lt

Europos horizontas/Horizontas 2020/EU4Health

NAUJIENOS
 
 
EUCARE – PACIENTŲ KOHORTŲ IR MOKYKLŲ TYRIMAS EUROPOJE SIEKIANT OPERATYVAUS ATSAKO Į EPIDEMIJAS
 

EuCARE – pacientų kohortų ir mokyklų tyrimas Europoje siekiant operatyvaus atsako į epidemijas (angl. European Cohorts of Patients and Schools to Advance Response to Epidemics)  

Projekto Nr. 101046016

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Europos Horizontas“ lėšomis pagal kvietimą  COVID19 - HERA Incubator (HORIZON-HLTH-2021-CORONA-01)

Projekto vertė: 9 995 921,00 Eur, iš jo VUL SK dalis: 324 375,00 Eur

Atsakingas VUL Santaros klinikų padalinys: Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras

Projekto vadovas: Daniel Naumovas

Projekto tikslas – pateikti patikimų, duomenimis grįstų įrodymų kovoje su SARS-CoV-2 atmainomis ir COVID-19 epidemija, paremtų imunologiniaisi ir virusologiniais tyrimais bei dirbtinio intelekto komponentais, koncentruojantis į ligoninių pacientus, vakcinuotus sveikatos priežiūros darbuotojus ir mokyklų grupes.  

Projekto koordinatorius: EURESIST NETWORK GEIE – EuResist (Italy)

Projekto partneriai: 

 

KLINIKUM DER UNIVERSITAET ZU KOELN (UHC), Vokietija

UNIVERSITY COLLEGE LONDON (UCL),  D.Britanija

EBERHARD KARLS UNIVERSITAET TUEBINGEN (EKUT), Vokietija

UNIVERSITA DEGLI STUDI DI ROMA TOR VERGATA (UNITOV), Italija

KAROLINSKA INSTITUTET (KI), Švedija

UNIVERSITA DEGLI STUDI DI SIENA (UNISI), Italija

IBM ISRAEL - SCIENCE AND TECHNOLOGY LTD (IBM ISRAEL), Izraelis

AZIENDA SOCIO-SANITARIA TERRITORIALE (ASST) SANTI PAOLO E CARLO (ASST), Italija

ISTITUTO NAZIONALE PER LE MALATTIE INFETTIVE LAZZARO SPALLANZANI ISTITUTO DI RICOVERO E CURA A CARATTERE SCIENTIFICO (INMI), Italija

PI VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINE SANTAROS KLINIKOS (VULSK), Lietuva

ISTITUTO EUROPEO DI ONCOLOGIA SRL (IEO), Italija

UNIVERSIDADE NOVA DE LISBOA (UNL), Portugalija

IMPERIAL COLLEGE OF SCIENCE TECHNOLOGY AND MEDICINE (Imperial), D.Britanija

INFECTIOUS DISEASES, AIDS AND CLINICAL IMMUNOLOGY RESEARCH CENTER (IDACIRC), Sakartvelas

HEINRICH-HEINE-UNIVERSITAET DUESSELDORF (HHU), Vokietija

CENTRO HOSPITALAR DE LISBOA OCIDENTAL EPE (CHLO), Portugalija

ORGANIZING BUREAU OF EUROPEAN SCHOOL STUDENT UNIONS (OBESSU), Belgija

Projekto pradžia –  2021 spalio 14

Projekto pabaiga –  2026 spalio 13

 

 

 


Mokslinių tyrimų ir švietimo bendradarbiavimo projektas, siekiant pagerinti vaikų, sergančių piktybiniais navikais, išgyvenamumą Lietuvoje (TREL)
Mokslinių tyrimų ir švietimo bendradarbiavimo projektas, siekiant pagerinti vaikų, sergančių piktybiniais navikais, išgyvenamumą Lietuvoje  (TREL) (angl. Twinning in Research and Education to improve survival in Childhood Solid Tumours in Lithuania (TREL))

Projekto Nr. 952438

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2014–2020 metų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020″ lėšomis.

Priemonė: Pažangos sklaidos ir dalyvavimo plėtros (angl. Seading Excellence and Widening Participation).

Projekto trukmė: 36 mėnesiai.

Projekto vertė: 898 927,00 Eur.

Atsakingas VUL SK padalinys: Vaikų onkohematologijos centras.

Projekto vadovas: doc. dr. Jelena Rascon.

Projekto tikslas: padidinti vaikų onkologijos srityje VUL SK vykdomų mokslinių tyrimų kokybę ir sustiprinti jų reputaciją, patrauklumą bei tinklaveiką.

Projekto koordinatorius: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (VUL SK).

Projekto partneriai:  Children’s Cancer Research Institute (Austria), University Medical Center Hamburg-Eppendorf (Germany), Region Hovedstaden (Denmark), Princess Maxima Centre (Netherlands), Instituto Giannina Gaslini (Italy), Consorzio Interuniversitario (Italy), Institute Gustave Roussy (France), European Society for Paediatric Oncology (Belgium).

Apie projektą:

https://cordis.europa.eu/project/id/952438



trel-coordinatos-rascon-20210118-v5-for-dissemination.pdf trel-projekto-pirmojo-ketvircio-naujienlaiskis.pdf pirmasis-projekto-trel-susitikimas-2021-02-18.pdf
RESTORE projektas

Pažangioji terapija – pastaraisiais metais išvystyta inovacijų sritis, apimanti genų, ląstelių terapiją, audinių inžineriją ir kitus pažangius ligų gydymo metodus, pavyzdžiui, vėžio, Alzheimerio ligos ar sunkių nudegimų.

RESTORE https://www.restore-horizon.eu/ – prioritetinių sričių pavyzdinis (angl. flagship) projektas, kurio tikslas – suburti medikus, mokslininkus, technologijų vystymo ir inžinerijos sektoriaus atstovus pažangiosios terapijos įgyvendinimui Europoje paspartinti.

VUL Santaros klinikos prie šio projekto prisijungė 2018 metais.

https://www.restore-horizon.eu/supporters/.

Europos jungtinė programa „Retos ligos”

https://www.ejprarediseases.org/ – pirmoji visapusiška Europos mokslo ir inovacijų programa retų ligų srityje, apimanti daugiau nei 130 institucijų 35 pasaulio šalyse. Keturios programos dalys (angl. Pillars) užtikrina principą „nuo laboratorijos iki ligonio lovos“ ir garantuoja šias keturias veiklas:

  • tiesioginį tarptautinių retų ligų mokslinių tyrimų finansavimą;
  • virtualią mokslinių tyrimų infrastruktūrų (įskaitant biobankus, registrus, gyvūnų modelių tinklą ir kt.) ir duomenų bazių platformą;
  • gebėjimų vystymą ir mokymus;
  • inovacijų ir technologijų diegimą.

VUL Santaros klinikos šioje programoje atlieka koordinatoriaus vaidmenį, vykdo gebėjimų vystymo ir mokymų veiklas. 

