Įgyvendinti projektai

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis

Projekto pradžia – 2018 m. spalio 31 d.

Projekto pabaiga – 2020 m. spalio 30 d.

Projekto vertė – 51 000,00 Eur.

Padalinys: Nefrologijos centras

Projekto tikslas – įvertinti natrio (druskos) ir jodo suvartojimą, informuoti visuomenę apie druskos vartojimo ir jodo netolygumus ir paruošti rekomendacijas, kaip sumažinti druskos vartojimą ir pasiekti tinkamą jodo suvartojimą Lietuvos gyventojams.

Projekto koordinatorius: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

Projekto partneris: Vilniaus medicinos draugija.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – VUL SK) kartu su Vilniaus universitetu įgyvendina mokslo projektą Nr. S-COV-20-5 „Moksliniais tyrimais grįstos rekomendacijos COVID-19 infekcijos laboratorinei diagnostikai gerinti ir ligos eigai prognozuoti" (toliau – Projektas).

Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą veiklos kryptį „Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai“.

Projekto pradžia – 2020 m. birželio 12 d.

Projekto pabaiga – 2020 m. gruodžio 31 d.

Projekto vertė – 84 069,00 Eur.

Atsakingas VUL SK padalinys: Laboratorinės medicinos centras.

Projekto vadovas – VU Medicinos fakulteto dekanas prof. (HP) dr. Algirdas Utkus.

Projekto tikslas – pagerinti ir pagreitinti COVID 19 infekcijos laboratorinę diagnostiką pritaikant įvairius laboratorinius žymenis COVID-19 infekcijos eigai prognozuoti.

Projekto metu planuojama ištirti COVID-19 sergančiųjų infekuotumą kitomis kvėpavimo takų sukėlėjų infekcijomis ir nustatyti koinfekcijos ryšį su klinikiniais požymiais bei klinikine eiga, bus atlikta santykinė kiekybinė SARS-COV-2 viruso koncentracijos analizė COVID-19 infekcija sergančiųjų ėminiuose. Siekiant pagerinti SARS-COV-2 virusinės infekcijos laboratorinę diagnostiką bus sukurtas SARS-COV-2 nukleorūgščių detekcijos reagentų komplektas, kuris leis nustatyti virusą tiesiai iš ėminių, netaikant papildomo mėginio apdorojimo. Taip pat planuojama papildyti iki šiol trūkstamus duomenis apie SARS-COV-2 persistavimą kituose ligonių ėminiuose – kraujyje, išmatose, šlapime.

Projekto rezultatai. Atlikus mokslinius tyrimus ir remiantis gautų rezultatų išvadomis LR Sveikatos apsaugos ministerijai bus pateiktos praktinės rekomendacijos COVID-19 infekcijos laboratorinei  diagnostikai gerinti ir ligos eigai  prognozuoti, taip pat bus įvertinta ar yra poreikis dėl SARS-COV-2 viruso testuoti kraujo donorus, kurių kraujo produktai naudojami įvairių pacientų gydymui.

Projekto pareiškėjas: Vilniaus universitetas.

Projekto partneris: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

 

Pažangioji terapija – pastaraisiais metais išvystyta inovacijų sritis, apimanti genų, ląstelių terapiją, audinių inžineriją ir kitus pažangius ligų gydymo metodus, pavyzdžiui, vėžio, Alzheimerio ligos ar sunkių nudegimų.

RESTORE https://www.restore-horizon.eu/ – prioritetinių sričių pavyzdinis (angl. flagship) projektas, kurio tikslas – suburti medikus, mokslininkus, technologijų vystymo ir inžinerijos sektoriaus atstovus pažangiosios terapijos įgyvendinimui Europoje paspartinti.

VUL Santaros klinikos prie šio projekto prisijungė 2018 metais.

 

 

iPAAC projektas - Inovatyvios partnerystės kovoje su vėžiu bendrieji veiksmai, suvienijantys 44 partnerius iš 24 Europos šalių, tarp jų Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją ir Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas. Projektas prasidėjo 2018 metų balandžio mėnesį, jo numatyta trukmė - apie 3 metai. Projektas yra iš dalies  finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Projekto tinklapis – www.ipaac.eu

 

iPAAC tikslai. Pagrindinis IPAAC bendrųjų veiksmų tikslas – parengti inovatyvius būdus, skirtus pasiekimams vėžio kontrolės srityje. Naujoves, kurias apima bendruosius veiksmus, sudaro tolesnis vėžio prevencijos plėtojimas, visapusiški metodai, skirti genomikos panaudojimui vėžio kontrolei, vėžio informacijos ir registrų gerinimas, pažanga ir iššūkiai sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūroje, iššūkių, kylančių atsirandant inovatyviems vėžio gydymo būdams, numatymas bei integruotos vėžio kontrolės valdymas, įskaitant naują nacionalinių vėžio kontrolės planų analizę.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (VULSK) dalyvauja iPAAC projekte nuo jo pradžios. Kartu su LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais dalyvavo  darbo grupių posėdžiuose, o prasidėjus karantino laikotarpiui – vykdomuose nuotoliniuose seminaruose. VUL SK daugiausia dalyvauja šiose projekto darbo grupėse:

