Lietuvos gyventojų natrio ir jodo būklės vertinimas ir visuomenės sveikatos politikos gairių sudarymas (NATRIJOD)
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis
Projekto pradžia – 2018 m. spalio 31 d.
Projekto pabaiga – 2020 m. spalio 30 d.
Projekto vertė – 51 000,00 Eur.
Padalinys: Nefrologijos centras
Projekto tikslas – įvertinti natrio (druskos) ir jodo suvartojimą, informuoti visuomenę apie druskos vartojimo ir jodo netolygumus ir paruošti rekomendacijas, kaip sumažinti druskos vartojimą ir pasiekti tinkamą jodo suvartojimą Lietuvos gyventojams.
Projekto koordinatorius: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Projekto partneris: Vilniaus medicinos draugija.
MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTOS REKOMENDACIJOS COVID-19 INFEKCIJOS LABORATORINEI DIAGNOSTIKAI GERINTI IR LIGOS EIGAI PROGNOZUOTI
Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą veiklos kryptį „Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai“.
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – VUL SK) kartu su Vilniaus universitetu įgyvendina mokslo projektą Nr. S-COV-20-5 „Moksliniais tyrimais grįstos rekomendacijos COVID-19 infekcijos laboratorinei diagnostikai gerinti ir ligos eigai prognozuoti" (toliau – Projektas).
Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą veiklos kryptį „Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai“.
Projekto pradžia – 2020 m. birželio 12 d.
Projekto pabaiga – 2020 m. gruodžio 31 d.
Projekto vertė – 84 069,00 Eur.
Atsakingas VUL SK padalinys: Laboratorinės medicinos centras.
Projekto vadovas – VU Medicinos fakulteto dekanas prof. (HP) dr. Algirdas Utkus.
Projekto tikslas – pagerinti ir pagreitinti COVID 19 infekcijos laboratorinę diagnostiką pritaikant įvairius laboratorinius žymenis COVID-19 infekcijos eigai prognozuoti.
Projekto metu planuojama ištirti COVID-19 sergančiųjų infekuotumą kitomis kvėpavimo takų sukėlėjų infekcijomis ir nustatyti koinfekcijos ryšį su klinikiniais požymiais bei klinikine eiga, bus atlikta santykinė kiekybinė SARS-COV-2 viruso koncentracijos analizė COVID-19 infekcija sergančiųjų ėminiuose. Siekiant pagerinti SARS-COV-2 virusinės infekcijos laboratorinę diagnostiką bus sukurtas SARS-COV-2 nukleorūgščių detekcijos reagentų komplektas, kuris leis nustatyti virusą tiesiai iš ėminių, netaikant papildomo mėginio apdorojimo. Taip pat planuojama papildyti iki šiol trūkstamus duomenis apie SARS-COV-2 persistavimą kituose ligonių ėminiuose – kraujyje, išmatose, šlapime.
Projekto rezultatai. Atlikus mokslinius tyrimus ir remiantis gautų rezultatų išvadomis LR Sveikatos apsaugos ministerijai bus pateiktos praktinės rekomendacijos COVID-19 infekcijos laboratorinei diagnostikai gerinti ir ligos eigai prognozuoti, taip pat bus įvertinta ar yra poreikis dėl SARS-COV-2 viruso testuoti kraujo donorus, kurių kraujo produktai naudojami įvairių pacientų gydymui.
Projekto pareiškėjas: Vilniaus universitetas.
Projekto partneris: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
RESTORE projektas
Pažangioji terapija – pastaraisiais metais išvystyta inovacijų sritis, apimanti genų, ląstelių terapiją, audinių inžineriją ir kitus pažangius ligų gydymo metodus, pavyzdžiui, vėžio, Alzheimerio ligos ar sunkių nudegimų.
RESTORE https://www.restore-horizon.eu/ – prioritetinių sričių pavyzdinis (angl. flagship) projektas, kurio tikslas – suburti medikus, mokslininkus, technologijų vystymo ir inžinerijos sektoriaus atstovus pažangiosios terapijos įgyvendinimui Europoje paspartinti.