PanCare skaitmeninio „pasveikusiojo paso" plėtros ir įdiegimo studija, skirta pagerinti vaikystėje vėžį išgyvenusių asmenų priežiūra (PanCareSurPass)
Pavadinimas PanCare Surpass

Dalyviai/partneriai (IT kompanijos, šalys – Austrija, Vokietija, Italija, Ispanija, Belgija, Lietuva)

Projekto pradžia 2020 03 01

VUL Santaros klinikos – HORIZON programos partnerė. VUL Santaros klinikos kaip patikimas partneris, turintis įdirbį bendradarbiaujant, turintis mokslinę bazę, žmogiškųjų išteklių, infrakstruktūros galimybes.

Projekto esmė – IT (skaitmeninių) technologijų panaudojimas nuo vėžio pasveikusių pacientų stebėsenai.

Šio projekto tikslas – sukurti sistemą, kuri leistų pasveikusių pacientų gydymo ir stebėsenos planą bei rekomendacijas IT technologijų pagalba perkelti į e. sveikatą, kad jos būtų matomos ir prieinamos periferinėms sveikatos priežiūros įstaigoms.

Šiam tikslui pasiekti bus pasitelkiamas Europos Komisijos per keletą programų sukurtas ir finansuojamas „pasveikusiojo pasas“.

IT (skaitmeninių) technologijų pagalba bus sukurta internetinė europinė platforma, į kurią suvedami pasveikusiųjų duomenys – kokia liga, kaip gydyta (chemoterapija, radioterapija, chirurginės operacijos, transplantacija). Remiantis šiais duomenimis, sistema automatiškai sukurs stebėsenos rekomendacijas. Pavyzdžiui, po tam tikro gydymo išsivysto kai kurių organų pažeidimo rizika – didesnė krūties vėžio arba endokrininių komplikacijų rizika, arba po operacijų liekantis neįgalumas. Ši sistema suteiks galimybę numatyti galimas rizikas.

Stebėsenos planą sudarys gydytojai vaikų onkologai, gydytojai onkologai, kurie gydė tą pacientą.

Projekto dalyviai pateiks duomenis ir sukurta IT platforma sugeneruos „pasveikusiojo pasą“, jį „prikabins“ prie ligos išrašo ir visas paketas keliaus į bendrą SurPass sistemą. Tarptautinės rekomendacijos bus matomos visoms gydymo įstaigoms, kurios naudojasi bendra minėta IT sistema.

VUL Santaros klinikos, turėdamos įstaigos vidinę elektroninę ligonio istorijos (ELI) sistemą, dalyvaudamos šiame projekte, planuoja suderinti / sutapatinti šią sistemą su „pasveikusiojo paso“ sistema, kad duomenys būtų perduodami automatizuotu būdu. Svarbu, kad vyktų ir grįžtamasis informacijos judėjimas tarp ELI – pasveikusiojo paso ir SurPass sistemos.

Daugiau informacijos:

VACCELERATE – Europos Corona vakcinų tyrimų akceleravimo platforma

Pavadinimas: VACCELERATE – Europos Corona vakcinų tyrimų akceleravimo platforma

Projekto Nr. 101037867

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2014–2020 metų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020″ lėšomis.

Priemonė:  ES Covid-19 vakcinų tyrimų tinklas (EU-wide Covid-19 vaccine trial network)

Projekto trukmė: 36 mėnesiai.

Projekto vertė: 11 999 997,50 Eur

Projekto tikslas – sukurti VACCELERATE kaip pasirengimo pandemijai tinklą, kuris sukurs tinkamas struktūras, sudarančias sąlygas greitai ir efektyviai išbandyti naujas vakcinas kandidates net po koronavirusinės pandemijos. VACCELERATE organizuos suinteresuotųjų šalių darbo grupę (SWG), kuri palengvins strategines diskusijas ir įvertins bei įvardins visuomenės sveikatos priežiūros poreikius kartu su sveikatos priežiūros institucijomis, vakcinų kūrėjais ir tarptautinėmis vakcinų iniciatyvomis. VACCELERATE sujungs galimas klinikinių tyrimų atlikimo vietas, suvienys ekspertų žinias ir skatins skaidrų keitimąsi patirtimi vakcinų kūrimo srityje. Tikslas yra suplanuoti ir koordinuoti vakcinų bandymus visose ES valstybėse narėse ir ES asocijuotose šalyse po vienu strateginiu-moksliniu skėčiu. Svarbus žingsnis kuriant šį tinklą yra nustatyti klinikinių tyrimų vietas ir laboratorijas, galinčias atlikti vakcinų klinikinius tyrimus Europoje; VACCELERATE palengvins prieigą prie vakcinos tyrimuose norinčių dalyvauti savanorių, sukurdami savanorių registrus.

Platforma skatins suderintą duomenų rinkimą, atvirus informacijos mainus ir duomenų konsolidavimą, kad būtų galima patobulinti duomenų analizę. Tokiu būdu platformos pagalba bus išaiškinamos būdingos vakcinų kūrimo pandemijos metu problemos, randami jų sprendimai bei atsakymai į aktualius visuomenės sveikatos klausimus. Europos Komisija siekia pasitelkti VACCELERATE ilgalaikiam vakcinų kūrimo pajėgumų didinimui.
Konsorciumą sudaro 26 partneriai iš 16 ES valstybių narių ir 5 ES asocijuotų šalių.

Atsakingas VUL Santaros klinikų padalinys: Infekcinių ligų centras

Projekto puslapis  https://vaccelerate.eu/

Lietuvoje jau veikia VACCELERATE savanorių dalyvauti klinikiniuose tyrimuose registras

Lietuvoje jau veikia VACCELERATE savanorių dalyvauti klinikiniuose tyrimuose registras


Klinikinių tyrimų tinklo VACCELERATE sukurtoje duomenų bazėje sudaryta galimybė užsiregistruoti žmonėms, norintiems dalyvauti COVID-19 vakcinų ir kituose klinikiniuose tyrimuose. „Labai džiaugiamės, galėdami pradėti VACCELERATE savanorių registro veiklą Lietuvoje", – sako VACCELERATE tinklo koordinatorius profesorius iš Vokietijos Oliveris A. Cornely. – Mūsų Lietuvos partneriai atliko didelį darbą. Visa informacija ir registracijos anketa buvo išversta į lietuvių kalbą, todėl tikimės, kad artimiausiu metu  sulauksime besiregistruojančių ir lietuvių savanorių."

2021 m. vasarį pradėtam ES finansuojamam projektui VACCELERATE vadovauja Kelno universitetinė ligoninė Vokietijoje, o šiuo metu jame dalyvauja 29 partneriai iš 18 Europos šalių ir 5 ES asocijuotų šalių. Projektas VACCELERATE sukurtas siekiant sudaryti sąlygas Europai būti geriau pasirengusiai pandemijoms. Juo siekiama sukurti kompetentingų klinikinių tyrimų centrų tinklą, kad būtų galima greitai pradėti ir kokybiškai vykdyti naujų vakcinų klinikinius tyrimus. Galutinis tikslas – kuo greičiau ir efektyviau gauti naudingų rezultatų gyventojų sveikatai išsaugoti.

