Centro koordinatorė –  dr. Aušra Matulevičienė, VUL Santaros klinikų Medicinines genetikos centro Genetinio konsultavimo ir registro skyriaus gydytoja genetikė.
 
1997 metais Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (MF) baigė bendrąją vaikų ligų rezidentūrą. 2001 metais VU MF įgijo gydytojos genetikės kvalifikaciją. Nuo 2001 metų dirba VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centre gydytoja genetike. Profesinę kvalifikaciją tobulino stažuotėse Londono St. George's ligoninės Medicininės genetikos katedroje, Hanoverio aukštosios medicinos mokyklos Neurochirurgijos klinikoje bei dismorfologijos konferencijose Strasbūre. 2013 metais apgynė biomedicinos mokslų srities medicinos krypties daktaro disertaciją „Genominių veiksnių įtaka įgimtų veido nesuaugimų fenotipinei įvairovei".
 
Klinikinių interesų sritys: dismorfologija, įgimti veido nesuaugimai, skeleto displazijos, įgimtos kraujagyslių malformacijos, paveldimos neurodegeneracinės ligos bei judesių sutrikimai.

Gydytoja yra Europos žmogaus genetikos draugijos, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos, Lietuvos gydytojų sąjungos narė, nuo 2006 metų atstovauja Lietuvai Retųjų vaistinių preparatų komitete (Europos vaistų agentūra, Amsterdamas), yra Hantingtono ligos koordinacinio centro narė. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros docentė, skaito paskaitas ir veda praktinius užsiėmimus VU Medicinos fakulteto studentams, yra gydytojų rezidentų koordinatorė, skaito pranešimus įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, aktyviai dalyvauja moksliniuose projektuose.
 
 
prof. Algirdas Utkus, VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro vadovas, gydytojas genetikas.
 
Nuo 2012 metų vadovauja VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centrui. Nuo 2012 metų –  VU Medicinos fakulteto dekanas, Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas. 1990 metais  VU Medicinos fakultete baigė pediatrijos studijų programą, gydytojo genetiko profesinę kvalifikaciją įgijo Podiplominių studijų medicinos institute (Maskva, Rusija). Gydytoju genetiku dirba nuo 1990 metų. Konsultuoja pacientus su įvairia paveldima ir įgimta patologija, domisi retomis, paveldimomis nervų ir raumenų sistemų ligomis, teratogeniniais, chromosominiais sindromais. Profesinę kvalifikaciją tobulino JAV, Prancūzijos, Rusijos mokslo ir sveikatos priežiūros centruose. 2001 metais apgynė biomedicinos mokslų daktaro laipsnį, 2009 metais atliko habilitacijos procedūrą. Dėsto VU Medicinos ir Gamtos mokslų fakultetų studentams.

Klinikinių interesų sritys: sindromologija, genetinis konsultavimas, gomurio nesuaugimas, cistinės fibrozės genetinė diagnostika; galimas teratogenų poveikis vaisiui, Hantingtono ligos genetinė diagnostika.

Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininkas, Europos žmogaus genetikos draugijos narys, Hantingtono ligos koordinacinio centro vadovas.
 
 
Natalija Krasovskaja, VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro Prenatalinės diagnostikos skyriaus gydytoja genetikė, gydytoja akušerė ginekologė.
 
1990 metais baigė Kauno medicinos akademiją, 1994 metais – akušerijos-ginekologijos rezidentūrą, 2004 metais – klinikinės genetikos rezidentūrą. Nuo 2004 metų dirba gydytoja genetike VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro Prenatalinės diagnostikos skyriuje, taip pat yra VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros lektorė, rezidentų vadovė. Skaito pranešimus įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Domėjimosi sritys: prenatalinė genetinių ligų diagnostika, vaisiaus medicina. Profesinės kompetencijos sertifikatai: The 11-13 weeks scan (Fetal Medicine Foundation, Londonas, Jungtinė Karalystė); The 20-22 weeks scan (Fetal Medicine Foundation, Londonas, Jungtinė Karalystė).
 
 
dr. Birutė TumienėVUL Santaros klinikų Medicininės genetiko centro, Genetinio konsultavimo ir registro skyriaus gydytoja genetikė.
 