VUL Santaros klinikos prie šio projekto prisijungė 2018 metais.
Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa
NAUJIENA
2021 11 30 Pažangi laparoskopinė chirurgija – efektyviam vėžio gydymui Santaros klinikose
2021 04 23 Naujos chirurginės galimybės pasitelkiant laparoskopiją
2021 11 30 Pažangi laparoskopinė chirurgija – efektyviam vėžio gydymui Santaros klinikose
2021 04 23 Naujos chirurginės galimybės pasitelkiant laparoskopiją
Vėžiu sergantys pacientai susiduria su daugybe sveikatos ir socialinių problemų. Viena iš jų – socialinis nesaugumas: dėl ilgo ir sunkaus gydymo, onkologiniai pacientai rizikuoja netekti darbo, išauga rizika patirti visuomenės socialinę atskirtį. Siekiant pagerinti onkologinių pacientų gyvenimo kokybę bei sumažinti socialinę atskirtį, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Gardino universitetinės ligoninės gydytojai atlieka minimaliai invazines procedūras gydant storosios žarnos, prostatos, inkstų, šlapimo pūslės bei ginekologinius navikus. Apie šiuolaikiškas operacijas ir dviejų šalių medikų bendradarbiavimą gydytojai kalba laidoje „Sveikatos medis“. Reportažas parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asmenų socialinės atskirties mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas Vilniaus ir Gardino regionuose“.
Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asmenų socialinės atskirties mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas Vilniaus ir Gardino regionuose (Minimally-invasive)
2019-12-20-projekto-dalyviu-ir-partneriu-susitikimas158.pdf
2020-02-25-26-susitikimas-del-onkologiniu-pacientu-gydymo5541.pdf
2020-07-30-sieks-pagerinti-onkologiniu-pacientu-gyvenimo-kokybe8003.pdf
2021-02-4-5-nuotolinis-renginys3461.pdf
2021-09-28-projekto-partneriu-susitikimas1119.pdf
2021-09-28-projekto-partneriu-susitikimas2760.pdf
2021-11-15-nuotolinis-baigiamasis-renginys-koreg6761.pdf
2021-11-30-pazangi-laparaskopine-chirurgija-efektyviam-vezio-gydymui9861.pdf
programa-lt11296.pdf
program-en26081.pdf
vizitas-liepos-20-22-d9197.pdf
2019 m. kovo 1 dieną VUL Santaros klinikose startavo projektas „Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asmenų socialinės atskirties mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas Vilniaus ir Gardino regionuose“, Nr. ENI-LLB-1-029.
Projekto tikslas - stiprinti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą, keistis patirtimi siekiant sumažinti socialinę atskirtį ir pagerinti vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybę Vilniaus ir Gardino regionuose, padidinti prieigą prie minimaliai invazinių chirurgijos paslaugų urologijos, abdominalinės chirurgijos, akušerijos-ginekologijos srityse.
Pagrindinis projekto dėmesys skiriamas naujausios minimaliai invazinės įrangos įsigijimui, kad būtų galima atlikti operacijas urologinės, ginekologinės ir pilvo onkologijos srityje. Naujai įsigyta moderni medicininė įranga prisidės prie efektyvesnio vėžio gydymo, tokių lokalizacijų kaip šlapimo pūslės, inkstų, gimdos kūno, gimdos kaklelio, viršutinių šlapimo takų, kiaušidžių, prostatos ir gaubtinės žarnos.
Laparoskopinė chirurginė įranga užtikrina minimalią intervenciją į paciento organizmą, o tai ne tik sumažina komplikacijų tikimybę, bet ir sutrumpina buvimo ligoninėje laiką. Svarbu ir tai, kad pacientas tokio tipo operaciją toleruoja lengviau nei atviros chirurgijos būdu, greičiau gyja ir gali grįžti į normalų bei kokybišką gyvenimą.