VACCELERATE sukurtas savanorių registras – priemonė, kuria siekiama įtraukti plačiąją visuomenę, suteikiant tiesioginę prieigą prie naujų vakcinų nuo infekcinių ligų tyrimų. Savanorių registre gali registruotis ir suaugusieji, ir vaikai. Savanoriui registruojantis renkama informacija apie demografinius duomenis, savanorio kelionės iki tyrimo centro atstumą, informacija apie persirgtą COVID-19 ligą, skiepijimo nuo koronaviruso infekcijos duomenis ir kita informacija apie asmens sveikatos būklę. Kai bus numatoma atlikti klinikinį vakcinos ar kito vaistinio preparato tyrimą, potencialūs dalyviai bus kviečiami dalyvauti tyrime pagal registre savanoriškai pateiktą informaciją. Susidomėję asmenys savarankiškai nuspręs, ar nori susisiekti su tyrimo organizatoriais, kad gautų daugiau informacijos ir galbūt sutiktų dalyvauti tyrime.

Savanorių registras šiuo metu jau veikia 15 ES valstybių narių ir iki šiol jame užsiregistravo daugiau kaip 36 000 savanorių. Daugiau kaip 14 000 užsiregistravusių asmenų buvo įtraukti į klinikinius tyrimus. Lietuviškoji savanorių registro versija neseniai pradėta naudoti ir Lietuvoje, aktyviai dalyvaujant Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms ir VACCELERATE konsorciumo nacionalinei koordinatorei Lietuvoje prof. Ligitai Jančorienei. Profesorė pabrėžia, kad savanorių, norinčių dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, registras Lietuvoje sukurtas pirmą kartą. Tai svarbus žingsnis, siekiant paspartinti mokslinių tyrimų procesus ir rezultatų gavimą bei efektyvų pritaikymą šios besibaigiančios ir naujų pandemijų atveju. Šiuo atveju svarbi kiekvieno Europos piliečio pagalba. Registras visiems piliečiams suteiks galimybę išreikšti savo valią dėl noro prisidėti prie medicinos mokslo vystymosi ir gauti naujausią informaciją apie numatomus vykdyti klinikinius vakcinų tyrimus, o savanoriškai apsisprendus – ir juose dalyvauti.

Jeigu jums reikia daugiau informacijos arba jei norite užsiregistruoti į savanorių registrą, spustelėkite šią nuorodą:
Hipertenzija sergančių vaikų ir jaunų suaugusiųjų kognityvinės funkcijos ir kardiovaskulinės rizikos profilis
 
 
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – VUL SK) įgyvendina mokslo projektą Nr. P-MIP-21-127 „Hipertenzija sergančių vaikų ir jaunų suaugusiųjų kognityvinės funkcijos ir kardiovaskulinės rizikos profilis" (toliau – Projektas).
 
Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą veiklos kryptį „Mokslininkų grupių projektai".

Projekto pradžia – 2021 m. balandžio 1 d.

Projekto pabaiga – 2024 m. kovo 31 d.

Projekto vertė – 149.890,00 Eur.

Atsakingi VUL SK padaliniai: Pediatrijos centras, Neurologijos centras, Šeimos medicinos centras.

Projekto vadovas – prof. dr. Augustina Jankauskienė.

Projekto tikslas – įvertinti pavienių pažintinių funkcijų ir kardiovaskulinės rizikos ryšį tarp vaikų ir jaunų suaugusiųjų, skiriant papildomo dėmesio centrinės hemodinamikos parametrams.

Matuojant kraujospūdį žasto arterijoje stebimas amplifikacijos fenomenas, todėl centrinio kraujospūdžio (cKS) vertinimas tiksliau apibrėžia organų-taikinių (smegenų, inkstų) pažeidimo riziką vyresnių suaugusiųjų populiacijoje. Tik neseniai cKS matavimas buvo validuotas vaikų populiacijose. Tyrimo metu bus ieškoma skirtingų pažintinių funkcijų (pvz., vykdomųjų funkcijų, atminties) sutrikimų, kurie galėtų atsirasti dėl ankstyvo mažai rezistentiškų kraujagyslių pažeidimo esant aukštam cKS. Jei tyrimo rezultatai atskleistų, kad cKS išties susijęs su patologiniais organų-taikinių pokyčiais anksti gyvenimo eigoje, būtų atkreiptas dėmesys į perspektyvinių studijų poreikį, tiriant cKS sąsajas su organų-taikinių pažaidomis vaikystėje ir ankstyvame suaugusiųjų amžiuje. Aptikus pažintinių funkcijų pokyčių anksti gyvenimo eigoje, būtų įrodyta ankstyvos smegenų apsaugos svarba, kuri būtų įmanoma modifikuojant kardiovaskulinės rizikos veiksnius.

Projekto pareiškėjas: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
 
Koordinavimo ir paramos veiksmai kuriant UNCAN.eu platformą (4.UNCAN.eu)
UNCAN (angl. UNderstand CANcer)  – Europos iniciatyva, kuria siekiama suprasti vėžį. Tai koordinavimo ir palaikymo veiksmų projektas, rengiant UNCAN.eu platformą.
 
Projekto numeris: 101069496

Projekto akronimas: 4.UNCAN.eu

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2021-2027 metų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos Europos Horizontas (angl. Horizon Europe (Horizon) lėšomis

Šaukimas: HORIZON-MISS-2021-UNCAN-01

Projekto koordinatorius: INSTITUT NATIONAL DE LA SANTE ET DE LA RECHERCHE MEDICALE, INSERM (Prancūzija)

Projekto pradžia: 2022 m. rugsėjo 01 d.

Projekto pabaiga: 2023 m. lapkričio 30 d.

Trukmė: 15 mėnesių

Projekto vertė: 2 989 634.00 EUR

Projekto vadovas VUL Santaros klinikose: dr. A.Kielaitė-Gulla

Projekto tikslas: projekto rezultatai prisidės prie UNCAN.eu platformos sukūrimo plano

Projekto parneriai: 29 Europos Sąjungos valstybių institucijos (gydymo įstaigos, vėžio tyrimo centrai, valstybinės įstaigos, pacientų organizacijos) iš 21 ES šalies
 