• WP5 „Vėžio prevencija“
• WP8 „Vėžio gydymo iššūkiai“
• WP9 „Inovatyvi vėžio terapija“
• WP10 „Integruotos ir visapusės vėžio kontrolės valdymas“

 

2019 05 24 – iPAAC seminaras LR SAM: WP4 darbo grupės atstovų vizitas Lietuvoje

2019 10 02 – iPAAC konferencija / viešinimo renginys VUL SK

2020 arba 2021 m. numatyta baigiamoji iPAAC konferencija

 

2019 10 02 VULSK vykusios iPAAC konferencijos pranešėjai

 

Pagrindinė iPAAC bendrųjų veiksmų tikslinė grupė bus ES lygmens politikos kūrėjai ir nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens sprendimų priėmėjai. Visi inovatyvūs veiksmai, kuriuos apima BV darbo paketai, bus vertinami remiantis tvarumu ir integracija į nacionalines politikas. Todėl bendrųjų veiksmų metu pagrindinis dėmesys bus skirtas įgyvendinimui, kaip tai perteikiama pagrindiniuose rezultatuose, t. y. vėžio kontrolės veiksmų įgyvendinimo ir tvarumo plane, kuri padės valstybėms narėms įgyvendinant iPAAC ir CANCON rekomendacijas.

1. Parama valstybėms narėms įgyvendinant CANCON bendrųjų veiksmų rekomendacijas nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu. Plane daugiausia dėmesio skiriama kelioms susijusioms problemoms, kurios pasireiškia skirtingose temose, minėtose ankstesniuose CANCON ir dabartiniuose iPAAC darbo paketuose. Taigi plane bus pateikta integruotoji apibendrinta strateginė priemonė, skirta keliems svarbiems vėžio kontrolės aspektams, kurie yra ypač svarbūs politikos kūrėjams.

2. Vėžio prevencijos stiprinimas toliau tobulinant dabartines rekomendacijas dėl kokybiškos vėžio atrankinės patikros ir patikimo galimo naujo potencialo įvertinimo pagal gyventojams skirtų programų žalą ir naudą. Tolesnis Europos kovos su vėžiu kodekso stiprinimas įgyvendinant politiką, sutelkiant dėmesį į nelygybę. Įvertinimas, kaip veikla genomikos srityje, nuolat prisideda prie vėžio kontrolės.

3. Geresnio efektyvumo kovojant su apleistomis vėžio formomis užtikrinimas, sukuriant naujus pagrindinius rodiklius klinikinių pacientų gydymo būdų ir sveikatos priežiūros išlaidų, susijusių su vėžiu bei dėl jo atliekamomis intervencijomis (ypač kasos vėžio atveju), įvertinimui.

4. Imunoterapijos įtraukimo į klinikinę praktiką rėmimas, išsamiai įvertinus jos pagrindinius iššūkius.

5. Sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūros įvertinimas Europos šalyse vertinant kokybės rodiklius.

6. Parama politikos kūrėjams valdymo srityje, įskaitant bandomuosius visuotinius sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūros tinklus, ir atnaujintą ES nacionalinių vėžio kontrolės programų analizę.

7. Parama įrodymais pagrįstai sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūrai, tobulinant gyventojų informavimo sistemas. Registrų integravimo į elektroninius sveikatos ir administracinius duomenis, siekiant įvertinti sveikatos priežiūros kokybę, išlaidas ir rezultatus, numatymas. Skatinimas ES lygmeniu naudoti informacinius rodiklius apie vėžio paplitimą.

Finansavimas iPAAC bendriesiems veiksmams buvo skirtas iš Europos Sąjungos trečiosios sveikatos programos (2014-2020 m.). Ji oficialiai prasidėjo 2018 m. balandžio 1 d. ir truks trejus metus. Daugiau informacijos apie iPAAC bendruosius veiksmus galite rasti oficialioje svetainėje (www.ipaac.eu) arba susisiekę su koordinavimo grupe (ipaac@nijz.si).