VUL Santaros klinikų Tarptautinių ryšių poskyrio koordinatorė, Paveldimų medžiagų apykaitos ligų kompetencijos centro koordinatorė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros dėstytoja. Apgynė biomedicinos mokslų srities daktaro disertaciją „Genominių veiksnių įtaka epilepsijos etiologinei struktūrai ir diagnostikai". Nuo 2006 metų aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos retų ligų bendrų veiksmų programose, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų komitetuose, tarybose. Europos referencinių centrų tinklų Šalių narių tarybos narė, Lietuvos atstovė, Orphanet koordinatorė Lietuvoje, Europos Jungtinės retų ligų mokslinių tyrimų programos valdybos narė, Europos žmogaus genetikos draugijos tarybos narė, kitų Lietuvos ir tarptautinių profesinių ir mokslinių draugijų narė.

Klinikinių interesų sritys: retųjų ligų priežiūra, epilepsijos genetika, paveldimos medžiagų apykaitos ligos.
 
dr. Laima Ambrozaitytė, VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro, Molekulines genetikos ir citogenetikos laboratorijos vyresnioji medicinos genetikė.
 
VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro Molekulinės genetikos ir citogenetikos laboratorijoje dirba nuo 2007 metų. 2011 metais apgynė biomedicinos mokslų srities biologijos krypties daktaro disertaciją „Genominių veiksnių įtaka daugiaveiksnės etiologijos lūpos ir (arba) gomurio nesuaugimams Lietuvos pacientų grupėje". Lietuvos žmogaus genetikos draugijos, Europos žmogaus genetikos draugijos, Amerikos žmogaus genetikos draugijos narė. VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja. Skaito pranešimus įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, aktyviai vadovauja moksliniams projektams.
 
dr. Beata Aleksiūnienė, VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro, Molekulinės genetikos ir citogenetikos laboratorijos medicinos genetikė.
 
Nuo 2000 metų dirba VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro  Molekulinės genetikos ir citogenetikos laboratorijoje. 2019 metais apgynė biomedicinos mokslų srities medicinos krypties daktaro disertaciją „Genominių veiksnių įvertinimas ir reikšmė įgimtų širdies ydų etiopatogenezėje“. Lietuvos žmogaus genetikos draugijos, Europos žmogaus genetikos draugijos narė. VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros lektorė, mokslo darbuotoja.

Domėjimosi sritys – kardiogenetika, retų ligų genetika.
 
Valerija Norkūnienė, VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro Prenatalinės diagnostikos skyriaus medicinos psichologė.
 
2002 metais baigė Vilniaus universitetą, klinikinės psichologijos specialybę. Nuo 2004 metų konsultuoja Medicininės genetikos centro pacientus, turinčius genetinę patologiją, vertina jų intelektinius gebėjimus, teikia konsultacijas nėščiosioms, šeimoms, auginančioms vaikus su genetine patologija, asmenims, kurie kreipiasi dėl ikisimptomės diagnozės ir po jos, taip pat sergančiųjų artimiesiems dėl emocinių, elgesio psichologinių sunkumų. Šiuo metu VU kelia kvalifikaciją kaip vaikų ir paauglių psichodinaminės krypties psichoterapeutė.
 
prof. Saulius Ročka, VUL Santaros klinikų Neurochirurgijos centro vadovas, gydytojas neurochirurgas.
 
1998 metais baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 2003 metais apgynė mokslų daktaro disertaciją „Intrakranijinių pulsinių bangų, užrašytų neinvaziniu transintrakranijiniu ultragarsiniu aparatu, hidrodinaminiai ypatumai” Vilniaus universitete. Klinikinės stažuotės: Neurologijos mokslų institute (Glasgas, Škotija); Džordžijos neurochirurgijos institute (Meikonas, Džordžija, JAV); Gioteborgo universiteto Sahlgrenska ligoninėje (Gioteborgas, Švedija); Strasbūro universitete (IRCAD, Strasbūras, Prancūzija);  Amsterdamo universiteto Akademiniame medicinos centre (Medisch Center, Amsterdamas, Nyderlandai).

Domėjimosi sritys: neuroonkologija, epilepsijos chirurgija, funkcinė neurochirurgija, vaikų neurochirurgija, smegenų kraujagyslių chirurgija.
 
dr. Edgaras DlugauskasVUL Santaros klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas - gydytojas psichiatras.
 
