ES struktūrinių fondų projektai
- Titulinis
- Mokslas ir inovacijos
- Projektai
- ES struktūrinių fondų projektai
INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ PERDAVIMO CENTRŲ VYSTYMAS SANTAROS SLĖNYJE
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras (toliau – IMC) kartu su VšĮ Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis (toliau – VUL SK) įgyvendina projektą Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-04-0007.
Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonę „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projekto pradžia – 2021 m. balandžio 30 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto vertė – 698 196,93 Eur.
Padalinys: Inovacijų ir technologijų perdavimo skyrius.
Projekto tikslas – vystyti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo veiklas Inovatyvios medicinos centre ir VUL Santaros klinikose.
IMC ir VULSK turi didelę mokslinę infrastruktūrą – 8 tūkst. kv. metrų jungtinį Inovatyvios medicinos centrą, kuriame yra 8 atviros prieigos principais veikiančos laboratorijos (5 IMC ir 3 VUL SK), BIO technologijų verslo inkubatorius, biobanko infrastruktūra. Taip pat abi įstaigos artimiausioje ateityje planuoja plėsti tyrimų infrastruktūrą. Šioje didelėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje dirba daug tyrėjų – VULSK dirba 60 profesorių, 67 docentai, 219 biomedicinos mokslo daktarų, IMC apie 60 mokslo daktarų. Nors tyrėjai tiek IMC, tiek VUL SK nuolat kuria inovacijas bei naują intelektinę nuosavybę, tačiau vis dar labai dažnai sukurtos inovacijos lieka mokslininkų kompiuteriuose ir nėra perduodamos į rinką. Dažniausia to priežastis – labai menkas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, kurį šiuo projektu, naudojantis jau sukurtais įrankiais, bus stengiamasi stiprinti ir vystyti.
Projekto rezultatas – padidintas žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastas IMC ir VUL SK, parengtos komercinimo strategijos, rinkai reguliariai pristatomi sukurti ir kuriami inovatyvūs produktai ir paslaugos.
Projekto nauda:
- maksimaliai panaudota turima Santaros slėnio gyvybės mokslų technologijų perdavimo infrastruktūra;
- išaugę ryšiai tarp mokslo ir verslo sektorių bei išaugę technologijų perdavimo finansiniai rezultatai;
- tyrėjams sudaryta galimybė komerciškai realizuoti savo know-how;
- technologijų perdavimo finansiniai rezultatai leis valstybinio ir viešojo sektoriaus (IMC ir VUL SK) organizacijoms pačioms finansuoti savo technologijų perdavimo veiklą ir plėtrą be valstybės dotacijų.
Biologinio grįžtamojo ryšio matavimo ir analizės technologijų centras asmens ir visuomenės sveikatai stiprinti (Bio-MAC)
Projekto Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-03-0022
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 1.2.2-CPVA-K-703 „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projekto pradžia – 2020 m. gegužės 1 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. balandžio 30 d.
Projekto vertė – 895 337,40 Eur.
Padalinys: Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centras / Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centras
Projekto tikslas – išvystyti turimas inovatyvių sprendimų koncepcijas biologinio grįžtamojo ryšio matavimui ir analizei, siekiant pasiūlyti komercijai paruoštus sprendimus.
Projekto partneriai:
- Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
- Kauno technologijos universitetas.
Projekto koordinatorius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Inovatyvios neinvazinės europrotekcijos technologijos kardiochirurgijai, neurochirurgijai ir oftalmologijai
Projekto Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-03-0025
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 1.2.2-CPVA-K-703 „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projekto pradžia – 2020 m. balandžio 24 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. balandžio 30 d.
Projekto vertė – 831 906,57 Eur
Padalinys: Neurochirurgijos centras / Širdies ir krūtinės chirurgijos centras / Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras
Projekto tikslas – išvystyti neinvazinės smegenų kraujotakos autoreguliacijos (SKAR) stebėsenos technologiją iki neuroprotekcinės sistemos, leidžiančios realiu laiku, patikimai ir su padidinta laikine skyra detektuoti SKAR būsenos sutrikimus bei aktyviai valdyti arterinio kraujospūdžio ir smegenų perfuzijos spaudimo palaikymo bei anestezijos procesus taip, kad būtų išvengiama per ilgai trunkančių paciento SKAR sutrikimų, kurie pažeidžia neuronus.