 

 

Padaliniai, vykdantys projektą –  Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Molekulinės medicinos skyrius

Projekto mokslinio tyrimo vadovas – dr. Mindaugas Stoškus

Projekto partneris –UAB „CasZyme“

Projekto tikslas – pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, sukuriant greitą ir tikslų SARS-CoV-2 viruso ir kitų infekcinių ligų sukėlėjų nustatymo metodą, panaudojant CRISPR nukleazes, kuris būtų tinkamas kasdienei gydymo įstaigų praktikai.

Projekto aprašymas. Kinijoje 2019 m. pabaigoje prasidėjusi Covid-19 liga greitai išplito visame pasaulyje ir sukėlė pandemiją. Daugeliui šalių sunkiai sekasi kovoti su infekcija, o kad tai pavyktų, reikalingas kuo platesnis testavimas. Šiuo metu liga dažniausiai ir patikimiausiai nustatoma iš nosiaryklės ėminių gryninant viruso RNR ir ją padauginant atvirkštinės transkripcijos ir realaus laiko PGR metodu, kuriam reikalinga speciali įranga. Šie testai vis dar brangiai kainuoja ir ilgai užtrunka. Norint plėsti testavimo pajėgumus, reikia kurti naujus pigesnius ir greitesnius, bet tuo pačiu patikimus testus. Viena iš tokių galimybių yra CRISPR nukleazių panaudojimas viruso RNR aptikti. Tokie fermentai, trumpos crRNR pagalba atpažinę viruso genomą, sukarpo viengrandės DNR zondą ir taip sukuria analitinį signalą. Be to, testų atlikimą pagreitintų ir supaprastintų seilių kaip mėginio panaudojimas, kurių surinkimui nereikalingas medicinos personalas, specialios paėmimo priemonės ir transportinės terpės. Patobulintas testas turėtų būti be papildomos gryninimo stadijos, o viruso nukleorūgštys padauginamos izoterminės amplifikacijos būdu. Tikimės, kad šių žingsnių apjungimas padės pagreitinti ir atpiginti testą, kuris būtų tinkamas kasdienei gydymo įstaigų praktikai.

Šis projektas sudarytas iš kelių veiklų, kurių visuma padės efektyviau pasiekti užsibrėžtą rezultatą. Projekto metu rinksime ir biobankuosime pacientų mėginius, kad būtų galima greitai validuoti sukurtą testą. Lygiagrečiai bus vykdoma kita projekto dalis, skirta seilių kaip mėginio panaudojimo tiesioginiam tyrimui bei izoterminio viruso RNR padauginimo stadijų optimizavimui. Be to, planuojame charakterizuoti keletą naujų Cas nukleazių ir išrinksime tą, kuri geriausiai tinka SARS-CoV-2 aptikimui. Galiausiai, apjungsime visas testo dalis ir paruošime optimizuotą protokolą. Tikimės, kad projekto metu atlikti tyrimai net tik padės sukurti ir validuoti patogesnį testą Covid-19 diagnostikai, bet ir suteiks pagrindą lengvai programuojamos universalios diagnostikos platformos sudarymui, ateityje leisiančios aptikti  norimus patogenus.

 

Projekto Nr.  S-DNR-20-12

Projekto pradžia – 2021 m. balandžio 30 d.

Projekto pabaiga – 2021 m. gruodžio 31 d.

Projekto vertė – 386 222 Eur, finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba

Padaliniai, vykdantys projektą – Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras

Projekto mokslinio tyrimo vadovas – prof. dr. Laimonas Griškevičius

Projekto tikslas – gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, sukuriant PTVP prototipą COVID-19 gydymui ir jų biobanką.

Projekto aprašymas. COVID-19 gydymo galimybės yra ribotos. Dalis pacientų, ypač sutrikusio imuniteto, vyresnio amžiaus, nesugeba generuoti pakankamo ląstelinio imuninio atsako prieš SARS-CoV-2, kuris yra viena svarbiausių priešvirusinio veikimo dalių. Kita vertus, imuninės hiperstimuliacijos sukeltas „citokinų audros“ sindromas gali sukelti daugelio organų pažeidimą ir mirtį. Pažangios terapijos vaistiniai preparatai gali būti pritaikyti ląstelinio imuniteto nepakankamumo bei imuninės hiperstimuliacijos sindromams gydyti.

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras (toliau – IMC) kartu su VšĮ Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis (toliau – VULSK) įgyvendina projektą Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-01-0006 „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų plėtra Santaros slėnyje“ (toliau – Projektas), finansuojamą Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonę „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.

Projekto pradžia – 2018 m. vasario 1 d.

Projekto pabaiga – 2021 m. sausio 31 d.

Projekto vertė – 697 811 Eur.

Padalinys: Inovacijų ir technologijų perdavimo skyrius

Projekto tikslas – vystyti technologijų perdavimo centrus IMC ir VULSK.

