Biomedicininiai tyrimai

Pagrindinė tyrėja –  gydytoja kardiologė dr. Lina Gumbienė

Tyrimo trukmė: 2 metai (nuo 2020-06 iki 2022-06).

Tyrimo tikslai: nustatyti sergančiųjų įgimtomis širdies ydomis (IŠY), kurie buvo tirti dėl COVID-19, skaičių, surinkti ir išanalizuoti sirgusiųjų COVID-19 duomenis, siekiant įvertinti infekcijos eigą, komplikacijas, taikytą gydymą ir jo rezultatus šioje ligonių grupėje. Taip pat tirsime ilgalaikį infekcijos poveikį bei pasinaudosume unikalia galimybe mokytis iš kitų tyrime dalyvaujančių šalių patirties COVID-19 pandemijos metu, siekdami geriau prižiūrėti ir gydyti savo pacientus.

Tyrimo nauda mokslui: siekiama sukurti COVID-19 infekuotų suaugusiųjų, sergančių ĮŠY duomenų bazę, norint suprasti COVID-19 infekcijos poveikį šiai pacientų grupei ir nustatyti rizikos veiksnius pacientams, kuriems gali išsivystyti sunkesnės komplikacijos.  Remiantis surinktais duomenimis planuojama paruošti  stebėsenos ir gydymo rekomendacijas.

Tyrimo prognozuojama nauda pacientams: šio tyrimo metu gauta informacija padės sukurti ir patobulinti pacientų, sergančių COVID-19 ir įgimtomis širdies ydomis priežiūrą ir gydymą.

KVIEČIAME pacientus, sergančius įgimtomis širdies ydomis, 18 metų ir vyresnius, kurie buvo testuoti ar sirgo / serga COVID-19 infekcija, kreiptis į Suaugusiųjų ĮŠY (registratūros tel. 852720601) dėl registracijos konsultacijai ar el.paštu GUCH@santa.lt. Jums bus suteikta papildoma informacija apie tyrimą, atsakysime į iškilusius klausimus.

Šio tyrimo užsakovas yra Kalifornijos universitetas (The University of California, Los Angeles (ULCA), the United States). Klinikinis tyrimas bus atliekamas daugelyje šalių: Amerikos žemyne, Europoje, Australijoje ir Azijoje. Lietuvoje bus atliekamas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, Įgimtų širdies ydų suaugusiesiems poskyryje.

Tyrimo tikslai: pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo nustatyti, kiek VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės darbuotojų turi antikūnus prieš SARS-CoV-2, t.y. kiek iš jų jau buvo susidūrę su šia infekcija ir turi imunitetą. Šį persirgusių darbuotojų skaičių palyginti su kitais Europos centrais. Įvertinti, kiek darbuotojų galėjo persirgti besimptome ligos eiga.

Pagridninė tyrėja – doc. dr. Sigita Burokienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vaikų ligų gydytoja – konsultantė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos docentė.
 

Tyrimo trukmė 2020 08 – 2020 10 (planuojama tęsti iki 2021 02).

Tyrimo tikslas – išanalizuoti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų priėmimo – skubios pagalbos skyriuje 2020 metų kovo-gegužės mėnesiais dėl COVID-19 tirtų vaikų klinikinius ir epidemiologinius ypatumus.

Tyrimo nauda mokslui. Papildo iki šiol turėtas žinias apie vaikų COVID-19 simptomus ir ligos paplitimą tarp vaikų.
  

Tyrimo prognozuojama nauda pacientams.  Tyrimas parodė, kad vaikų COVID-19 diagnostika yra sudėtinga, nes vaikams liga ne visada pasireiškia būdingais simptomais. Vaikams, neturintiems ūmios infekcinės ligos simptomų ir neturėjusiems sąlyčio su užsikrėtusiais, COVID-19 nebuvo nustatyta, tad tokio testavimo nauda yra abejotina. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas simptominių vaikų ir vaikų, turėjusių sąlytį su COVID-19 sergančiais šeimose ar ugdymo įstaigose, testavimui.

Į tyrimą įtraukti 1348 vaikai. Tyrimo rezultatus planuojama publikuoti tarptautiniame moksliniame žurnale.

Siekiant geriau suprasti vaikų epidemiologinę situaciją Lietuvoje, planuojama tęsti tyrimą, įvertinti duomenis ilgesniu pandemijos laikotarpiu.

Tarptautinis PSO inicijuotas nekomercinis biomedicininis tyrimas „Solidarumas“ („Solidarity").

Pagrindinė tyrėja – infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė
Nacionalinis koordinatorius – gydytojas hematologas prof. Laimonas Griškevičius

Tyrimo trukmė: 1 metai

Tyrimo tikslai: 20% COVID-19 ligos eiga yra sunki, apie 5% kritinė, maždaug 1% pacientų miršta nuo COVID-19 ligos.  Šiuo metu standartinio specifinio gydymo COVID-19 liga neturi, taikomas tik palaikomasis gydymas. Šiuo atsitiktinės atrankos tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar šalia standartinio gydymo skiriamas specifinis COVID-19 gydymas duotų naudos.