Per 15 mėnesių truksiančią koordinavimo ir paramos veiklą „4.UNCAN.eu“ projekte, bus parengtas strateginis planas, pagal kurį bus pradėta įgyvendinti UNCAN.eu platforma. Europos misijos valdybos ir Europos kovos su vėžiu plano pasiūlyta iniciatyva „UNderstand CANcer“. Šis mokslinių tyrimų planas bus kuriamas siekiant galutinio tikslo – naujo proveržio vėžio prevencijos ir gydymo srityje, kuris padėtų išsaugoti Europos piliečių gyvybes ir padės užtikrinti optimalią gyvenimo kokybę išgyvenusiems ligą. Kuriant UNCAN.eu bus pasinaudota naujausiais mokslinių tyrimų duomenų generavimo ir mokslo pasiekimais. Patikimi, aukštos kokybės vėžio mokslinių tyrimų duomenys sukurti analizuojant eksperimentinius modelius ir surinkti iš tęstinio (longitudinio) vėžiu sergančių pacientų stebėjimo, bus kaupiami ir integruojami precedento neturinčiame pagal mąstą Federaliniame vėžio tyrimų duomenų centre, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. Ši informacija bus pasiekiama  Europos ir kitų šalių dalyviams, kad galėtų spręsti neatidėliotinus ir esminius mokslinius ir medicininius uždavinius, susijusius su prevencija, ankstyva diagnostika, gydymu ir pasveikusiųjų įvairaus amžiaus vyrų ir moterų vėžio prevencija. Apibrėžiant uždavinius bus atsižvelgiama į vėžio mokslinių tyrimų netolygumus tarp regionų ir valstybių narių, siekiant padidinti mažiau išsivysčiusių Europos regionų mokslinių tyrimų potencialą. Dalyviai bus įsipareigoję laikytis atvirojo mokslo principų, įskaitant FAIR (angl. findable, accessible, interoperable and reusable) pagrindinius principus, mokslinių duomenų rinkimo, tvarkymo ir valdymo. Naujas supratimas, gautas surinkus ir išanalizavus šią gausybę duomenų, turės antrinę reikšmę kitų ligų gydymui.

Internetinis puslapis: https://uncaninitiative.eu/
 
UNCAN renginiai

Santaros klinikos įgyvendina Europos Sąjungos 2021-2027 metų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos Europos Horizontas (angl. Horizon Europe) koordinavimo ir paramos veiksmų (angl. Coordination and Support Actions) projektą „4.UNCAN.eu“. 2023 m. kovo 29-30 d. Barselonoje vyko pirmas darbo grupės susitikimas. Santaros klinikos koordinuoja Lietuvos (Nacionalinio vėžio instituto, LSMUL Kauno klinikų) dalyvavimą. Susitikime kaip Lietuvos atstovai dalyvavo S. Jarmalaitė (NVI) ir A.Gulla (VUL Santaros klinikos). Buvo apsvarstytos dvi projekto temos: diagnostika ir jautrumas bei atsparumas gydymui.

Kitas darbo grupės susitikimas įvyko Romoje, 2023 m. gegužės mėn. 22-23 d. Kaip Lietuvos ekspertai dalyvavo: J. Rascon ir A. Gulla. Buvo vystomos likusios trys projekto temos: vaikų vėžys, vėžys ir senėjimas bei pasveikusiųjų priežiūra. A.Gulla moderavo apskritojo stalo diskusijas: „Diagnosis“ – pirmojo susitikimo Barselonoje  ir  „Diversity“ – antrojo susitikimo Romoje metu.

Visapusiškos vėžio priežiūros centrų tinklas: Nacionalinių visapusiškos vėžio priežiūros centrų kūrimo ir bendro ES tinklo kūrimo parengiamoji veikla (CraNE)
CraNE (angl. Network of Comprehensive Cancer Centers (CCC)) – parengiamoji veikla kuriant nacionalinius visapusiškos vėžio priežiūros centrus ir jungiant juos į bendrą ES tinklą

Projekto numeris: 101075284

Projekto akronimas: CraNe

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos EU4Health programos Europos lėšomis

Šaukimas: EU4H-2021-JA-IBA

Projekto koordinatorius: NACIONALNI INSTITUT ZA JAVNO ZDRAVJE (Slovėnija)

Projekto pradžia: 2022 m. spalio 1 d.

Projekto pabaiga: 2024 m. rugsėjo 30 d.

Trukmė: 24 mėnesiai

Projekto vertė: 3 749 997.87 EUR

Lietuvos koordinatorius: SAM

Afilijuoti partneriai: VUL SK, NVI, LSMU KK

Projekto vadovas VUL SK: prof. J.Rascon

Projekto tikslas: sukurti CCC tinklo organizacinę struktūrą ir funkcionavimo modelį
Projekto parneriai: 24 Asocijuoti partneriai su afilijuotais partneriais, iš viso 46 partneriai iš 25 Europos šalių

Pagrindinis CraNE siekis – sukurti visapusiškų vėžio centrų (VVC) tinklo organizacinę struktūrą ir funkcinį profilį. CraNE bendruosius veiksmus siūloma finansuoti atsižvelgiant į Europos kovos su vėžiu plano „Europa prieš vėžį“ 5 pagrindinį tikslą – iki 2025 m. sukurti VVC ES tinklą, jungiantį pripažintus nacionalinius kompleksinius kovos su vėžiu tinklus- centrus (VVC) kiekvienoje valstybėje narėje. Kadangi tai yra vienas iš pavyzdinių EBCP projektų, galutinis tinklo struktūros sukūrimas turės didelę įtaką naujai kuriamiems vėžio priežiūros modeliams Europoje. CraNE parengs ES VVC tinklo struktūrą ir funkcines savybes ir apibrėš, kaip Nacionalinių VVC tinklų kūrimas ir jų darbo kokybės vertinimas leis užtikrinti, kad 90 proc. pacientų iki 2030 m. gautų VVC kokybės priežiūrą. Daugiausia dėmesio bus skiriama ES tinklo pridėtinei vertei, kuri užtikrins bendradarbiavimą, sąveiką, taip pat mokslinių tyrimų ir mokymo galimybes.

Daugiau informacijos: https://crane4health.eu/

CraNE bendrieji veiksmai

Naujausias Europos projektas vėžio srityje 

Bendruosius veiksmus CraNE-JA (pilnas projekto pavadinimas: Visapusiškų vėžio centrų tinklas - parengiamoji veikla, susijusi su nacionalinių visapusiškos vėžio priežiūros centrų kūrimu ir ES tinklų kūrimu) buvo pasiūlyta finansuoti atsižvelgiant į Europos kovos su vėžiu plano „Europa prieš vėžį" 5 pagrindinį tikslą, kuriame nustatyta, kad Europos Komisija iki 2025 m. sukurs ES tinklą, jungiantį pripažintus nacionalinius išsamius vėžio centrus kiekvienoje valstybėje narėje. Europos kovos su vėžiu planu siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. 90 proc. reikalavimus atitinkančių pacientų turėtų galimybę patekti į tokius centrus. Kad būtų lengviau sukurti tokį ES tinklą, CraNE JA rengia būtinas išankstines sąlygas, administracines, profesines ir susijusias su kokybiška veikla. Tai būtina siekiant palengvinti esamų CCC integraciją ir padėti valstybėms narėms, kurioms dar reikia sukurti ir sertifikuoti tokius centrus. CraNE JA taip pat pateiks tvarumo ir įgyvendinamumo vertinimą, taip pat susies ES CCC ir CCC tinklo kūrimą atskirose valstybėse narėse su nacionalinių ir regioninių kompleksinės vėžio priežiūros tinklų (CCCN) kūrimu. Taip bus atsižvelgta į esamus organizacinius ir funkcinius vėžio priežiūros modelius ir jie bus įtraukti į siūlomą sprendimą. Daugumoje ES valstybių narių CCC tapo svarbiais pažangios vėžio priežiūros, mokslinių tyrimų ir švietimo paslaugų teikėjais. Įvairiose šalyse jų skaičius skiriasi, tačiau apskritai daugumoje ES valstybių narių yra bent vienas CCC.