Svarbiausia problema, kurią siekiama spręsti projektu, mažas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų Santaros slėnyje komercinis pritaikymas bei nedidelės technologijų perdavimo paslaugų apimtys. Šią problemą numatyta spręsti įdarbinant technologijų perdavimo specialistus IMC ir VULSK, kurie sukurs technologijų perdavimo sistemą. Tokiu būdu bus kuriama organizacijų technologijų perdavimo praktika ir patirtis.

Projekto rezultatas – sukurtos inovacijų rinkos, potencialių partnerių bei intelektinės nuosavybės duomenų bazės, kurios bus nuolat atnaujinamos, ir bus pamatinis technologijų perdavimo instrumentas Santaros slėnyje.

- maksimaliai įveiklinta turima Santaros slėnio gyvybės mokslų technologijų perdavimo infrastruktūra;

- išaugę ryšiai tarp mokslo ir verslo sektorių bei išaugę technologijų perdavimo finansiniai rezultatai;

- tyrėjams sudaryta galimybė komerciškai realizuoti savo know-how ir iš to gauti papildomų pajamų;

- technologijų perdavimo finansiniai rezultatai leis valstybinio ir viešojo sektoriaus (IMC ir VULSK) organizacijoms pačioms finansuoti savo technologijų perdavimo veiklą ir plėtrą be valstybės dotacijų.

Projekto Nr.  P-DNR-21-37

Projekto pradžia – 2021 m. balandžio 27 d.

Projekto pabaiga – 2021 m. gruodžio 31 d.

Projekto vertė – 317 914 Eur, finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba

Projekto koordinatorius – Nacionalinis vėžio institutas

Projekto mokslinio tyrimo vadovas – habil. dr. Sonata Jarmalaitė

VUL Santaros klinikų projekto dalies vadovė – doc. dr. Jelena Rascon

 

Projekto aprašymas. Onkologiniai susirgimai yra antra mirties priežastis Europoje ir Lietuvoje, o vėžio sukeliama ligų našta, vertinama prarastais potencialiais gyvenimo metais, Lietuvoje sudaro 21 proc. COVID-19 pandemijos sąlygomis, sutrikus onkologinių paslaugų teikimui, dėl atidėtos ar nesuteiktos pagalbos, iškyla grėsmė, kad gali išaugti priešlaikinio mirtingumo rodikliai.

Europoje vienas iš sveikatos politikos prioritetų yra sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio mažinimas ir valdymas, kuris tampa ypač svarbus ekstremalių situacijų, tokių kaip pandemija atvejais. Europos Komisija numato 2020 m. gruodį patvirtinti Europos vėžio įveikimo planą (angl. – European Beang Cancer Plan), kuris apima visas ligos valdymo stadijas 4 srityse: prevencijos, diagnostikos, gydymo ir gyvenimo kokybės užtikrinimo. Pandemijos sąlygomis ypatingas dėmesys turi būti skiriamas paslaugų tęstinumo užtikrinimui visuose lygiuose.

Dėl Covid-19 pandemijos ir šalyje paskelbto karantino apribojimų sutriko sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pacientams, sergantiems tiek onkologinėmis, tiek kitomis ligomis (sumažėjo paslaugų prieinamumas, atidedamas paslaugų teikimas, kuris lemia sunkesnę pacientų klinikinę būklę, poreikį sudėtingesniam gydymui bei blogesnius gydymo rezultatus). Onkologinių pacientų patekimas į SGĮ pandemijos pradžioje buvo ženkliai pristabdytas dėl trikdžių pradiniuose, pacientus siunčiančiuose paciento kelio etapuose. Covid-19 pandemija sveikatos priežiūros sistemos valdymo kontekste yra vertinama kaip ekstremali situacija (nelaukta, didelio masto, greitai besikeičianti ir didelį pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei kelianti situacija) sistemai, kurią suvaldyti galima padidinus sveikatos priežiūros sistemos tvarumą. Pandemijos (ar kitos ekstremalios situacijos) sukeltą krizę galima suvaldyti laiku sustiprinus sveikatos priežiūros sistemos valdymą, finansavimą, padidinus žmogiškuosius ir materialinius resursus bei užtikrinus lankstų ir alternatyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Sklandžiai funkcionuojanti grandinė – pacientas (aktyvus kreipimasis patikrai ar dėl sveikatos nusiskundimų) – pirminė sveikatos priežiūros įstaiga (PSPĮ)/kita ambulatorinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga (ASPĮ) (šeimos gydytojas, gydytojas specialistas), kur vyksta paciento ištyrimas, siuntimas specializuotai pagalbai gauti) – SGĮ (detalus ištyrimas ir gydymas) yra ypač svarbi vėžiu sergantiems pacientams, kadangi gydymą šie pacientai gali gauti tik paskutiniu paciento kelio etapu. Operatyvus paciento kelio administravimas yra daug laiko ir žmogiškųjų resursų reikalaujantis procesas, todėl siekiant šį procesą pagreitinti ir išlaikyti nekintantį pandemijos sąlygomis, jį būtina automatizuoti, minimizuojant žmogiškųjų išteklių poreikį.