Projekte dalyvaujantys gydytojai-ekspertai Vilniuje ir Gardine galės konsoliduoti savo profesinius įgūdžius, dalintis patirtimi ir dalyvauti mokslinėse-praktinėse konferencijose. Projekto metu bus sukurtos naujos gydymo gairės, diagnozavimo ir gydymo metodikos bei algoritmai.
Tikimasi, kad projekto rezultatai padės sustiprinti dvišalį Lietuvos-Baltarusijos bendradarbiavimą ir prisidės prie teigiamų sveikatos pokyčių pasienio zonoje gyvenančiai visuomenei.
Projekte dalyvauja šie VUL Santaros klinikų centrai: Urologijos centras, Pilvo chirurgijos centras, Akušerijos ir ginekologijos centras. Projekto paraiška inicijuota bei paruošta Santaros klinikų Inovacijų ir technologijų perdavimo skyriaus pagalba.
Projekto pareiškėjas – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Projekto partneris – Gardino regioninė klinikinė ligoninė.
Bendra projekto vertė – 1544 229,30 Eur.
Projekto trukmė: 2019-03-01 – 2021-11-30
Projektas finansuojamas pagal 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą.
Daugiau informacijos apie projektą:
2021 m. lapkričio 15 d. Santaros klinikų medikai dalijosi patirtimi laparoskopinėje chirurgijoje projekto „Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asmenų socialinės atskirties mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas Vilniaus ir Gardino regionuose“ baigiamajame renginyje „Pažangi laparoskopinė chirurgija – efektyvesniam vėžio gydymui“. Renginio programa lietuvių kalba, renginio programa anglų kalba.
2020 m. liepos 30 d. Sieks pagerinti onkologinių pacientų gyvenimo kokybę
2020 m. vasario 25–26 d. Projekto dalyvių ir partnerių susitikimas Baltarusijoje
2019 m. gruodžio 20 d. Projekto dalyvių ir partnerių susitikimas
2019-12-20-projekto-dalyviu-ir-partneriu-susitikimas158.pdf
2020-02-25-26-susitikimas-del-onkologiniu-pacientu-gydymo5541.pdf
2020-07-30-sieks-pagerinti-onkologiniu-pacientu-gyvenimo-kokybe8003.pdf
2021-02-4-5-nuotolinis-renginys3461.pdf
2021-09-28-projekto-partneriu-susitikimas1119.pdf
2021-09-28-projekto-partneriu-susitikimas2760.pdf
2021-11-15-nuotolinis-baigiamasis-renginys-koreg6761.pdf
2021-11-30-pazangi-laparaskopine-chirurgija-efektyviam-vezio-gydymui9861.pdf
programa-lt11296.pdf
program-en26081.pdf
vizitas-liepos-20-22-d9197.pdf
Inovatyvios partnerystės kovoje su vėžiu bendrieji veiksmai (IPAAC)
iPAAC projektas - Inovatyvios partnerystės kovoje su vėžiu bendrieji veiksmai, suvienijantys 44 partnerius iš 24 Europos šalių, tarp jų Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją ir Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas. Projektas prasidėjo 2018 metų balandžio mėnesį, jo numatyta trukmė - apie 3 metai. Projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Projekto tinklapis – www.ipaac.eu
iPAAC tikslai. Pagrindinis IPAAC bendrųjų veiksmų tikslas – parengti inovatyvius būdus, skirtus pasiekimams vėžio kontrolės srityje. Naujoves, kurias apima bendruosius veiksmus, sudaro tolesnis vėžio prevencijos plėtojimas, visapusiški metodai, skirti genomikos panaudojimui vėžio kontrolei, vėžio informacijos ir registrų gerinimas, pažanga ir iššūkiai sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūroje, iššūkių, kylančių atsirandant inovatyviems vėžio gydymo būdams, numatymas bei integruotos vėžio kontrolės valdymas, įskaitant naują nacionalinių vėžio kontrolės planų analizę.