2001 metais baigė VU Medicinos fakulteto psichiatrijos rezidentūrą. Nuo 2009 metų – psichoanalitinis psichoterapeutas, VUL Santaros klinikų psichiatras konsultantas. VU Psichiatrijos klinikos asistentas ir rezidentų vadovas. 2019 metais apgynė medicinos mokslo daktaro disertaciją „CYP2D6 ir CYP2C19 genų polimorfizmų įtaka klinikiniam antidepresantų efektyvumui, gydant vidutinio sunkumo ir sunkią depresiją". Lietuvos psichiatrų asociacijos narys, Lietuvos psichoanalizės draugijos Etikos komiteto narys.
 
dr. Arūnas Vaitkevičius, VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas.
 
Dirba specializuotame Alzheimerio ligos ir kitų demencijų centre, kuriame kasmet konsultuojami, tiriami ir gydomi keli šimtai neurodegeneracinėmis ligomis (Alzheimerio liga, Lewy kūnelių liga, kraujagysline demencija, frontotemporalinėmis demencijomis ir kitomis su nervų sistemos degeneracija susijusiomis demencijomis) sergančių pacientų. Diferencijuojamos įgimtos, įgytos, uždegiminės ar autoimuninės kognityvinės disfunkcijos priežastys. Pacientų ištyrimui taiko modernius kognityvinių funkcijų tyrimo metodus (kognityvinių sukeltųjų potencialų, naujausius smegenų vaizdinimo tyrimus, genetinius ir laboratorinius tyrimus).
 
prof. Virgilijus Tarutis, VUL Santaros klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centro II širdies chirurgijos skyriaus koordinatorius – gydytojas širdies chirurgas.
 
2009-2014 metais – Širdies chirurgijos centro vadovas. Respublikinio įgimtų širdies ydų kompetencijos centro vadovas. 2007 metais Vilniaus universitete apgynė mokslų daktaro disertaciją tema: „Mažiau invazinė įgimtų širdies ydų chirurgija. Širdies pertvarų korekcijos galimybės". Prof. Virgilijus Tarutis įsisavino ir sėkmingai įdiegė kompleksines įgimtų širdies ydų operacijas naujagimiams ir kūdikiams, pradėjo mažiau invazinę įgimtų širdies ydų chirurgiją, kartu su kolegomis ženkliai pagerino sudėtingų įgimtų širdies ydų chirurginio gydymo rezultatus.

Profesinio domėjimosi sritys: įgimtų širdies ydų chirurgija vaikams ir suaugusiesiems, vožtuvų rekonstrukcinės operacijos, širdies transplantacija.
 
prof. Nomeda Valevičienė, VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro, Kardiotorakalinių tyrimų poskyrio vyresnioji gydytoja radiologė.
 
Nuo 1991 metų dirba gydytoja radiologe, nuo 2011 metų užėmė profesorės konsultantės gydytojos radiologės pareigas. 1995 metais apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. VU Medicinos fakultete 1996-2000 metais dirbo vyr. asistente, 2000-2002 metais – lektore, 2002-2011 metais –  docente. Nuo 2012 metų – magnetinio rezonanso specializuotų tyrimų poskyrio vyr. ordinatorė. Specializuojasi suaugusiųjų, vaikų ir naujagimių širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos srityje, taikant magnetinio rezonanso tomografiją ir kompiuterinę tomografiją. Širdies magnetinio rezonanso tyrimų pradininkė Lietuvoje ir Baltijos šalyse (nuo 2002 m.). Stažavosi Ilinojaus universitete (JAV), Upsalos universitete (Švedija), Taipėjaus ligoninėje (Taivanas), Širdies ligoninėje Londone (UK).
 
Vytautas Augustinavičius, VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro, Urgentinių tyrimų poskyrio gydytojas radiologas. 2017 metais baigė VU Medicinos fakulteto radiologijos rezidentūrą. Europos radiologijos ir Šiaurės Amerikos radiologijos draugijų narys nuo 2013 metų, Europos raumenų skeleto sistemos radiologijos narys, nuo 2014 metų stažavosi Heidelbergo universitetinėse klinikose.

Pagrindinės profesinio domėjimosi sritys: urgentinė radiologija, raumenų skeleto sistemos radiologija. 
 
doc. dr. Arūnas Liubšys. VUL Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas, gydytojas neonatologas.