Ne onkologinėmis ligomis sergančių pacientų srautų organizavimas susijęs su 1) pacientų diferenciacija į skirtingas ligas pagal patiriamus simptomus, 2) skirstymu į urgentines ir lėtines būkles bei 3) pacientų siuntimu gydymo paslaugoms gauti į skirtingo lygio ligonines. Tokiu būdu, centralizuotai monitoruojant pacientų srautus pagal šiuos požymius, paslaugos gali būti perskirstomos, urgentinės būklės gali būti stabilizuojamos, vieni centrai gali perimti kitų centrų funkcijas. Onkologinių pacientų kelias yra iš esmės kitoks – žemesnio lygio ASPĮ skirtos tik pradinei pacientų atrankai (įskaitant ir pirminių tyrimų atlikimą) ir sklandžiam pacientų siuntimui į SGĮ. Siekiant sukurti efektyvų LNL gydymo pandemijos metu modelį, onkologinių paslaugų teikimo algoritmas turi būti kuriamas atskirai nuo kitų LNL.

Onkologinės ligos pradžia dažniausiai yra besimptomė arba simptomai netrikdo įprastinio gyvenimo ritmo, todėl, ypač esant ekstremaliai situacijai medicinos įstaigose, simptomai gali būti ignoruojami. Dėl to jau pirmuoju žingsniu yra reikalinga situacijos stebėsena ir apie ją „signalizuojantys“ rodikliai bei intervencija į paciento paslaugų kelią tam, kad pacientai būtų papildomai informuojami ir motyvuojami kreiptis į PSPĮ atsiradus naujiems simptomams. Onkologinių ligų gydymo efektyvumą mažina ir prevencinių programų pristabdymas bei mažesnis pacientų aktyvumas jose. Pandemijų atveju, pacientui vis dėlto pasiryžus kreiptis į PSPĮ čia, kaip ir kitų susirgimų atvejais, susiduriama su planinių paslaugų apribojimais, galimybe gauti tik nuotolinę konsultaciją ir ilgesniu laukimo laiku gauti šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto konsultaciją. Tai vėlgi atitolina paciento patekimą į gydymą galinčią suteikti SGĮ. Atkreiptinas dėmesys, jog dauguma kitomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų dalinę pagalbą (pradinį gydymą), laikinai stabilizuojančią paciento būklę, gali suteikti PSPC ar regioninė stacionarinė gydymo įstaiga, o onkologinius pacientus PSPC tik siunčia tolesniam ištyrimui bei gydymui ir administracinės logistikos sutrikimas lems, jog pacientas negaus pagalbos arba ji bus uždelsta.

Ypatingas dėmesys skirtinas vaikų piktybiniams navikams. Dėl atvejų retumo, diagnozė ir įprastomis sąlygomis pirminėje sveikatos grandyje būna sudėtinga, nes vėžys niekada nebūna pirmas diferencinės diagnozės sąraše. Pandemijų metu, apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą infekcijos požymių neturintiems pacientams, gydytojo konsultacija tapo sunkiai pasiekiama. Teikiant nuotolines konsultacijas tik telefonu (neturint vaizdo ryšio), ne visuomet pavyksta tinkamai įvertinti vaiko būklę, kurios mažas vaikas negali apibūdinti žodžiais, o tėvai ne visada gali adekvačiai įvertinti vaiko elgesio pasikeitimą. Apribojus šeimos gydytojo teikiamų paslaugų prieinamumą, vaikai, kuriems vėliau buvo patvirtinta kraujo vėžio diagnozė, į SGĮ pateko su itin gilia anemija, neutropenija. Tokie sveikatos sutrikimai lėmė pacientų hospitalizaciją į intensyvios terapijos skyrių, ko esant geresniam sveiktos priežiūros paslaugų organizavimui galima būtų išvengti.