Pagrindinis „CraNE JA" tikslas - sukurti ES jau veikiančių ir naujai įsteigtų CCC tinklą, kad būtų remiamas kokybiškas ankstyvosios diagnostikos, atrankinės patikros, diagnozės nustatymo, gydymo, paramos išgyvenusiems vėžį, mokslinių tyrimų ir vėžio specialistų mokymo įgyvendinimas. 

Konkretūs CraNE JA tikslai yra šie:

1. Patvirtinti CraNE JA rezultatų tvarumą, siekiant ateityje juos įgyvendinti vėžio priežiūros struktūrose ES valstybėse narėse.

2. Sukurti ES nacionalinių onkologijos centrų tinklą, kad būtų pagerinta vėžio priežiūra ir išvengta nepriimtinų skirtumų, kurie šiuo metu egzistuoja visoje ES.

3. Toliau plėtoti visapusiškos aukštos kokybės priežiūros CCCN prieinamumą visoms Europos valstybėms narėms ir suderinti aukštus vėžio priežiūros standartus visose kokybę užtikrinančiose įstaigose, daugiausia dėmesio skiriant priežiūros ir mokslinių tyrimų sąsajoms (CCCN ir CCC).

4. Sukurti sutartinį modelį, skirtą tiek atskiriems centrams, tiek universitetų ar bendrųjų ligoninių padaliniams priklausantiems centrams.

5. Nustatyti ir išanalizuoti dabartinę praktiką ir organizavimo modelius realioje aplinkoje kaip pagrindinius orientyrus siekiant įvertinti, kaip kokybiška priežiūra ir moksliniai tyrimai yra prieinami visiems vėžiu sergantiems pacientams tam tikrame regioniniame ir vietiniame lygmenyje taikant tinklų kūrimo modelius.

2022 m. lapkričio 3 d. Slovėnijos Respublikos nuolatinėje atstovybėje Briuselyje įvyko įvadinis CraNE JA susitikimas. Projektas oficialiai pradėtas įgyvendinti 2022 m. spalio 1 d. CraNE JA vienija 25 kompetentingas institucijas ir 19 asocijuotųjų subjektų iš 25 skirtingų šalių, iš viso pažymint 44 partnerius. CraNE JA partneriai turi unikalias galimybes įgyvendinti CCC tinklą Europoje. Tikslinė „CraNE JA" grupė - tai pagrindiniai dalyviai, kuriems ateityje bus aktuali CCC tinklo plėtra: valstybių narių atstovai, CCC tinklai, Europos organizacijos ir ekspertai. Pacientų advokatai ir atstovai įtraukiami į darbo paketų (WP) darbą ir jiems atstovaujama suinteresuotųjų šalių forume. JA vadovaujama taikant tradicinius projektų valdymo metodus, kuriuos koordinatorius Slovėnijos Respublikos Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas-NIJZ papildo savo didele kitų vėžio srities JA koordinavimo patirtimi (EPAAC, CanCon ir iPAAC) ir naujais projektų valdymo programinės įrangos sprendimais. Koordinatorius taip pat atsakingas už išorinį koordinavimą su kitais glaudžiai susijusiais projektais, tokiais kaip JANE ir UNCAN.eu. CraNE JA iš viso organizuojamas pagal aštuonias darbo grupes, iš kurių keturios yra standartinės, o keturios - pagrindinės projekto turinio užduotys. Keturių horizontaliųjų darbo grupių veiklą vykdys Slovėnija - WP1 (koordinavimas), Graikija - WP2 (sklaida), Rumunija ir Kroatija - WP3 (vertinimas), o WP4, susijusią su tvarumu, kartu vykdys Belgija ir Lenkija. Pagrindinių darbo grupių darbą galima vertinti kaip dvi darbo grupių poras. Kitaip tariant, WP5 (ES CCC, tinklas), kuriam vadovauja Italija, ir WP7 (Sistema ir kriterijai, leidžiantys įgyvendinti KKS ES tinkle), kuriam vadovauja Prancūzija ir Norvegija, atstovauja darbui, susijusiam su ES CCC tinklu, kur WP5 pateikia teorinę, praktinę ir administracinę sistemą, o WP7 pateikia priežiūros standartų, mokslinių tyrimų, švietimo ir mokymo užduotis. Jos papildo viena kitą ir yra glaudžiai koordinuojamos. Kita vertus, WP 6 (Visapusiškos, aukštos kokybės vėžio priežiūros organizavimas CCCN), kuriam vadovauja Vokietija, ir WP 8 (Vienoda prieiga prie aukštos kokybės priežiūros ir mokslinių tyrimų: tinklai CCC kontekste), kuriam vadovauja Ispanija, daugiausia dėmesio skiria CCCN. 6 darbo grupėje bus išsamiau aptariami CCCN priežiūros standartai ir kokybė bei jų santykiai su CCC, o 8 darbo grupėje daugiausia dėmesio bus skiriama skirtingiems CCCN organizaciniams modeliams ES valstybėse narėse, įskaitant jų santykių su atitinkamais CCC skirtumus.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos šiame projekte dalyvauja kaip afilijuotas narys. Lietuvos atstovavimą koordinuoja LR Sveikatos apsaugos ministerija. Įstaiga yra įsitraukusi į šiuos darbo paketus:

  • WP 1 KOORDINAVIMAS (angl. COORDINATION)
  • WP 2 SKLAIDA (angl. DISSEMINATION)
  • WP 3 VERTINIMAS (angl. EVALUATION)
  • WP4 TVARUMAS (angl. SUSTAINABILITY)
  • WP 5 ES VISAPUSIŠKO VĖŽIO CENTRŲ TINKLAS: SUDĖTIS, VALDYMAS, PRISIJUNGIMO PROCESAS IR FUNKCIONAVIMAS (angl. THE EU NETWORK OF COMPREHENSIVE CANCER CENTERS: COMPOSITION, GOVERNANCE, JOINING PROCESS AND FUNCTIONING)

Aktyviausias įsitraukimas yra į 5 darbo paketo (WP5) veiklas. Pagrindinis dalyvaujantis asmuo iš Santaros klinikų pusės yra Vėžio koordinavimo centro vadovė Prof. Jelena Rascon.

Dvejus metus truksiančiam projektui „CraNE JA" finansavimą pagal 2021-2027 m. ES sveikatos programą (EU4Health) skyrė Europos Sąjunga per Europos sveikatos ir skaitmeninę vykdomąją agentūrą (HaDEA).

 

Literatūra:

Europos Komisija, 2021 m. Europos kovos su vėžiu planas: Naujas ES požiūris į prevenciją, gydymą ir priežiūrą. Prieiga per internetą: https://health.ec.europa.eu/system/files/2022-02/eu_cancer-plan_en_0.pdf.