VUL Santaros klinikos ir iPAAC
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (VULSK) dalyvauja iPAAC projekte nuo jo pradžios. Kartu su LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais dalyvavo darbo grupių posėdžiuose, o prasidėjus karantino laikotarpiui – vykdomuose nuotoliniuose seminaruose. VUL SK daugiausia dalyvauja šiose projekto darbo grupėse:
- WP5 „Vėžio prevencija“
- WP8 „Vėžio gydymo iššūkiai“
- WP9 „Inovatyvi vėžio terapija“
- WP10 „Integruotos ir visapusės vėžio kontrolės valdymas“
iPAAC renginiai Lietuvoje
2019 05 24 – iPAAC seminaras LR SAM: WP4 darbo grupės atstovų vizitas Lietuvoje
2019 10 02 – iPAAC konferencija / viešinimo renginys VUL SK
2020 arba 2021 m. numatyta baigiamoji iPAAC konferencija
2019 10 02 VULSK vykusios iPAAC konferencijos pranešėjai
Projekto tikslinės grupės
Pagrindinė iPAAC bendrųjų veiksmų tikslinė grupė bus ES lygmens politikos kūrėjai ir nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens sprendimų priėmėjai. Visi inovatyvūs veiksmai, kuriuos apima BV darbo paketai, bus vertinami remiantis tvarumu ir integracija į nacionalines politikas. Todėl bendrųjų veiksmų metu pagrindinis dėmesys bus skirtas įgyvendinimui, kaip tai perteikiama pagrindiniuose rezultatuose, t. y. vėžio kontrolės veiksmų įgyvendinimo ir tvarumo plane, kuri padės valstybėms narėms įgyvendinant iPAAC ir CANCON rekomendacijas.
iPAAC rezultatai
1. Parama valstybėms narėms įgyvendinant CANCON bendrųjų veiksmų rekomendacijas nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu. Plane daugiausia dėmesio skiriama kelioms susijusioms problemoms, kurios pasireiškia skirtingose temose, minėtose ankstesniuose CANCON ir dabartiniuose iPAAC darbo paketuose. Taigi plane bus pateikta integruotoji apibendrinta strateginė priemonė, skirta keliems svarbiems vėžio kontrolės aspektams, kurie yra ypač svarbūs politikos kūrėjams.
2. Vėžio prevencijos stiprinimas toliau tobulinant dabartines rekomendacijas dėl kokybiškos vėžio atrankinės patikros ir patikimo galimo naujo potencialo įvertinimo pagal gyventojams skirtų programų žalą ir naudą. Tolesnis Europos kovos su vėžiu kodekso stiprinimas įgyvendinant politiką, sutelkiant dėmesį į nelygybę. Įvertinimas, kaip veikla genomikos srityje, nuolat prisideda prie vėžio kontrolės.
3. Geresnio efektyvumo kovojant su apleistomis vėžio formomis užtikrinimas, sukuriant naujus pagrindinius rodiklius klinikinių pacientų gydymo būdų ir sveikatos priežiūros išlaidų, susijusių su vėžiu bei dėl jo atliekamomis intervencijomis (ypač kasos vėžio atveju), įvertinimui.
4. Imunoterapijos įtraukimo į klinikinę praktiką rėmimas, išsamiai įvertinus jos pagrindinius iššūkius.
5. Sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūros įvertinimas Europos šalyse vertinant kokybės rodiklius.
6. Parama politikos kūrėjams valdymo srityje, įskaitant bandomuosius visuotinius sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūros tinklus, ir atnaujintą ES nacionalinių vėžio kontrolės programų analizę.
7. Parama įrodymais pagrįstai sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūrai, tobulinant gyventojų informavimo sistemas. Registrų integravimo į elektroninius sveikatos ir administracinius duomenis, siekiant įvertinti sveikatos priežiūros kokybę, išlaidas ir rezultatus, numatymas. Skatinimas ES lygmeniu naudoti informacinius rodiklius apie vėžio paplitimą.