Skirtinguose paciento kelio etapuose yra susiduriama su įvairiomis kliūtimis, todėl siekiant parengti visavertį paslaugų teikimo algoritmą pandemijų (ekstremalių situacijų) atvejais, onkologine liga sergančio paciento paslaugų gavimo kelias turi būti analizuojamas visose paslaugų teikimo lygmenyse – nacionaliniame, regioniniame ir savivaldybės. Prasidėjus pandemijai sveikatos priežiūros įstaigoms teko koreguoti įprastus veiklos modelius, remiantis savo patirtimi, nacionaliniu mastu teikiamomis rekomendacijomis ir teisės aktais. Tarptautinės organizacijos bei skirtingos profesinės draugijos ėmėsi iniciatyvos ir parengė rekomendacijas, konkrečių susirgimų ar gydymo būdų taikymui pandemijos sąlygomis. Europos medicininės onkologijos draugija (ESMO), atlikusi apklausas 18-koje šalių, paskelbė, kad „dabar labai svarbu vengti bet kokio gydymo vėlavimo, kuris galėtų turėti įtakos pacientų išgyvenimui, perskirstant išteklius vėžiu sergantiems pacientams ir toliau teikiant geriausią įmanomą gydymą”. Kitos šalys (pavyzdžiui, Kanada, Jungtinė Karalystė) jau pradėjo keisti savo vėžio valdymo strategijas: nustato tikslesnius pacientų srautų prioritezavimo kriterijus, siekia kuo greičiau atnaujinti ankstyvos diagnostikos programas, skatinti inovacijas ir pan. ASPĮ turima ir nuo COVID-19 pradžios sukaupta patirtis bei tarptautinių rekomendacijų gausa Lietuvoje leido iš dalies optimizuoti pacientų ir paslaugų srautus. Vis dėlto  siekiant užtikrinti visų vėžiu sergančių pacientų savalaikį gydymą bei efektyvų profilaktinių patikrinimų veikimą, reikalinga parengti tvarų ir lanksčiai prisitaikantį prie kintančių ekstremalių situacijų (pandemijų), stebėsenos indikatorių valdomą ir visų lygių sveikatos priežiūros įstaigas apimantį onkologinių paslaugų teikimo modelį, kurio įgyvendinimą užtikrintų išsamios nacionalinės onkologinių paslaugų teikimo gairės. Be to, COVID-19 pandemijos metu sveikatos priežiūros darbuotojai susiduria su padidėjusia profesine rizika bei išaugusia psichosocialinių rizikos veiksnių grėsme, kurių poveikis darbuotojų psichikos sveikatai yra dramatiškas – apie 50 proc. darbuotojų patiria aukštą distreso lygį, profesinį perdegimą, nemigą, nerimo ir depresijos simptomus, potrauminį streso sutrikimą, didesnį psichoaktyvių medžiagų vartojimą, išgyvena savižudybės riziką. Onkologinių paslaugų teikimo modelis, užtikrinantis geresnį onkologinių paslaugų valdymą pandemijų sąlygomis, prisidės prie neigiamų pasekmių darbuotojų psichikos sveikatai sumažinimo. Apibendrinant onkologiniams pacientams gydymas teikiamas išskirtinai trečio lygio paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose ir visa sistema atlieka tik paciento nukreipimo (transliacijos) funkciją, tuo tarpu daugumai kitomis LNL sergančių pacientų tinkamą pagalbą gali suteikti ir antro ar net pirmo lygio gydymo įstaigos. Problemos pačiose gydymo įstaigose teikiant gydymo paslaugas onkologiniams pacientams nėra iš esmės išskirtinės, tačiau pacientų patekimas į SGĮ įstaigą labai priklauso nuo sklandžiai funkcionuojančio paciento paslaugų gavimo kelio algoritmo. Pandemijos metu, įvedus įvairius apribojimus ir nesant tinkamos situacijos stebėjimo ir valdymo sistemos (paslaugų teikimo modelio), pirmiausia sutriks onkologinių pacientų diagnostikos ir gydymo paslaugų teikimo kelias. Siekiant to išvengti, reikalingas onkologinių paslaugų teikimo modelis pandemijų sąlygomis bei tinkami infrastruktūriniai ir programiniai sprendimai automatizuotam žmogiškųjų ir materialiųjų resursų planavimui ir perskirstymui.

 

Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos įgyvendina projektą „Operacinio lauko išmaniosios padidintos spalvų skyros apšvietimo sistemos sukūrimas (iLempa)" Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-01-0004.

Projektas vykdomas pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas" įgyvendinimo priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-V-835 „Ikiprekybiniai pirkimai LT".

Projekto pradžia – 2018 m. liepos 2 d. 

Projekto pabaiga – 2021 m. rugsėjo 30 d.

Projekto biudžetas – 313 745,66 Eur., iš kurių ES Europos regioninės plėtros fondo lėšos – 269 343,5 Eur.

Projekto tikslas – sukurti sveikatos priežiūros įstaigų poreikiams pritaikytą inovatyvią, padidintos audinių spalvų skyros, operacinio lauko apšvietimo sistemą – iLempą.

I etapu bus kuriama produkto koncepcija. Šio etapo metu bus finansuojami keturi geriausius rezultatus parodę tiekėjai.