Projekto partneriai:
- Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
Biosensorių platforma greitam, pigiam ir tiksliam aminorūgščių koncentracijų nustatymui, skirta pacientams, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0005
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“.
Projekto pradžia – 2020 m. liepos 14 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto vertė – 699 478,04 Eur.
Padalinys, vykdantis projektą: Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras.
Projekto tikslas – sukurti elektrocheminę platformą greitam ir tiksliam aminorūgščių koncentracijų nustatymui mėginiuose iš pacientų, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija.
Vykdant pakaitinę inkstų terapiją, iš pacientų organizmų gali būti pašalinami dideli aminorūgščių kiekiai. Jų sumažėjimas sukelia bendrą azoto kiekio sumažėjimą organizme, todėl pacientai daugiau laiko praleidžia intensyvios terapijos skyriuje, ilgiau būna ligoninėje bei didėja susirgimo ir mirties tikimybė.
Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto mokslininkais, sieksime sukurti naują elektrocheminę biosensorių technologiją, leidžiančią pigiai ir paprastai nustatyti aminorūgščių koncentracijas, kuri galėtų būti plačiai taikoma klinikinėje praktikoje. Technologija leistų modifikuoti esamus gydymo būdus ir išvengti aminorūgščių netekimo. Taip pat sieksime parodyti aminorūgščių koncentracijos, kaip žymens biologiniuose skysčiuose, vertinimo svarbą inkstų pakaitinės terapijos pacientams. Sukurta technologija bus universali – galės būti pritaikoma ir daugeliui kitų mėginių, kur reikėtų atlikti aminorūgščių koncentracijų analizę.
Projekto koordinatorius: Vilniaus universitetas.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas – dr. D. Ratautas (VU).
Projekto partneris: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Pacientų įtraukties instrumentai sveikatos paslaugų kokybei gerinti (PĮI)
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0068.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“.
Projekto pradžia – 2020 m. liepos 15 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto vertė – 619 610,04 Eur.
Padaliniai, vykdantys projektą: Pediatrijos centras, Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras, Vaikų onkohematologijos centras, Informatikos ir plėtros centras.
Projekto tikslas – pagerinti pacientų įtrauktį į sveikatos priežiūros kokybės vadybą, sukuriant e.sveikatos sistemai integruotą instrumentą-prototipą, jungiantį paciento gyvenimo kokybės po gydymo ir jo patirties sveikatos sistemoje vertinimą.
Projekto laikotarpiu sutelkiant socialinių ir medicinos mokslų mokslininkus ir medicinos praktikos specialistus bei pacientų organizacijas ir taikant sociologinius kokybinius, kiekybinius tyrimus bei lauko tyrimą, bus įgyvendintos tokios veiklos: a) išanalizuota paciento kelionė sveikatos sistemoje (angl patient‘s journey) ir nustatytos reikšmingiausios kliūtys visose jos stotelėse; b) išanalizavus tarptautinę patirtį, kuriant įvairioms ligoms ir būklėms pritaikytus paciento praneštos ligos baigties (angl. PROM) ir paciento patirties sveikatos priežiūros sistemoje (angl. PREM) instrumentus, bus sukurtas naujas ir originalus bei integruotas instrumentas paciento gyvenimo kokybės po gydymo ir jo visos patirties sveikatos sistemoje vertinimui; c) atlikus lauko tyrimą instrumentas bus išbandytas bandomosiose pacientų grupėse bei sukurtas prototipas (duomenų bazė); d) projekto rezultate bus sukurtas integralus pacientų įtraukties į kokybės valdymą instrumentas, kuris bus integruotas į sveikatos priežiūros įstaigos e. sveikatos bei kokybės valdymo sistemas.
Projekto koordinatorius: Mykolo Romerio universitetas.
Projekto mokslinio tyrimo vadovė – prof. Danguolė Jankauskienė (MRU).
Projekto partneris: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Dirbtinė šlaplė hipospadijų ir uretros striktūrų gydymui
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0087
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“.
Projekto pradžia – 2020 m. liepos 14 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto vertė – 699.973,79 Eur.
Padaliniai, vykdantys projektą: Urologijos centras, Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centras, Valstybinis patologijos centras.