1979 metais baigė VU Medicinos fakulteto pediatrijos specialybę, 1979-1981 metais buvo VU gydytojų tobulinimosi fakulteto pediatrijos katedros stažuotojas, 1981-1983 metais – VU Vaikų ligoninės vaikų intensyviosios terapijos gydytojas, 1983-1986 metais – VU ir Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) pediatrijos instituto aspirantas, 1987-1990 metais – VU Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas, 1990-2015 metais – Vaikų ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, nuo 2015 metų – Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas. Nuo 1987 metų VU vyresnysis dėstytojas, lektorius bei rezidentų vadovas. 1987 metais apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją „Zondinis maitinimas naujagimių intensyviojoje terapijoje“. 
Stažavosi įvairiose JAV ligoninėse bei Upsalos universiteto ligoninėje Švedijoje. Kėlė ir nuolat kelia savo kvalifikaciją įvairiuose profesinio tobulinimosi kursuose ir seminaruose, taip pat dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose simpoziumuose bei kongresuose Švedijoje, Italijoje, Ispanijoje, Airijoje, Belgijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Olandijoje, Kanadoje, Brazilijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir kt. Yra įvairių tarptautinių mokymo programų bei mokymo kursų organizatorius, vadovas ir lektorius: 1996 m. antrojo Baltijos šalių perinatalinio simpoziumo, 1997-2002 metais tarptautinio mokymo programos (kartu su JAV organizacija „International Relief Teams“) „Gimti sveiku“ organizatorius ir vadovas, 2003 metais naujagimių gaivinimo instruktorių rengimo  programos iniciatorius ir vadovas, 2004 metais STABLE („Naujagimių būklės stabilizavimas ir paruošimas transportavimui“) programos koordinatorius, 2003 metais Zalcburgo satelitinio simpoziumo „Neonatologija“ Vilniuje organizatorius, 2005 metais IPOKaTES seminaro „Naujagimių infekcinės ligos ir imunologija“ organizatorius, nuo 2004 metų iki šiol – įvairių tarptautinių mokymo programų Rusijoje, Uzbekijoje, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Azerbaidžane sudarytojas, organizatorius ir lektorius („Naujagimių gaivinimas“, „Efektyvi pagalba naujagimiui“, „Naujagimių slauga“, „Naujagimių transportavimas“, „Efektyvi perinatalinė pagalba“). LR SAM Perinatologinės, paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų profilaktikos programos 1992–1996 metais rengėjas, LR SAM Perinatologijos programos 1997–2001 metais bei Motinos ir vaiko sveikatos Valstybinės programos 2004–2006 metais koordinavimo tarybos narys. 1997-1999 metais Atviros Lietuvos Fondo ekspertų tarybos narys, Šveicarijos vyriausybės pagalbos programų Lietuvai „Neonatologija“ (1994-1996 m.) bei „Vaikų anestezija ir intensyvioji terapija“ (1996-1999 m.) koordinacinių tarybų narys. 2009-2010 m. JAV vyriausybės finansuojamos programos Azerbaidžane „Motinos, naujagimio ir vaiko sveikata“ vyresnysis patarėjas ir vadovas. Įvairių tarptautinių organizacijų patarėjas bei ekspertas: PSO, UNICEF, USAID, KfW ir kt., padedantis įvertinti arba įgyvendinti įvairius tarptautinius motinos bei naujagimio sveikatos projektus, parengti nacionalines programas ir pan. Yra monografijų „Naujagimių ir vaikų anestezija, infuzinė terapija ir parenterinis maitinimas“ (1987), „Vaikų reanimacija ir intensyvioji terapija“ (1992), „Bazinė pagalba naujagimiui – tarptautinė patirtis“ (2008) (rusų kalba) bendraautoris, „Naujagimių gaivinimo vadovo“ (2003) ir „STABLE: Naujagimio būklės stabilizavimas ir paruošimas transportavimui“ (2004) mokslinis redaktorius, mokymo priemonių „Trumpas naujagimio gaivinimo vadovas“ (2007) (rusų kalba) bei „Efektyvi pagalba naujagimiui“ (2009) (rusų kalba) autorius.

Profesinio domėjimosi sritys: sunkiai sergančių bei neišnešiotų naujagimių gydymas ir slauga, perinatalinės pagalbos organizavimas bei jos kokybės gerinimas.
 
doc. dr. Gilvydas Verkauskas,  VUL Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos  centro vadovas, gydytojas vaikų chirurgas.
 