II etapu bus kuriamas apšvietimo sistemos prototipas, atliekami bandymai. Šio etapo laikotarpiu bus finansuojami trys dalyviai, kurių prototipai geriausiai atitinka techninę specifikaciją bei siekiamą rezultatą.

III etapo metu planuojama pagaminti bandomąją iLempos partiją, finansuojami 2 dalyviai. Šis etapas nebus vykdomas.

Projekto metu planuojama sukurti iLempa leis sumažinti cheminių žymeklių naudojimą ir chirurginių klaidų skaičių bei atvers galimybes platesnių inovacijų medicinoje kūrimui ir taikymui. Įgyvendinant projektą tikimasi vystyti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei skatinti privataus verslo investicijas į mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas.

Ikiprekybinio pirkimo dokumentus rasite čia.

Ikiprekybinio pirkimo sąlygų viešojo aptarimo metu gauti klausimai-atsakymai 

Ikiprekybinio pirkimo 1-jo etapo rezultatai

Ikiprekybinio pirkimo laimėtojų, įgyvendinsiančių II pirkimo etapą sąrašas (PATIKSLINTAS)

Ikiprekybinio pirkimo 2-jo etapo rezultatai 

Klausimas Nr.1 

Kausimas Nr. 2, brošiūra. 

III etapu planuojama pagaminti 3D spausdinimui pritaikytos inovatyvios galūnių įtvarų gamybos technologijos bandomąją partiją, finansuojami 2 dalyviai. Etapas nebus vykdomas.

Projektas INTEGRATE vykdomas nuo 2017 iki 2020 metų rugpjūčio mėnesio ir finansuojamas ES 3-iosios Sveikatos programos moksliniams tyrimams ir inovacijoms lėšomis.

Projekto akronimas: INTEGRATE

Projekto visas pavadinimas: INTEGRATE – Jungtiniai veiksmai įdiegiant ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijos, testavimo ir priežiūros strategijas Europoje.

Identifikavimas: HP-JA-2016 - ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijos ir priežiūros kokybė.

Darbo programos tikslas: padidinti integruotą ankstyvą ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų diagnostiką ir prevenciją ES šalyse narėse iki 2020 m.

Dotacijos numeris: 761319

Numatoma projekto kaina: 2 499 846,35 Eur

ES parama:  1 999 877,08 Eur 

Trukmė: 36 mėnesiai (pradžia – 2017-09-01)

Koordinatorius: Sveikatos, imuniteto ir infekcijų kompetencijos centras  – CHIP

Pagrindinis projekto INTEGRATE tikslas – pagerinti sampratą apie ŽIV infekcijos, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų ankstyvąją diagnostiką ir prevenciją bei įdiegti integruotus veiksmus, susijusius su šių infekcijų ankstyvąja diagnostika ir prevencija šalyse-partnerėse.

Projektas INTEGRATE jungia 29 partnerius iš 16 šalių (Kroatijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Serbijos) visuomenės sveikatos institucijų, ligoninių (infekcinių ligų ir mokslinių tyrimų skyriai), nevyriausybinių organizacijų ir universitetų. 

Projekto veikloje dalyvauja keturi partneriai iš Lietuvos – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (VUL SK), Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL), Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC).

• Paremti jungtinių veiksmų įdiegimą atliekant savalaikį ataskaitų teikimą, sklaidą ir vertinimą projekto laikotarpiu 2017-2020 m.
• Paremti nacionalines institucijas vertinant ir tikslinant esamas strategijas ir veiksmų planus siekiant įdiegti veiksmus, susijusius su ŽIV infekcijos, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir / arba lytiškai plintančių infekcijų ankstyvąja diagnostika ir prevencijos kokybe įtraukiant Europos pagrindinius suinteresuotus asmenis iki 2020 m.;
• Optimizuoti ir paremti ištyrimo dėl ŽIV infekcijos, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų ir priežiūros racionalizavimą; paremti sveikatos priežiūros ir visuomenės atstovus siūlant ištyrimą ES šalyse narėse iki 2020 m. adaptuojant ir įdiegiant susijusius inovatyvius metodus.
• Patobulinti ištyrimą dėl ŽIV infekcijos, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų ir priežiūros stebėseną bei vertinimą; patobulinti duomenų integravimą  į nacionalinės priežiūros bei ištyrimo ir priežiūros stebėsenos sistemas įtraukiant atsakingus asmenis iki 2020 m.
• Pagerinti informacinių ryšių ir technologijų priemonių naudojimą ir partnerių informavimą jungtinėje ŽIV infekcijos, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijoje ES šalyse narėse iki 2020 m.
• Užtikrinti stipresnį pasirengimą visose ES šalyse narėse gerinant sveikatos priežiūros specialistų, visuomenės organizacijų ir visuomenės sveikatos institucijų gebėjimus rengiant ŽIV infekcijos, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų diagnostikos įdiegimo ir priežiūros mokymus.