Finansavimas iPAAC bendriesiems veiksmams buvo skirtas iš Europos Sąjungos trečiosios sveikatos programos (2014-2020 m.). Ji oficialiai prasidėjo 2018 m. balandžio 1 d. ir truks trejus metus. Daugiau informacijos apie iPAAC bendruosius veiksmus galite rasti oficialioje svetainėje (www.ipaac.eu) arba susisiekę su koordinavimo grupe (ipaac@nijz.si).
PROGRAMUOJAMA VIRUSŲ NUKLEORŪGŠČIŲ DETEKCIJA CRISPR NUKLEAZĖMIS
Projekto Nr.: S-DNR-20-11
Projekto pradžia – 2021 m. balandžio 28 d.
Projekto pradžia – 2021 m. balandžio 28 d.
Projekto pabaiga – 2021 m. gruodžio 31 d.
Projekto vertė – 330 675 Eur, finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba
Padaliniai, vykdantys projektą – Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Molekulinės medicinos skyriusProjekto mokslinio tyrimo vadovas – dr. Mindaugas Stoškus
Projekto partneris –UAB „CasZyme“
Projekto tikslas – pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, sukuriant greitą ir tikslų SARS-CoV-2 viruso ir kitų infekcinių ligų sukėlėjų nustatymo metodą, panaudojant CRISPR nukleazes, kuris būtų tinkamas kasdienei gydymo įstaigų praktikai.
Projekto aprašymas. Kinijoje 2019 m. pabaigoje prasidėjusi Covid-19 liga greitai išplito visame pasaulyje ir sukėlė pandemiją. Daugeliui šalių sunkiai sekasi kovoti su infekcija, o kad tai pavyktų, reikalingas kuo platesnis testavimas. Šiuo metu liga dažniausiai ir patikimiausiai nustatoma iš nosiaryklės ėminių gryninant viruso RNR ir ją padauginant atvirkštinės transkripcijos ir realaus laiko PGR metodu, kuriam reikalinga speciali įranga. Šie testai vis dar brangiai kainuoja ir ilgai užtrunka. Norint plėsti testavimo pajėgumus, reikia kurti naujus pigesnius ir greitesnius, bet tuo pačiu patikimus testus. Viena iš tokių galimybių yra CRISPR nukleazių panaudojimas viruso RNR aptikti. Tokie fermentai, trumpos crRNR pagalba atpažinę viruso genomą, sukarpo viengrandės DNR zondą ir taip sukuria analitinį signalą. Be to, testų atlikimą pagreitintų ir supaprastintų seilių kaip mėginio panaudojimas, kurių surinkimui nereikalingas medicinos personalas, specialios paėmimo priemonės ir transportinės terpės. Patobulintas testas turėtų būti be papildomos gryninimo stadijos, o viruso nukleorūgštys padauginamos izoterminės amplifikacijos būdu. Tikimės, kad šių žingsnių apjungimas padės pagreitinti ir atpiginti testą, kuris būtų tinkamas kasdienei gydymo įstaigų praktikai.
Šis projektas sudarytas iš kelių veiklų, kurių visuma padės efektyviau pasiekti užsibrėžtą rezultatą. Projekto metu rinksime ir biobankuosime pacientų mėginius, kad būtų galima greitai validuoti sukurtą testą. Lygiagrečiai bus vykdoma kita projekto dalis, skirta seilių kaip mėginio panaudojimo tiesioginiam tyrimui bei izoterminio viruso RNR padauginimo stadijų optimizavimui. Be to, planuojame charakterizuoti keletą naujų Cas nukleazių ir išrinksime tą, kuri geriausiai tinka SARS-CoV-2 aptikimui. Galiausiai, apjungsime visas testo dalis ir paruošime optimizuotą protokolą. Tikimės, kad projekto metu atlikti tyrimai net tik padės sukurti ir validuoti patogesnį testą Covid-19 diagnostikai, bet ir suteiks pagrindą lengvai programuojamos universalios diagnostikos platformos sudarymui, ateityje leisiančios aptikti norimus patogenus.