1992 metais baigė Kauno medicinos akademiją, 1996 metais –  bendrosios chirurgijos rezidentūrą ir vaikų chirurgijos rezidentūrą 1998 metais. Po mokslinės stažuotės Gioteborgo (Švedija) universiteto vaikų ligoninėje apgynė medicinos daktaro disertaciją (2000 m.). Tobulinosi ir dirbo vaikų chirurgu ir vaikų urologu LSMU Kauno klinikose, Necker ir Robert Debré universitetinėse Paryžiaus ligoninėse, stažavosi JAV, Australijos, Didžiosios Britanijos vaikų ligoninėse. Nuo 2009 metų vadovauja Vilniaus universitetinės Vaikų ligoninės Vaikų urologijos skyriui, nuo 2018 metų – ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centrui. Daugiau nei dvidešimties WoS žurnalų publikacijų bendraautoris, Europos vaikų chirurgų asociacijos (EUPSA) ir Europos vaikų urologų draugijos (ESPU) tikrasis narys. Nuo 2016 metų – VUL Santaros klinikų Retų urogenitalinių ligų ir kompleksinių sutrikimų kompetencijos centro koordinatorius.

Specializacijos sritys: lytinio vystymosi sutrikimai ir hipospadija, ekstrofija / epispadija, kloaka, šlapimo pūslės disfunkcijos chirurginis gydymas, minimaliai invazinė chirurgija, vaikų uroonkologija, kriptorchizmas. 
 
dr. Pranas Gurskas, VUL Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro Vaikų chirurgijos skyriaus vyresnysis gydytojas, gydytojas vaikų chirurgas.
 
1979 metais baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir įgijo pediatro specialybę, 1980 metais  baigė vaikų chirurgijos internatūrą. Nuo 1980 metų dirba Vaikų ligoninėje gydytoju vaikų chirurgu. 1984 metais kėlė kvalifikaciją Leningrade (dab. Sankt Peterburgas, Rusija) stažuotėje „Ūminių chirurginių ligų diagnostika ir gydymas“, 1988 metais – ten pat stažuotėje „Krūtinės ir pilvo chirurgija“. 1991 metais stažavosi Maskvoje, Rusijoje („Naujagimių chirurgija“), 2012 metais – Sankt Peterburge (Rusija) („Naujagimių įgimtų chirurginių ligų diagnostika ir gydymas“). Taip pat stažavosi Kelne (Vokietija), Varšuvoje, Lodzėje, Krokuvoje (Lenkija). Dalyvavo tarptautiniuose vaikų chirurgijos seminaruose Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje. 2004 metais apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Įgimtos stemplės atrezijos chirurginis gydymas“. Yra vadovėlio „Vaikų ligos“ 5 tomo bendraautoris. Yra Europos vaikų chirurgų asociacijos EUPSA (European Paediatric Surgeons‘ Association), Lietuvos vaikų chirurgų draugijos, Baltijos šalių vaikų chirurgų asociacijos narys. Skaito pranešimus įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Profesinio domėjimosi sritys: naujagimių ir vaikų įgimtų sklaidos ydų chirurgija, vaikų ūminės chirurginės ligos.
 
Šarūnas Bernotas,  VUL Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro   Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriaus gydytojas ortopedas-traumatologas.
 
1992 metais baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Nuo 1996 metų  dirba Vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos skyriuje. Ortopedo-traumatologo kvalifikaciją kėlė stažuotėse: 1996 m. ir 2000 m. Shriners ligoninėje Čikagoje (JAV), 2000 m. – Paryžiuje, Nantes (Prancūzija), 2003 m. – Malmėje (Švedija), 2004 m. – Porte (Portugalija), Zalcburge (Austrija) ir Prahoje (Čekija), 2005 m. – Ciuriche (Šveicarija), Taline (Estija), Šiaurės Stafordšyro universitetinėje ligoninėje (JK), 2006 m. – Barselonoje (Ispanija), 2007 m. – Bratislavoje (Slovakija) ir Monake, 2008 m. – Varšuvoje (Lenkija), 2009 m. – Alfred Dupont vaikų ligoninėje Vilmingtone, Niujorke (JAV), 2010 m. – Ženevoje (Šveicarija). Yra Vaikų ortopedų-traumatologų draugijos narys.

Profesinio domėjimosi sritys: vaikų ortopedija, stuburo chirurgija. Atlieka ortopedines (klubo sąnario, galūnių deformacijų korekcinės, galūnių ilginimo, pėdų deformacijų, vaikų cerebrinio paralyžiaus ortopedinių problemų, meningocelės ortopedinių problemų operacijas), stuburo (stuburo deformacijų, skoliozės, kifozės, spondilolistezės, įgimtų stuburo deformacijų) operacijas.
 