Kadangi ŽIV infekcija, virusiniai hepatitai, tuberkuliozė ir lytiškai plintančios infekcijos yra tarpvalstybinės grėsmės asmens sveikatai, kurios labiausiai veikia pažeidžiamų grupių asmenis ir kurioms reikia individualių intervencijų, tampa svarbu turėti daugialypį požiūrį siekiant sumažinti naštą visuomenės sveikatai ir nustatyti optimalią įdiegiamų priemonių dalį.

Projekto INTEGRATE metu bus apžvelgtos ir panaudotos esamos efektyvios priemonės, kurios buvo sukurtos siekiant sumažinti ligų perdavimą, optimizuoti ankstyvąją diagnostiką bei priežiūrą vienos arba daugiau ligų srityse. Vykdant tarpusavio vertinimą, bus nustatytos priemonės, kurios gali būti naudingos kitoms ligoms, ir įvertintas šių priemonių pritaikymas arba tolesnio tobulinimo poreikis. Taigi projekto INTEGRATE metu bus sukurta platforma siekiant palengvinti šių priemonių ir jų tarpusavio susiejimo galimybes, įvertinti pritaikymo ar tolesnių naujovių poreikį bei panaudoti daugialypius metodus identifikuojant ir įdiegiant optimalius būdus.

Projektas INTEGRATE remia Komisijos komunikavimo „Kova su ŽIV/AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse” ir „ŽIV/AIDS veiksmų planas Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse” įdiegimą užtikrinant geresnį pasirengimą tarp ES ir nustatant inovatyvias įrodymais pagrįstas ištyrimo ir prevencijos priemones siekiant sumažinti naujų ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų atvejų skaičių prioritetinėse grupėse.

Projekto INTEGRATE struktūra

Integruoti jungtiniai veiksmai yra suskirstyti į 8 darbo paketus (DP):

DP1: Koordinavimas

DP2: Skleidimas

DP3: Monitoravimas ir įvertinimas

DP4: Strategijų vystymas ir įvertinimas

DP5: ištyrimo dėl ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų ir priežiūros integravimas

DP6:  ištyrimo dėl ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų ir priežiūros monitoravimas ir įvertinimas

DP7:  Informacinių ryšių ir technologijų priemonių naudojimo ir partnerių informavimo gerinimas kombinuotai ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijai

DP8: Gebėjimų stiprinimas

VUL SK  daugiausia dalyvauja DP5 ir DP7 veiklose.

DP5  siekia palengvinti ištyrimo dėl ŽIV, hepatito B, hepatito C, lytiškai plintančių infekcijų įdiegimą ir optimizuoti pagrindinių ir rizikos grupių ištyrimą. DP5 metu esamos priemonės bus patobulintos ir išplėstos siekiant pagerinti savikontrolės ištyrimą ir priežiūrą bei paremti programas siekiant pasiekti pažeidžiamas populiacijas ir užtikrinti asmenų, kurie patys atlieka savikontrolės ištyrimą, priežiūrą.

DP7 siekia pagerinti Informacinių ir ryšių technologijų priemonių naudojimą ir partnerių informavimą pritaikant ir išbandant inovatyvias informacinių ir ryšių technologijų programas siekiant plačiau skleisti ir teikti informaciją apie prevenciją, švietimą ir paramą rizikos grupių asmenims.

Šaltiniai:

 

http://www.rd-action.eu/ (2015-2018) – Europos Sąjungos politikos ir gerosios praktikos retų ligų srityje vystymo ir sklaidos projektas, kurio svarbiausia veikla – Europos referencinių centrų tinklų steigimo ir vystymo procesų skatinimas, išsamios informacijos apie retų ligų sritį šaltinio State of the Art koordinavimas, nacionalinės retų ligų politikos ir sveikatos priežiūros organizavimo retų ligų srityje skatinimas.

https://jointactionrarecancers.eu/ (2016-2019) – Europos Sąjungos ir nacionalinės politikos bei gerosios praktikos retų vėžių srityje formavimo ir diegimo projektas. Tarp svarbiausių šios programos veiklos sričių yra numatyta gerinti epidemiologinę retų vėžių stebėseną Europoje, diegti aukščiausius standartus klinikinės praktikos ir mokslinių bei klinikinių tyrimų srityse, skatinti inovacijų diegimą. VUL Santaros klinikos aktyviai dalyvavo visose JARC veiklose kaip vienas iš pagrindinių programos partnerių.