Projekto tikslas – sukurti ir modeliniame gyvūno organizme išbandyti funkcionalų dirbtinį šlaplės audinį, gautą naudojant 3D biospausdinimo metodiką, kuri leidžia sukonstruoti paciento kilmės kelių skirtingų ląstelių tipų audinį, atitinkantį natūralų. Konstrukto unikalumas – polimerinio tinklelio su priedais panaudojimas, novatoriškai užtikrinantis nepageidaujamo randėjimo proceso slopinimą ir apsaugantis pacientą nuo šlaplės striktūros atsinaujinimo.
Projektas skirtas šlapinimosi sutrikimų gydymo kokybei pagerinti pasitelkiant personalizuotą dirbtinį audinį, kuris bus gaunamas derinant naujas žinias apie molekulines ląstelių sąveikas ir inovatyvias biospausdinimo technologijas.
Projekto koordinatorius: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos institutas.
Projekto mokslinio tyrimo vadovė – dr. Virginija Bukelskienė (VU).
Projekto partneris: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Galvos smegenų išemijos po spontaninės subarachnoidinės hemoragijos numatymo ir ankstyvojo perspėjimo inovacinės technologijos MTEP
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas.
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0091
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“.
Projekto pradžia – 2020 m. liepos 20 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto vertė – 698 093,95 Eur.
Padaliniai, vykdantys projektą: Neurochirurgijos centras, Anesteziologijos ir intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras.
Projekto tikslas – išvystyti inovacinį vazospazmų ir vėlyvosios smegenų išemijos po spontaninės aneurizminės hemoragijos numatymo ir išankstinio perspėjimo metodą, atlikti šio metodo klinikinius tyrimus ir sukurti šio išankstinio perspėjimo metodo programinę priemonę.
Numatyti tyrimai leis išvystyti dirbtiniu intelektu grįstą sistemą, gebančią diagnozuoti spontaninę aneurizminę subarachnoidinę hemoragiją, lokalizuoti pažeidimo vietą ir prognozuoti vėlyvosios išemijos ir vazospazmų riziką laike.
Projekto rezultatas – bus sukurta vazospazmų ir vėlyvosios smegenų išemijos po spontaninės aneurizminės hemoragijos numatymo ir išankstinio perspėjimo programinė priemonė ir sukurto prognostinio metodo patentinė paraiška.
Projekto rezultatas – bus sukurta vazospazmų ir vėlyvosios smegenų išemijos po spontaninės aneurizminės hemoragijos numatymo ir išankstinio perspėjimo programinė priemonė ir sukurto prognostinio metodo patentinė paraiška.
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas – dr. Vytautas Petkus (KTU).
Projekto partneriai: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
MENINGOKOKO IZOLIATŲ VIRULENTINIO POTENCIALO TYRIMAI: PRIELAIDOS EFEKTYVIAI INVAZINĖS MENINGOKOKINĖS INFEKCIJOS MOLEKULINEI DIAGNOSTIKAI
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0036
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami”.
Projekto pradžia – 2020 m. spalio 1 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugsėjo 1 d.
Projekto vertė – 699 906,78 Eur.
Padaliniai, vykdantys projektą: Pediatrijos centras, Laboratorinės medicinos centras, Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centras.
VUL SK projekto dalies vadovė – dr. Inga Ivaškevičienė.
Projekto tikslas – pritaikyti, išvystyti ir panaudoti molekulinius Neisseria meningitidis genotipavimo metodus invazyvios meningokokinės infekcijos stebėsenai Lietuvoje ir identifikuoti potencialius molekulinius žymenis, siejamus su N.meningitidis virulentiškumu. Siekiama genotipuoti invazyvius ir besimptomių žmonių nešiojamus N.meningitidis kamienus, cirkuliuojančius Lietuvoje.