Ramūnas RaugalasVUL Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro, Vaikų traumatologijos skyriaus vyresnysis gydytojas neurochirurgas.
 
Nuo 2008 metų dirba VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriuje, Vaikų neurochirurgijos poskyrio vyresniuoju gydytoju neurochirurgu, nuo 2012 metų yra VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos lektorius. Yra Lietuvos neurochirurgų ir Lietuvos epilepsijos draugijų narys.

Pagrindinės darbo kryptys: kraniofacialinė chirurgija, likvoro apytakos sutrikimai, epilepsijos chirurgija, spastiškumo chirurgija, neurotraumatologija. Kartu su daugiadisciplininės komandos nariais atlieka unikalias Baltijos šalyse įgimtų kaukolės vystymosi anomalijų operacijas (bendras operuotų vaikų skaičius siekia 80), taip pat operuoja naujagimius dėl mielomeningocelių, atlieka selektyvią dorzalinę rizotomiją, gydant spastiškumą, taiko intratekalinę baklofeno terapiją bei chirurginius epilepsijų gydymo metodus. 
 
prof. Sigita Lesinskienė, VUL Santaros klinikų Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus konsultantė — gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė.
 
VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinikos vadovė. 2000 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją apie autizmo spektro sutrikimus. Baigė psichodinaminės psichoterapijos, hipnozės ir psichosomatikos, šeimos psichoterapijos, kognityvinės elgesio terapijos, dailės terapijos ir kt. mokymo kursus, yra viena iš dailės terapijos pradininkių mūsų šalyje. Domisi psichikos sveikata, vaikų emocijų, nuotaikų, elgesio, dėmesio koncentravimo, raidos sutrikimais, epidemiologija. Yra mokslinių straipsnių bei mokomųjų knygų autorė. Buvusi Pasaulinės vaikų ir paauglių psichiatrijos bei gretutinių specialybių asociacijos (IACAPAP) viceprezidentė, dvi kadencijas Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos (LVPPD) prezidentė, Lietuvos psichiatrų asociacijos (LPA) viceprezidentė. SAM specialistė konsultantė vaikų ir paauglių psichiatrijai.
 
dr. Rūta Praninskienė, VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų neurologijos skyriaus vedėja — gydytoja vaikų neurologė. Vadovauja rezidentų moksliniams darbams bei medicinos studentų mokslinės draugijos atliekamiems tyrimams. Rengdama disertaciją bendradarbiavo ir iki šiol bendradarbiauja su Švedijos ir Šveicarijos mokslininkais, yra atlikusi bendrų tyrimų. Pastaruosius keletą metų drauge su psichologais tyrinėja vaikų miego sutrikimus ir naudojimosi informacinėmis technologijomis įtaką sveikų ir su negalia vaikų sveikatai.
 
Klinikinių ir mokslinių tyrimų sritys: vaikų miego sutrikimai, epilepsija, judesių sutrikimai, vaikų autoimuninės nervų sistemos ligos ir kiti neurologiniai sutrikimai, kuriems būdingi intelekto sutrikimai, jų diagnostika bei gydymas. 
 
Dr. Jovita Petrulytė, VUL Santaros klinikų Vaiko raidos centro direktorė, vaikų ligų gydytoja, socialinė (raidos) pediatrė.
Nuo 1996 metų dirba vaikų ligų gydytoja Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaiko raidos centre. Nuo 2004 metų – Vaiko raidos centro direktoriaus pavaduotoja medicinai, nuo 2006 metų – direktorė, nuo 2011 metų VUL Santaros klinikų Vaiko raidos centro vadovė, įvairių vaikų psichikos sveikatos projektų koordinatorė.