CraNE bendrųjų veiksmų techninis aprašymas. EU4Health programa (EU4H) 2022.

 

Parengė Marjetka Jelenc, CraNE JA koordinavimo grupė

Bendrieji veiksmai dėl ekspertinių tinklų kūrimo (JANE)
JANE (angl. Joint Action on Networks of Expertise) – bendrieji Europos Sąjungos veiksmai dėl kompetencijos tinklų įkūrimo.  JANE projektas yra bendrų veiksmų planas, kuriuo siekiama sukurti septynis naujus vėžio srities ekspertinius tinklus.

Projekto numeris: 101075328

Projekto akronimas: JANE

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos EU4Health programos Europos lėšomis

Šaukimas: EU4H-2021-JA-IBA

Projekto koordinatorius: FONDAZIONE IRCCS ISTITUTO NAZIONALE DEI TUMORI (INT), PIC 998538759, veikiantis Via Venezian 1, Milanas 20133, Italija

Projekto pradžia: 2022 m. spalio 1 d.

Projekto pabaiga: 2024 m. rugsėjo 30 d.

Trukmė: 24 mėnesiai

Projekto vertė: 4 536 432.99 EUR

Lietuvos koordinatorius: SAM

Afilijuoti partneriai: VUL SK, NVI, LSMUL KK

Projekto vadovas VUL SK: dr. A. Kielaitė-Gulla

Projekto tikslas: sukurti 7 vėžio kompetencijos centrus ir kviesti teikti paraiškas pagal išgrynintas sritis

Projekto partneriai: 16 Europos Sąjungos valstybių institucijos (gydymo įstaigos, vėžio tyrimo centrai, valstybinės įstaigos)

JANE yra bendrų veiksmų projektas, kurio pabaigoje bus sukurti septyni nauji vėžio srities ekspertizės tinklai. Analizuos šias sritis:
  • individualizuota pirminė prevencija;
  • išgyvenusiųjų priežiūra;
  • paliatyvioji slauga;
  • ominės technologijos;
  • aukštųjų technologijų ištekliai medicinoje;
  • vienas ar daugiau sudėtingų ir blogos prognozės vėžio (-ių) atvejų;
  • vėžiu sergantys paaugliai ir jauni suaugusieji (15–39 metų vėžio diagnozės nustatymo metu).
Pagrindiniai tikslai:

1) parengti viską, kas būtina naujiems kompetencijos tinklams įsteigti;
2) kritiškai įvertinti esamus, esamus ir būsimus ES tinklų kūrimo modelius, siekiant optimizuoti naujųjų ekspertizių tinklų veikimą.

Daugiau informacijos: https://jane-project.eu/
Projektas SANGUINE (Ankstyvas hematologinių piktybinių navikų nustatymas ir atrankinė patikra)

Projektas ,,Ankstyvas hematologinių piktybinių navikų nustatymas ir atrankinė patikra (Sanguine)“ (angl. Early detection and screening of hematological malignancies (Sunguine)

Kvietimas: HORIZON-MISS-2021-CANCER-02

Tema: HORIZON-MISS-2021-CANCER-02-01

Projekto numeris: 101097026

Projekto koordinatorius: TEL AVIV UNIVERSITY, Izraelis

Konsorciumą sudaro šių šalių partneriai: Izraelis, Lietuva, Belgija, Vokietija, Čekija, Ispanija, Lietuva.

Projektui skirtas finansavimas:  8 478 000.00 EUR

VULSK biudžeto dalis: 487 125.00EUR 

Projekto trukmė: 36 mėn.

Projekto pradžia: 2023 sausio 1 d.

Projekto santrauka: SANGUINE projektas skirtas hematologiniams piktybiniams navikams diagnozuoti. Projektas pristato naują minimaliai invazinį kraujo testavimą, kuris nustato ir klasifikuoja hematologinius piktybinius navikus. Kraujo testavimas yra grindžiamas - nustatyti periferines kraujo ląsteles su DNR ir be DNR ląstelių. Pagal sukurtą mikromasyvą – HemaChip,  bus atliekamas tiesioginis epigenetinių fluorescencijos ženklų žymėjimas panaudojant paciento DNR. SANGUINE komandą sudaro visapusiška ir stipri ekspertų komanda, kuri spręs sukurto diagnostinio tyrimo medicininius, technologinius ir socialinius sprendimus. Projekto medicinos sritis apims klinikinius tyrimus bei technologijų plėtrą. Projekto metu bus įsigyti reagentai, HemaChips ir duomenų analizės programinė įranga.

Projektas eprObes (Viso gyvenimo nutukimo prevencija, anksti nustatant rizikos veiksnius, prognozes ir intervenciją)

Projektas „Viso gyvenimo nutukimo prevencija, anksti nustatant rizikos veiksnius, prognozes ir intervenciją (eprObes)“ (angl. Preventing lifetime obesity by early risk-factor identification, prognosis and intervention (eprObes))

Kvietimas: HORIZON-HLTH-2022-STAYHLTH-01-two-stage

Projekto tipas: HORIZON-RIA

Projekto numeris: 101080219

Projekto koordinatorius: CONSORCIO CENTRO DE INVESTIGACION BIOMEDICA EN RED M.P (CIBER)., Ispanija

Konsorciumą sudaro šių šalių partneriai: Lietuva, Ispanija, Vokietija, Danija, Prancūzija, Turkija, Belgija, Estija.

Projektui skirtas finansavimas:  9 875 071.25EUR

VULSK biudžeto dalis: 406 937.50  EUR (finansavimo intensyvumas 100%)

Projekto trukmė: 60 mėn.

Projekto pradžia 2023 gegužės 1 d.

Projekto santrauka: Nutukimas yra viena iš pagrindinių grėsmių gyventojų sveikatai visame pasaulyje, kurios paplitimas per pastaruosius dešimtmečius nuolat didėja. Taigi, norint išvengti viso metabolizmo spektro, būtina sukurti veiksmingą strategiją, antsvorio komplikacijoms mažinti. Suaugusiųjų nutukimas dažniausiai kyla dėl ankstyvo brendimo, įskaitant patofiziologinius ir psichologinius veiksnius, atsirandančius nėštumo, kūdikystės ir (arba) paauglystės laikotarpiu. Tokių ankstyvų patogeninių mechanizmų ir medžiagų apykaitos ligų žymenų identifikavimas yra labai svarbus kūno svorio profilaktikai vėlesniame gyvenime.