Projekto aprašymas
Invazinė meningokokinė infekcija (IMI) yra sunki ir gyvybei pavojinga liga, sukeliama bakterijos Neisseria meningitidis dar vadinamos meningokoku. IMI vystosi žaibiškai, sukeldama bakteremiją ir / arba meningitą; mirtingumas nuo IMI siekia 5–10%. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, sergamumas IMI Lietuvoje dėl nežinomų priežasčių yra didžiausias ES / EEE šalyse ir toks išlieka jau daugiau nei dešimtmetį. Europoje sergamumas šia liga stabiliai mažėja, įskaitant ir kaimynines Lenkiją, Latviją ir Estiją. Lietuvoje sergamumas IMI ypač didelis jaunesnių nei 5 m. vaikų amžiaus grupėje. Tai kelia didelį susirūpinimą visuomenei, todėl situacija reikalauja imtis aktyvios IMI stebėsenos, kuri negalima be molekulinės epidemiologijos, leidžiančios prognozuoti sergamumą IMI, numatyti ligos protrūkius ir vakcinacijos strategiją. Deja, iki šiol Lietuvoje IMI stebėsena yra pasyvi, apsiribojanti ligos atvejų konstatavimu. N.meningitidis kamienai nėra apibūdinami molekuliniais metodais, naudojamais tarptautiniu mastu. Šio projekto tikslas yra įdiegti modernius N.meningitidis kamienų genotipavimo metodus ir nustatyti potencialius N.meningitidis virulentiškumo (invazyvumo) molekulinius žymenis, kurie leistų atlikti cirkuliuojančių Lietuvoje invazyvių N.meningitidis kamienų stebėseną, atitinkančią visuomenės sveikatos poreikius. Nežinoma, kiek Lietuvoje besimptomių asmenų yra nešiotojai ir potencialūs invazyvių meningokokų kamienų perdavėjai. N.meningitidis perdavimas vyksta oro lašeliniu būdu nuo IMI sergančiųjų arba nuo besimptomių meningokokų nešiotojų. Todėl projekto vykdymo metu bus nustatomas N.meningitidis nešiojimo dažnis besimptomių 19–25 m. amžiaus asmenų grupėje Vilniaus regione, kuriame didžiausias sergamumas IMI. Nešiojamų meningokokų kamienų išsamus apibūdinimas, kaip numatyta projekte, leistų įvertinti jų plitimo kelius ir numatyti IMI prevencines priemones. N.meningitidis kamienų duomenys bus pateikti į tarptautinę atviros prieigos duomenų bazę ir sukurtas naujas skaitmeninis išteklius, kuriuo galės naudotis tarptautinė mokslo bendruomenė.
Projekto koordinatorius – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institutas.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas – dr. Milda Plečkaitytė (VU GMC).
Projekto partneris – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
INDIVIDUALIZUOTI VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ MIKROBIOMO TYRIMAI - NAUJAS DIAGNOSTINIS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮRANKIS (YourAirwayMmicrobiome)
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0079
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami”.
Projekto pradžia – 2020 m. rugsėjo 16 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugsėjo 1 d.
Projekto vertė – 529 765,93 Eur.
Padaliniai, vykdantys projektą– Pulmonologijos ir alergologijos centras.
VULSK projekto dalies vadovas – prof. Edvardas Danila.
Projekto tikslas – sukurti tyrimo sistemą žmogaus nosies mikrobiomui bei nustatyti naujų lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) ir oro taršos mikrobiominių žymenų.
Projekto aprašymas
Individualus kvėpavimo takų mikrofloros tyrimas bei naujų biožymenų aptikimas mikrobiome gali tapti nauju diagnostikos ir terapiniu įrankiu. Žmogaus kvėpavimo takų mikroorganizmai ir jų genomas, t. y. mikrobiomas, apibūdinami nurodant rūšis, jų gausumą, kolonizaciją, uždegiminį aktyvumą ir kt. Potencialūs mikrofloros ryšiai su patologinėmis būklėmis, alergijomis, autoimuninėmis ligomis, oro taršos poveikiu, rūkymu ir kitais veiksniais bei būklėmis yra aktyviai tiriami visame pasaulyje ir jų poreikis rekordiškai auga. Kai kurios ligos (nutukimas, autizmas, depresija ir kt.) yra nulemtos mikrobiomo sutrikimų (disbiozių). Mes tirsime sveikų ir lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) sergančių asmenų viršutinių kvėpavimo takų (nosies) mikrobiomą, nustatydami mikroorganizmų sudėtį 16s RNR geno sekvenavimo metodu. Kartu bus tiriami donorų kraujo mėginiai, nustatant uždegimą skatinančius (prouždegiminius) rodiklius. Taip pat bus vykdoma plati literatūros apžvalga ir sudaryta išsami duomenų bazė su mikroorganizmams priskiriamomis nepalankiomis išeitimis, kurios pagrindu vėliau kiekvienam donorui bus individualiai nustatoma mikrobiomo būklė, t. y. normos, uždegimą skatinanti (prouždegiminė), alerginė, autoimuninė ar kitokia situacija. Bazei sudaryti bus naudojama mokslinė literatūra bei tyrimų rezultatai. Nustačius rūšių gausą, kolonizaciją ir kitus rodiklius, bus rekomenduojamos prevencinės priemonės, probiotikai, prebiotikai ir pan. Kraujo uždegiminiai rodikliai bus koreliuojami su mikrobiomo tyrimo duomenimis. Visa asmeninio naudojimo tyrimo sistema bus sukurta iki prototipo stadijos. Aptikti oro taršos, LOPL ir susijusių būklių mikrobiominiai žymenys bus patentuojami. Nustačius ryšius tarp mikrobiomo, sveikatos ir ligų, tiriamiesiems bus galima teikti asmenines rekomendacijas, siūlyti gydymo strategijas ir prevencines priemones. Manome, kad žmogaus nosies mikrobiomo tyrimai suteiks žinių bei reikalingą įrankį kvėpavimo organų sveikatos palaikymo strategijoms, diagnostikai ir gydymo stebėjimui.