Nuo 2007 metų dėsto VU Medicinos fakulteto (MF) Psichiatrijos klinikos gydytojų tobulinimo kursuose, nuo 2017 metų VU MF Klinikinės medicinios instituto Fizinės medicinos, reabilitacijos ir sporto katedroje dėsto reabilitacijos magistro programos studentams kursą „Reabilitacija esant dauginėms patologijoms“. 2001 metais apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją „Patologinės raidos vaikų maitinimo sutrikimų diagnostika”. Stažavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Izraelyje. Lietuvos socialinės pediatrijos draugijos pirmininkė, Lietuvos pediatrų draugijos valdybos narė. Tarptautinės ankstyvosios intervencijos draugijos (International Society of Early Intervention) narė, Europos autizmo asociacijos (Autism Europe) narė. Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose, paskaitas NVS, Vidurinės Azijos šalių specialistams, bendradarbiaujantiems projektuose su Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ ir „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ vaikų raidos sutrikimų, jų diagnostikos ir gydymo, pagalbos sutrikusios raidos vaikams organizavimo Lietuvoje tema. Organizuoja kvalifikacijos kėlimo kursus gydytojams, psichologams, logopedams, kineziterapeutams vaikų raidos sutrikimų rizikos faktorių, vaikų maitinimo sutrikimų, neišnešiotų naujagimių ankstyvosios reabilitacijos, vaikų kalbos raidos ir jos sutrikimų, tėvų ir specialistų bendradarbiavimo temomis. Parengė ir skaito paskaitų kursą „Socialinė pediatrija“ VU MF pediatrijos specialybės studentams, įvadinį kursą „Socialinė pediatrija“ vaikų ligų gydytojams, vaikų neurologams, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams.

doc. dr. Edvardas Žurauskas, Valstybinio patologijos centro, VUL Santaros klinikų filialo Autopsinių ir biopsinių tyrimų skyriaus gydytojas patologas konsultantas.
 
Baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą 1992 metais, patologijos rezidentūrą 1994 metais. Nuo 1993 metų dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale Valstybiniame patologijos centre, nuo 1994 metų dėsto VU Meidicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedroje. 1996 metais stažavosi National Hospital patologijos skyriuje, Osle, Norvegijoje. 2010 metais Vilniaus universitete apgynė medicinos daktaro disertaciją. Daugiau nei 70 mokslinių publikacijų bendraautorius, Lietuvos patologų draugijos narys.  

Specializacijos sritys: širdies ir plaučių patologija, įgimtos širdies ir kraujagyslių sistemos ydos. 
 
Evelina Dagytė, VUL Santaros klinikų Medicininės genetiko centro, Genetinio konsultavimo ir registro skyriaus gydytoja genetikė.
 
2001 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, 2002 metais internatūrą ir 2006 metais – klinikinės genetikos rezidentūrą. Nuo 2003 metų dirba VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centre asistente, nuo 2006 metų gydytoja genetike. Nuo 2018 metų – VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros doktorantė.

Domėjimosi sritys: dismorfologija, lyties vystymosi anomalijos, nevaisingumas, chromosominė patologija. Yra Lietuvos žmogaus genetikos draugijos (LŽGD) ir Europos žmogaus genetikos draugijos (ESHG) narė.
 
Doc. dr. Linas Zaleckas,  VUL Žalgirio klinikos veido ir žandikaulių chirurgas, Veido ir žandikaulių chirurgijos II skyriaus vedėjas.
 
Medicinos mokslų daktaras, lektorius, VU Odontologijos instituto Veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas. 2002 metais apgynė medicinos daktaro disertaciją tema „Viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos įgimtų nesaugimų gydymas atliekant antrinę kaulinę plastiką”.

Pagrindinė mokslinių tyrimų sritis: veido nesuaugimų gydymas. Jis yra unikalių įgimtų kaukolės vystymosi anomalijų operacijų Baltijos šalyse pradininkas, kartu su komandos nariais atlikęs apie 80 rekonstrukcinių kaukolės operacijų vaikams.
 
Evelina Marija Vaitėnienė, VUL Santaros klinikų Medicinines genetikos centro vyresnioji gydytoja rezidentė.
 
2017 metais baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą (MF), nuo 2017 metų VU MF Žmogaus ir medicininės genetikos centro genetikos rezidentė. Stažavosi Leuven universitetinėje ligoninėje (Belgija), Galway universitetinėje ligoninėje (Airija), Dr. Soetomo ligoninėje (Indonezija). Lietuvos žmogaus genetikos draugijos narė. Skaito pranešimus įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Pagrindinės domėjimosi sritys: įgimtos vystymosi ydos, sindromologija, įgimtos odos patologijos, įgimtos kraujagyslių malformacijos.
 
Kamilė Šiaurytė, VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro jaunesnioji gydytoja rezidentė.

2019 metais baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, nuo 2019 metų yra Hantingtono ligos koordinacinio centro narė. Skaito pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Domėjimosi sritys: sindromologija, veido srities įgimtos anomalijos.
 
Paskutinį kartą redaguota: 2020-09-18
Į viršų