelių charakteristikų ištyrimas, krioprezervacijos (užšaldymo) įtakos ląstelių funkcinėms savybėms nustatymas. Santaros klinikų Audinių banko ir ląstelių terapijos skyriaus vyr. medicinos biologė dr. Ieva Narkevičiūtė pasakoja, kad „efektyviam padauginimui ląstelės buvo auginamos uždaroje bioreaktoriaus sistemoje, t. y. be sąlyčio su išorine aplinka. Pasirinkta metodika užtikrina ne tik optimalias, bet ir sterilias sąlygas viso ląstelių augimo metu. Norimų padauginti ląstelių (CD3+) skaičius padidėjo vidutiniškai 24,85 karto. Galutinių produktų saugumas buvo įrodytas atlikus sterilumo tyrimus (mikrobiologinis tyrimas, endotoksino, mikoplazmos nustatymas). Visuose mėginiuose nustatytas aukštas specifiškumas prieš SARS-CoV-2 virusą (vertinta pagal viduląstelinį interferoną-gama metodą). Galiausiai iš visų šešių auginimų vidutiniškai krioprezervuota 11 terapinių dozių galutinio produkto. Įdomu tai, kad krioprezervacija neturi didelės įtakos ląstelių gyvybingumui – atšildžius produktus gautas geras, vidutiniškai 90,9% siekiantis gyvybingumas ir aukšti specifiškumo (interferono-gama) atsakai. Sukurtas virusams specifinių T limfocitų biobankas leis atlikti dar išsamesnius mokslinius tyrimus iš sukauptos medžiagos ir geriau suprasti virusams specifinių T limfocitų veikimo mechanizmus“ – kalbėjo dr. Ieva Narkevičūtė. „COVID-19 ligos pandemija kelia didelę grėsmę viso pasaulio gyventojams dėl didelio užkrečiamumo ir natūralaus imuniteto stokos prieš šį virusą. Nepaisant intensyviai vykdomos globalios vakcinacijos programos, COVID-19 pandemija vis dar nėra suvaldyta. Šiuos teiginius geriausiai iliustruoja statistika – COVID-19 infekuotų asmenų skaičius viršija 365 mln., o mirčių skaičius peržengė 5,6 mln.“ , – pasakoja Santaros klinikų Audinių banko ir ląstelių terapijos skyriaus vedėjas – gydytojas hematologas Adomas Bukauskas. Jo manymu, specifiniai T limfocitai prieš SARS-CoV-2 virusą yra vienas iš alternatyvių gydymo metodų. „Galime drąsiai sakyti, kad mes prisijungėme prie kilnaus siekio plėtoti mokslinę pažangą Lietuvoje, o dalyvaudami inovatyviausių mokslu pagrįstų gydymo metodų kūrime, esame įpareigoti vystyti sveikatos technologijų sektorių“– apie projekto prasmę dalinosi mokslininkas.
Besidalinantys virusui specifiniai T limfocitai
Projekto metu įgyta teorinė ir praktinė patirtis sudaro sąlygas tęstinumui – virusams specifinių T limfocitų klinikinių tyrimų iniciacijai. Pritaikius pažangios terapijos vaistinius preparatus klinikinėje praktikoje bus sudarytos prielaidos asmens sveikatos priežiūros kokybės gerinimui. Pažangios terapijos kompetencijos vaistinių preparatų kūrime gali būti pritaikomos ne tik prieš SARS-CoV-2, bet ir kitus infekcinius sukėlėjus (pvz., citomegalovirusą, Epštein-Bar virusą, adenovirusą ir kt.). Taip pat alternatyvių gydymo metodų prieinamumas labai aktualus imunosupresuotiems pacientams, ypač po transplantacijų. |
|
|