COVID-19 VALDYMAS PAŽANGIOS TERAPIJOS METODAIS
Projekto Nr. S-DNR-20-12
Projekto pradžia – 2021 m. balandžio 30 d.
Projekto pabaiga – 2021 m. gruodžio 31 d.
Projekto vertė – 386 222 Eur, finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba
Padaliniai, vykdantys projektą – Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras
Projekto mokslinio tyrimo vadovas – prof. dr. Laimonas Griškevičius
Projekto tikslas – gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, sukuriant PTVP prototipą COVID-19 gydymui ir jų biobanką.
Projekto aprašymas. COVID-19 gydymo galimybės yra ribotos. Dalis pacientų, ypač sutrikusio imuniteto, vyresnio amžiaus, nesugeba generuoti pakankamo ląstelinio imuninio atsako prieš SARS-CoV-2, kuris yra viena svarbiausių priešvirusinio veikimo dalių. Kita vertus, imuninės hiperstimuliacijos sukeltas „citokinų audros“ sindromas gali sukelti daugelio organų pažeidimą ir mirtį. Pažangios terapijos vaistiniai preparatai gali būti pritaikyti ląstelinio imuniteto nepakankamumo bei imuninės hiperstimuliacijos sindromams gydyti.
Vienas iš COVID-19 ligos požymių yra limfocitų skaičiaus sumažėjimas, o sumažėjimo laipsnis koreliuoja su ligos sunkumu. Limfopenija yra asocijuota su tris kartus didesne sunkios COVID-19 eigos rizika. Padidėjęs CD4:CD8 santykis ir sumažėjęs B ir NK ląstelių skaičius yra siejami su blogesne prognoze. T limfocitai yra labai svarbūs ankstyvai organizmo apsaugai nuo virusinių infekcijų. Veiksmingas imuninis atsakas priklauso nuo citotoksinių T limfocitų (CTL) aktyvacijos. Aktyvuoti CTL sukelia virusais infekuotų ląstelių apoptozę išleisdami citotoksines granules ir sekretuodami TNF-a ir IFN-g. Susidorojus su infekcija, dalis aktyvuotų CTL tampa atminties T limfocitais. Imuninei sistemai pakartotinai susidūrus su tuo pačiu virusu, atminties T limfocitai gali greitai subręsti ir suvaldyti virusinę infekciją. Pirmąją užsikrėtimo SARS-CoV-2 virusu savaitę kraujyje palaipsniui daugėja cirkuliuojančių aktyvuotų T helperių ir aktyvuotų CD8+ ląstelių. Tačiau nuolatinė T limfocitų stimuliacija sukelia jų išsekimą ir funkcijų sutrikimą, dėl to uždegiminė būsena tęsiasi be veiksmingo imuninio atsako.
