Hipertenzija sergančių vaikų ir jaunų suaugusiųjų kognityvinės funkcijos ir kardiovaskulinės rizikos profilis
 
 
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – VUL SK) įgyvendina mokslo projektą Nr. P-MIP-21-127 „Hipertenzija sergančių vaikų ir jaunų suaugusiųjų kognityvinės funkcijos ir kardiovaskulinės rizikos profilis" (toliau – Projektas).
 
Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą veiklos kryptį „Mokslininkų grupių projektai".

Projekto pradžia – 2021 m. balandžio 1 d.

Projekto pabaiga – 2024 m. kovo 31 d.

Projekto vertė – 149.890,00 Eur.

Atsakingi VUL SK padaliniai: Pediatrijos centras, Neurologijos centras, Šeimos medicinos centras.

Projekto vadovas – prof. dr. Augustina Jankauskienė.

Projekto tikslas – įvertinti pavienių pažintinių funkcijų ir kardiovaskulinės rizikos ryšį tarp vaikų ir jaunų suaugusiųjų, skiriant papildomo dėmesio centrinės hemodinamikos parametrams.

Matuojant kraujospūdį žasto arterijoje stebimas amplifikacijos fenomenas, todėl centrinio kraujospūdžio (cKS) vertinimas tiksliau apibrėžia organų-taikinių (smegenų, inkstų) pažeidimo riziką vyresnių suaugusiųjų populiacijoje. Tik neseniai cKS matavimas buvo validuotas vaikų populiacijose. Tyrimo metu bus ieškoma skirtingų pažintinių funkcijų (pvz., vykdomųjų funkcijų, atminties) sutrikimų, kurie galėtų atsirasti dėl ankstyvo mažai rezistentiškų kraujagyslių pažeidimo esant aukštam cKS. Jei tyrimo rezultatai atskleistų, kad cKS išties susijęs su patologiniais organų-taikinių pokyčiais anksti gyvenimo eigoje, būtų atkreiptas dėmesys į perspektyvinių studijų poreikį, tiriant cKS sąsajas su organų-taikinių pažaidomis vaikystėje ir ankstyvame suaugusiųjų amžiuje. Aptikus pažintinių funkcijų pokyčių anksti gyvenimo eigoje, būtų įrodyta ankstyvos smegenų apsaugos svarba, kuri būtų įmanoma modifikuojant kardiovaskulinės rizikos veiksnius.

Projekto pareiškėjas: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
 
Lietuvos gyventojų natrio ir jodo būklės vertinimas ir visuomenės sveikatos politikos gairių sudarymas (NATRIJOD)

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis

Projekto pradžia – 2018 m. spalio 31 d.
Projekto pabaiga – 2020 m. spalio 30 d.
Projekto vertė – 51 000,00 Eur.
Padalinys: Nefrologijos centras
 
Projekto tikslas – įvertinti natrio (druskos) ir jodo suvartojimą, informuoti visuomenę apie druskos vartojimo ir jodo netolygumus ir paruošti rekomendacijas, kaip sumažinti druskos vartojimą ir pasiekti tinkamą jodo suvartojimą Lietuvos gyventojams.
Projekto koordinatorius: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Projekto partneris: Vilniaus medicinos draugija.
MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTOS REKOMENDACIJOS COVID-19 INFEKCIJOS LABORATORINEI DIAGNOSTIKAI GERINTI IR LIGOS EIGAI PROGNOZUOTI
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – VUL SK) kartu su Vilniaus universitetu įgyvendina mokslo projektą Nr. S-COV-20-5 Moksliniais tyrimais grįstos rekomendacijos COVID-19 infekcijos laboratorinei diagnostikai gerinti ir ligos eigai prognozuoti" (toliau – Projektas).
Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą veiklos kryptį „Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai“.

Projekto pradžia – 2020 m. birželio 12 d.

Projekto pabaiga – 2020 m. gruodžio 31 d.

Projekto vertė – 84 069,00 Eur.

Atsakingas VUL SK padalinys: Laboratorinės medicinos centras.

Projekto vadovas – VU Medicinos fakulteto dekanas prof. (HP) dr. Algirdas Utkus.

Projekto tikslas – pagerinti ir pagreitinti COVID 19 infekcijos laboratorinę diagnostiką pritaikant įvairius laboratorinius žymenis COVID-19 infekcijos eigai prognozuoti.

Projekto metu planuojama ištirti COVID-19 sergančiųjų infekuotumą kitomis kvėpavimo takų sukėlėjų infekcijomis ir nustatyti koinfekcijos ryšį su klinikiniais požymiais bei klinikine eiga, bus atlikta santykinė kiekybinė SARS-COV-2 viruso koncentracijos analizė COVID-19 infekcija sergančiųjų ėminiuose. Siekiant pagerinti SARS-COV-2 virusinės infekcijos laboratorinę diagnostiką bus sukurtas SARS-COV-2 nukleorūgščių detekcijos reagentų komplektas, kuris leis nustatyti virusą tiesiai iš ėminių, netaikant papildomo mėginio apdorojimo. Taip pat planuojama papildyti iki šiol trūkstamus duomenis apie SARS-COV-2 persistavimą kituose ligonių ėminiuose – kraujyje, išmatose, šlapime.

Projekto rezultatai. Atlikus mokslinius tyrimus ir remiantis gautų rezultatų išvadomis LR Sveikatos apsaugos ministerijai bus pateiktos praktinės rekomendacijos COVID-19 infekcijos laboratorinei  diagnostikai gerinti ir ligos eigai  prognozuoti, taip pat bus įvertinta ar yra poreikis dėl SARS-COV-2 viruso testuoti kraujo donorus, kurių kraujo produktai naudojami įvairių pacientų gydymui.

Projekto pareiškėjas: Vilniaus universitetas.

Projekto partneris: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

 

Paskutinį kartą redaguota: 2021-04-23
Į viršų