EprObes (ankstyvai nutukimo prevencijai) yra daugiadisciplinis, į pacientą orientuotas projektas, apimantis klinikinius tyrimus, skirtas įvairiems brendimo laikotarpiams, tiriantis pacientų psichinę sveikatą, gyvenimo būdą ir elgesį, taip pat tinkamų ikiklinikinių modelių mechaninės analizės, kurių tikslas yra apibrėžti veiksmingas aktyvios prevencijos strategijas. Daugiafunkciniai tyrimai ir integrali eprObes duomenų analizė, leis apibrėžti prevencines priemones ir intervenciją į gyvenimo būdą, jog būtų išvengta per didelio kūno svorio padidėjimo ir visą gyvenimą trunkančių medžiagų apykaitos komplikacijų abiem lytims. Projektas skirtas aktyviai nutukimo prevencijai per visą gyvenimą, ypatingą dėmesį skiriant ankstyvajam vystymuisi, nuo prenatalinio (įskaitant pastojimą) iki brendimo laikotarpių, ir maitinimosi elgsenos veiksnius.

 

Projektas ,,Orphanet duomenys retoms ligoms 2 (od4rd2) – (od4rd2)“ vykdymo ir administravimo grupėje“

Projektas ,,Orphanet duomenys retoms ligoms 2 (od4rd2) – (od4rd2)“ vykdymo ir administravimo grupėje“ (angl. Orphanet Data for Rare Diseases 2)

Kvietimas: EU4H-2022-DGA-IO1-IBA

Projekto tipas: EU4H-2022-DGA-IO1-IBA-01

Projekto numeris: 101110100

Projekto koordinatorius: INSTITUT NATIONAL DE LA SANTE ET DE LA RECHERCHE MEDICALE (INSERM), PARIS, France

Konsorciumą sudaro šių šalių partneriai: Prancūzija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Estija, Ispanija,    Suomija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Švedija, Slovėnija.

Projektui skirtas finansavimas:  5 724 325.59 EUR

VULSK biudžeto dalis: 141 975.09 EUR

Projekto trukmė: 33 mėn.

Projekto pradžia 2023 balandžio 1 d.

Projekto santrauka: Sveikatos informacinės sistemos yra sudėtingos dėl kodavimo bei priemonių nevienalytiškumo. Orphanet projekto metu, bus siekiama tinkamai įgyvendinti kodavimo praktikos gaires, ko pasėkoje duomenų kokybė ir prieinamumas bus lengviau pasiekiamas, bei suprantamas šiuolaikinėje medicinoje. Siekiant įgyvendinti šiuos poreikius, svarbu išlaikyti Orphanet retų ligų nomenklatūrą, ir tobulinti ją remiantis gerai organizuota ir struktūrizuota retųjų ligų patirtimi. Laikantis geros kodavimo praktikos gairių, ,,Orphanet“ projekte bus sudaromos - techninės komandos su partneriais, kurios būtinos norint tinkamai įgyvendinti projektą Taip pat projekto metu planuojama įsteigti Nacionalinių Orphanet nomenklatūros centrų tinklą iš 19 valstybių. 

CHIP-AML22 – Geresnė diagnostika ir išgyvenamumas visiems vaikams, sergantiems ūmine mieloblastine leukemija ir gydomiems per NOPHO-DB-SHIP konsorciumą

 

CHIP-AML22 – „Geresnė diagnostika ir išgyvenamumas visiems vaikams, sergantiems ūmine mieloblastine leukemija ir gydomiems per NOPHO-DB-SHIP konsorciumą; Europos bendradarbiavimas“ (angl. Improved diagnostics and survival for all children with Acute Myeloid Leukemia treated within the NOPHO-DB-SHIP consortium; a cross-European collaboration)

 

Projekto Nr. 101079988

Programa:  EU4Health Programme (EU4H), kvietimas: EU4H-2021-PJ2, tema:  EU4H-2021-PJ-15

Projekto vertė:  2 993 152.73 (finansuojama  80% 2 394 522.13) Eur iš jo VUL SK projekto biudžetas: 69 800.38  (55 840.30) Eur, 

Atsakingas VUL Santaros klinikų padalinys:   Vaikų onkohematologijos centras, vaikų kaulų čiulpų transplantacijos poskyris 

Projekto vadovas: Ramunė Pasaulienė

Projekto tikslas –   rasti tikslinius gydymo būdus vaikams, sergantiems ūmine mieloidine leukemija (AML).

CHIP-AML22 konsorciumas siekia sutelkti dėmesį į tris pagrindines sritis:

1. Genetinį leukeminių ląstelių profiliavimą, siekiant nustatyti pacientų pogrupius, turinčius prognostinius rodiklius, o tai gali padėti pagerinti rizikos grupių įvardinimą konsorciume.

2. Pritaikyti tikslinius gydymo būdus, pagrįstus genų aktyvumo informacija, gauta iš naujos kartos sekos nustatymo ir leukeminių ląstelių transkripto analizės.

3. Pažangaus gydymo ir jo atsako vertinimo įgyvendinimą siekiant toliau gerinti gydymo rezultatus.

Įgyvendinant šias pagrindines sritis, siekiama pagerinti bendrus visų vaikų, sergančių AML, gydomų NOPHO-DB-SHIP (Šiaurės-Nyderlandų-Belgijos-Ispanijos-Hong-Kongo-Izraelio-Portugalijos) konsorciumo, rezultatus.  Projekto išvados gali suteikti vertingų įžvalgų platesnei pacientų grupei, įskaitant tuos, kurie serga suaugusiųjų AML.

Daugiau informacijos: https://vard.skane.se/en/skane-university-hospital/about-us/news/children-with-leukaemia-to-gain-access-to-equal-treatment-via-european-project-coordinated-by-skane-university-hospital/

 

Projekto koordinatorius:  SKÅNES UNIVERSITY HOSPITAL (Švedija)  

Projekto partneriai:

SIHTASUTUS TALLINNA LASTEHAIGL (Estija)

BERNU KLINISKA UNIVERSITATES SLIMNICA VALSTS SIA (Latvija)

VIESOJI ISTAIGA VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINE SANTAROS KLINIKOS (Lietuva)

OSLO UNIVERSITETSSYKEHUS HF (Norvegija)

FUNDACION PARA LA INVESTIGACION DEL HOSPITAL UNIVERSITARIO LA FE DE LA COMUNIDAD VALENCIANA (Ispanija)

PRINSES MAXIMA CENTRUM VOOR KINDERONCOLOGIE BV (Nyderlandai)

AARHUS UNIVERSITETSHOSPITAL (Danija)

REGION HOVEDSTADEN (Danija)

PIRKANMAAN SAIRAANHOITOPIIRIN KUNTAYHTYMA (Suomija)

UNIVERSITEIT GENT (Belgija)

LANDSPITALI UNIVERSITY HOSPITAL (Islandija)

VÄSTRA GÖTALANDSREGIONEN (Švedija)

INSTITUTO PORTUGUES DE ONCOLOGIA DO PORTO FRANCISCO GENTIL, EPE (Portugalija)

Projekto pradžia – 2022 m. lapkričio 1 d.

Projekto pabaiga – 2025 m. spalio 31 d.

JAPreventNCD: Vėžio ir kitų neinfekcinių ligų prevencija – veiksmai, susiję su sveikatą lemiančiais veiksniais

 

JAPreventNCD: Vėžio ir kitų neinfekcinių ligų prevencija – veiksmai, susiję su sveikatą lemiančiais veiksniais (angl.Cancer and other NCDs prevention –action on health determinants).