Šiuo metu vienareikšmiškai veiksmingo COVID-19 gydymo nėra. Palaikomasis gydymas išlieka pagrindiniu infekcijos gydymo metodu. Randomizuotais klinikiniais tyrimais įrodyta tik deksametazono nauda bendram išgyvenamumui bei remdesiviro nauda trumpinant COVID-19 ligos trukmę. Dėl minėtų priežasčių labai svarbu įvertinti alternatyvius COVID-19 ligos gydymo metodus. Kadangi sunkia COVID-19 forma sergantiems pacientams stebimas ženklus funkcinių citotoksinių CD8+ T ir NK ląstelių skaičiaus sumažėjimas, VST gali būti veiksmingas gydymo būdas. VST galima sėkmingai suvaldyti infekcines virusines komplikacijas, sukeltas citomegalo viruso, Epštein-Baro viruso, adenoviruso, BK viruso, žmogaus herpes viruso 6 ir kt., ypač asmenims su nusilpusia imunine sistema, kuri nepajėgi efektyviai kovoti su virusinėmis infekcijomis. Iki klinikiniais SARS-CoV-1 tyrimais buvo įrodyta, kad VST apsaugo peles nuo mirtinų infekcinių komplikacijų. Neseniai publikuotuose tyrimuose su trensgeninėmis pelėmis buvo įrodytas svarbus T limfocitų vaidmuo apsaugoje ir nuo SARS-CoV-2 viruso. Todėl nenuostabu, kad ląstelinio imuniteto reikšmė COVID-19 ligos suvaldymui yra labai svarbi. Atminties T limfocitai reikalingi ilgalaikei apsaugai nuo infekcijos sukėlėjų. Daugelio COVID-19 liga persirgusių asmenų kraujyje aptinkami CD4+ ir CD8+ T limfocitai prieš SARS-CoV-2. Persirgusių COVID-19 pacientų kraujo išgrynintų T limfocitų in vitro stimuliacija SARS-CoV-2 membranos, spyglio ir nukleokapsidės peptidais sąlygoja intensyvią IFN-g ir TNF-a CD4+ sekreciją – T limfocitų atsako rodiklis. In vitro sąlygomis galima padauginti COVID-19 liga persirgusių asmenų T limfocitus ir juos pritaikyti šia liga sergančių pacientų gydymui. Šiuo metu pasaulyje vykdomos dvi klinikinės studijos, registruotos NIH duomenų bazėje, kuriose tiriamas SARS-CoV-2 VST veiksmingumas gydant sunkias COVID-19 formas. Pasiūlytas projektas atitinka užsakovo suformuluotą problematiką, nes projekto metu bus sukurtas prototipas ir biobankas prieš COVID-19, tokiu būdu bus pagerinta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, suteikianti Lietuvos pacientams galimybę gydytis prieš COVID-19. Projekto metu pasiekus užsibrėžtus tikslus ir uždavinius bus sudarytos sąlygos PTVP prototipų prieš kitus infekcinius sukėlėjus kūrimui.
Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų plėtra Santaros slėnyje
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras (toliau – IMC) kartu su VšĮ Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis (toliau – VULSK) įgyvendina projektą Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-01-0006 „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų plėtra Santaros slėnyje“ (toliau – Projektas), finansuojamą Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonę „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projekto pradžia – 2018 m. vasario 1 d.
Projekto pabaiga – 2021 m. sausio 31 d.
Projekto vertė – 697 811 Eur.
Padalinys: Inovacijų ir technologijų perdavimo skyrius
Projekto tikslas – vystyti technologijų perdavimo centrus IMC ir VULSK.
Svarbiausia problema, kurią siekiama spręsti projektu, mažas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų Santaros slėnyje komercinis pritaikymas bei nedidelės technologijų perdavimo paslaugų apimtys. Šią problemą numatyta spręsti įdarbinant technologijų perdavimo specialistus IMC ir VULSK, kurie sukurs technologijų perdavimo sistemą. Tokiu būdu bus kuriama organizacijų technologijų perdavimo praktika ir patirtis.
Projekto rezultatas – sukurtos inovacijų rinkos, potencialių partnerių bei intelektinės nuosavybės duomenų bazės, kurios bus nuolat atnaujinamos, ir bus pamatinis technologijų perdavimo instrumentas Santaros slėnyje.
Projekto nauda:
- maksimaliai įveiklinta turima Santaros slėnio gyvybės mokslų technologijų perdavimo infrastruktūra;
- išaugę ryšiai tarp mokslo ir verslo sektorių bei išaugę technologijų perdavimo finansiniai rezultatai;
- tyrėjams sudaryta galimybė komerciškai realizuoti savo know-how ir iš to gauti papildomų pajamų;
- technologijų perdavimo finansiniai rezultatai leis valstybinio ir viešojo sektoriaus (IMC ir VULSK) organizacijoms pačioms finansuoti savo technologijų perdavimo veiklą ir plėtrą be valstybės dotacijų.