Projekto koordinatorius – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas – dr. Rūta Aldonytė (IMC).
Projekto partneriai:
- VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos,
- Vilniaus universitetas.
INOVACINĖS NEINVAZINĖS SMEGENŲ SLANKUMO DIAGNOSTIKOS TECHNOLOGIJOS MTEP
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0094
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami”.
Projekto pradžia – 2020 m. spalio 15 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto vertė – 692 708,45 Eur.
Padaliniai, vykdantys projektą: Neurochirurgijos centras, Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras, Radiologijos ir branduolinės medicinos centras.
VUL SK projekto dalies vadovas – prof. Saulius Ročka.
Projekto tikslas – išvystyti inovacinį neinvazinį intrakranijinio slankumo matavimo metodą, pirmą kartą leidžiantį individualiam pacientui identifikuoti intrakranijinio slankumo vertę.
Projekto aprašymas
Pagal šiandienines smegenų traumos gydymo (GST) gaires (Brain Trauma Foundation, 2017) rekomenduojama intrakranijinį slėgį (IKS) ir smegenų perfuzijos slėgį (SPS) palaikyti tam tikrose statistiškai apibendrintose, o ne individualiam pacientui optimaliose ribose, neatsižvelgiant į specifines paciento ir jo traumos charakteristikas. Nežiūrint spartaus medicininių technologijų vystymosi, toks gydymas, paremtas vien IKS ir SPS dydžių palaikymu pagal statistiškai vidutines kritines ribas, neleidžia pagerinti sunkių GST pacientų išeičių, o jų mirtingumas išlieka aukštas (~30%).
Viena iš pagrindinių neefektyvaus GST gydymo priežasčių yra tai, kad GST gydymo gairėse pateiktos IKS ir SPS bendros kritinės ribos nėra optimalios individualaus paciento gydymo atveju, kai nėra žinomas individualaus paciento intrakranijinės slėginių-tūrinių pokyčių toleravimo rezervas.
Siekiant pagerinti GST pacientų gydymo išeitis, yra būtina įtraukti į klinikines stebėsenos ir terapines procedūras tokių fiziologinių parametrų stebėseną, kurie leidžia individualizuoti GST pacientų gydymą. Toks parametras yra intrakranijinis slankumas (IS), nusakantis galimus intrakranijinių komponentų tūrių padidėjimo rezervus išvengiant IKS padidėjimo. Nežinant individualaus paciento IS vertės, nėra aišku, kaip pacientas geba toleruoti IKT ir IKS pokyčius ir kokia yra kritinė paciento IKS riba, kurią viršijus, bus negrįžtamai pažeidžiamos smegenų ląstelės.
Šiai problemai spręsti mes siūlome patentabilią inovacinę IS neinvazinio matavimo idėją, paremtą akies nervo subarachnoidinio tarpo pokyčių matavimu ultragarsinėmis technologijomis bei intrakranijinio tūrio padidėjimo sukėlimu neinvazinėmis priemonėmis. Projekto metu atlikdami MTEP veiklas, sieksime išvystyti ir klinikinėje studijoje validuoti mūsų siūlomą inovacinį neinvazinį IS matavimo metodą. Šiandien globali tokio kuriamo produkto rinka siekia 1,16 mlrd. Eur bei prognozuojama, kad iki 2024 m. IKS matavimo technologijų rinkos dydis pasieks 2 mlrd. Eur.
Projekto koordinatorius – Kauno technologijos universitetas.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas – prof. Arminas Ragauskas (KTU).
Projekto partneris – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Paskutinį kartą redaguota: 2023-05-11