Projekto numeris: 101128023

Projekto akronimas: JAPreventNCD

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos EU4Health programos Europos lėšomis

Šaukimas: EU4H-2022-JA-IBA

Tema: JA EU4H-2022-JA-02

Projekto koordinatorius: HELSEDIREKTORATET, Norvegija

Projekto pradžia: 2024 m. sausio 01 d.

Projekto pabaiga: 2027 m. gruodžio 31 d.

Trukmė: 48 mėnesiai

Projekto vertė: 95 523 718,92 EUR

Projekto koordinatorius: VUL Santaros klinokose: Prof. E. Preikšaitienė

Projekto tikslas: Remti strategijas ir politikos kryptis, skirtas sumažinti vėžio ir neinfekcinių ligų naštą, jų bendrus rizikos veiksnius tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu lygmeniu, ir nustatyti jų veiksmingumo vertinimo metodus visoje Europoje.
Projekto parneriai: 98 Europos valstybių institucijos (gydymo įstaigos, vėžio tyrimo centrai, valstybinės įstaigos, pacientų organizacijos) iš 23 šalių
 
Vėžys ir kitos neinfekcinės ligos (toliau - VŽI) sudaro daugiau kaip 2/3 Europoje patiriamos ligų naštos. Didelės dalies šios ligų naštos galima išvengti. JA „Vėžio ir kitų neinfekcinių ligų prevencija - veiksmai, susiję su sveikatą lemiančiais veiksniais" tikslas – remti strategijas ir politiką, skirtą sumažinti vėžio ir neinfekcinių ligų naštą, jų bendruosius rizikos veiksnius tiek asmeniniu, tiek visuomenės lygmeniu ir apibrėžti jų veiksmingumo vertinimo metodus visoje Europoje. Konkretūs tikslai yra šie: gerinti bendrus valstybių narių gebėjimus planuoti ir prevencijos politiką, ir veiklą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis tobulinti C&NCD stebėsenos sistemą ir jų bendrų rizikos veiksnių mažinti C&NCD nelygybę bendradarbiauti su pagrindiniais C&NCD prevencijos srities veikėjais, įskaitant sprendimus priimančius asmenis, pilietinės visuomenės organizacijas, specialistus, plačiąją visuomenę ir pacientų grupes, siekiant palengvinti bendradarbiavimą ir bendras pastangas.

Pagrindiniai veiklos rezultatai - ES konsorciumas dėl vėžio prevencijos, aukšto lygio metiniai renginiai, intervencinės priemonės ir politinės rekomendacijos, kurios prisidės prie C&NCD ir nelygybės mažinimo Europoje.
 

 

Digione I3: Skaitmeninė infrastruktūra onkologijai Europoje

Projektas „SKAITMENINĖ INFRASTRUKTŪRA ONKOLOGIJAI EUROPOJE – DIGIONE I3“

Kvietimas: I3-2021-INV1

Projekto tipas: 3-2021-INV1-DIGIT

Projekto numeris: 101115081

Projekto koordinatorius: DIGITAL INSTITUTE FOR CANCER OUTCOMES RESEARCH (DGCR),  Belgija

Konsorciumą sudaro šių šalių partneriai: Belgija, Čekija, Estija, Vokietija, Airija, Italija, Nyderlandai, Lenkija.

Projektui skirtas finansavimas:  8 657 347, 04 EUR

VUL Santaros klinikų biudžeto dalis:  96 228. 69  EUR

Projekto trukmė: 30 mėn.

Projekto pradžia: 2023 lapkričio 10 d.

Projekto santrauka: Onkologijos srities mokslininkai, visame pasaulyje ieško sprendimų ir būdų, kaip pagerinti pacientų sergančių onkologine liga gyvenimo kokybę, todėl šiuolaikiniai tyrimai, diagnostika, sveikatos sistemos analizė, remiantis realiais duomenimis, pagerintų greitesnį vėžio ištyrimą bei nustatymą. Todėl šio projekto metu, bus kuriamas Europos skaitmeninis duomenų tyrimų tinklas, siejantis įprastinius klinikinius duomenis su molekulinių tyrimų informacija. Mokslininkai,  standartizuotų duomenų pagalba, galės greičiau ištirti onkologinės ligos priežastis. Standartizuoti sutvarkyti duomenys, bus atitinkantys GDPR reikalavimus, kas leis pagerinti teikiamų paslaugų kokybę ir įgalins dalyvavimą skaitmeninių onkologijos tyrimų paslaugų teikime, tokiuose kaip pragmatiniai preciziniai klinikiniai tyrimai, realaus laiko duomenų tyrimai. 

JARDIN: BENDRIEJI VEIKSMAI DĖL ERT INTEGRAVIMO Į NACIONALINES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMAS

Projektas ,,BENDRIEJI VEIKSMAI DĖL ERT INTEGRAVIMO Į NACIONALINES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMAS (JARDIN)“

Kvietimas: EU4H-2022-JA-05

Projekto tipas: EU4H Project Grants

Projekto numeris: 101129863 – JARDIN

Projekto koordinatorius: MEDIZINISCHE UNIVERSITAET WIEN (MUW), Austrija.

Konsorciumą sudaro šių šalių partneriai: Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Vokietija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Suomija, Prancūzija, Kroatija, Vengrija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Latvija, Malta, Nyderlandai, Lenkija,  Portugalija, Rumunija, Švedija, Slovėnija, Slovakija.

Projektui skirtas finansavimas:  18 811 231.78  EUR

VUL Santaros klinikų biudžeto dalis:  409 326.36 EUR

Projekto trukmė: 36 mėn.

Projekto pradžia: 2024 m. kovo 1 d.

Projekto santrauka. Projekto metu, bus siekiama atkreipti dėmesį į sklandesnį Europos informacinių tinklų (ERT) integravimą į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas. Pagrindinis projekto įgyvendinimo siekis, kurti kokybės užtikrinimo modelį bei pacientų kelius. Taip pat dėmesys bus skiriamas į nacionalinių referencinių tinklų ir nediagnozuotų ligų programų arba lygiaverčių tarpusavyje susijusių strategijų kūrimą su ERN. Projekto rėmuose, bus prisidedama prie duomenų valdymo gerinimo, siekiant galiausiai sukurti regioninių, nacionalinių ir Europos sveikatos duomenų tinklą. Be to, sieksime parengti sistemingos sklaidos strategijas apie ERN, ypatingą dėmesį skiriant pacientams ir medikų bendruomenei.

 

eCAN: bendrieji veiksmai sveikatos priežiūros sistemoms, stiprinant e-sveikatą, įskaitant telemediciną ir nuotolinį stebėjimą vėžio priežiūros ir stebėsenos srityse

eCAN (angl. Strengthening eHealth for Cancer Prevention&Care) – bendrieji veiksmai sveikatos priežiūros sistemoms, stiprinant e-sveikatą, įskaitant telemediciną ir nuotolinį stebėjimą vėžio priežiūros ir stebėsenos srityse.