Tyrimo nauda mokslui: 20% COVID-19 ligos eiga yra sunki, apie 5% kritinė, maždaug 1% pacientų miršta nuo COVID-19 ligos.  Šiuo metu standartinio specifinio gydymo COVID-19 liga neturi, taikomas tik palaikomasis gydymas. Šiuo atsitiktinės atrankos tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar šalia standartinio gydymo skiriamas specifinis COVID-19 gydymas duotų naudos.

Tyrimo prognozuojama nauda pacientams: Jei gydymas pasirodys efektyvus, tą gydymą gaunantys pacientai gaus tiesioginę naudą.

Papildoma informacija: Lietuva kartu su daugiau nei 100 šalių medicinos centrais dalyvauja Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) inicijuotame klinikiniame tyrime „Solidarumas“ („Solidarity“), kuris suteikia galimybes pacientus gydyti naujausiais eksperimentiniais vaistais, kurie, tikėtina, turi teigiamą poveikį gydant COVID-19 infekciją. „Solidarumas“ – tai tarptautinis atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, siekiantis įvertinti papildomo gydymo naudą hospitalizuotiems ligoniams. Šio klinikinio tyrimo protokolas nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas, remiantis naujausiomis mokslinėmis publikacijomis ir tyrimų rezultatais bei ekspertų patirtimi. VUL Santaros klinikose į šį tyrimą įtraukti virš 80 Infekcinių ligų centro COVID-19 infekcija užsikrėtusiųjų pacientų.

 

Pagrindinė tyrėja – infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė
Konsultantas – gydytojas hematologas prof. Laimonas Griškevičius

Tyrimo trukmė: 2 metai

Tyrimo tikslai: Nustatyti COVID-19 infekcija užsikrėtusių asmenų ir hospitalizuotų Infekcinių ligų stacionare COVID-19 infekcijos eigą, komplikacijas, prognozę bei ligonių medicininės priežiūros efektyvumą. Visiems pacientams (nepriklausomai nuo to, ar sutinka / nesutinka  dalyvauti tyrime ir / ar biobanko veikloje) bus taikomas standartinis gydymas ir teikiama įprastinė sveikatos priežiūra. Tyrimo tikslu bus renkama informacija iš tiriamųjų medicinos dokumentų, esančių įstaigoje.

Tyrimo nauda mokslui: Tyrėjams – mokslinė nauda. Netiesioginė nauda visuomenei – tyrimas yra naudingas ateities pacientams, tikintis pakartotinių COVID-19 pandemijų. Vadovaujantis šio tyrimo rezultatais, bus tobulinama medicininė pacientų priežiūra ir gydymo rekomendacijos.

Tyrimo prognozuojama nauda pacientams: Dalyvavimas tyrime yra savanoriškas, pacientai tiesioginės naudos iš tyrimo negaus, nes tyrimo metu gauti rezultatai nebus naudojami tiriamojo profilaktikai, diagnostikai ar gydymui keisti.

Papildoma informacija: Naujasis koronavirusas, SARS-CoV-2, pirmą kartą nustatytas 2019 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, Uhane, Kinijoje. SARS-Cov-2 sukelia COVID-19 ligą, kuriai būdingas karščiavimas, kosulys, dusulys, ūminis respiracinio distreso sindromas ir kt. Virusas, plisdamas oro lašeliniu būdu, pasaulyje sukėlė COVID-19 pandemiją, kurią PSO paskelbė 2020 metų kovo 11 dieną. 2020 metų balandžio 23 dienos duomenimis, pasaulyje buvo daugiau kaip 2,5 milijono patvirtintų COVID-19 atvejų ir daugiau nei 170 tūkstančių mirčių.

Šiuo metu nėra jokio patvirtinto vaisto COVID-19 infekcijai gydyti ir simptominė terapija išlieka vienintelė gydymo strategija. Viso pasaulio mokslininkai bando sukurti vakciną prieš SARS-CoV-2 virusą bei atrasti veiksmingus vaistus COVID-19 infekcijai gydyti. Clinicaltrials.gov duomenimis, šiuo metu vyksta daugiau kaip 700 klinikinių tyrimų, susijusių su COVID-19. Tarp tiriamų vaistų yra ir antimaliarinis preparatas hidroksichlorokvinas, kuris kartu su azitromicinu buvo efektyvus ir saugus gydant COVID-19 pacientus, reikšmingai sutrumpindamas laiką iki SARS-CoV-2 RNR išnykimo nosiaryklės mėginyje ir pasveikimo.

Atlikta studija Kinijoje parodė, kad viruso klirenso mediana yra 20 dienų, išgyvenusių pacientų tarpe, tačiau virusas buvo aptinkamas iki pat mirties (neišgyvenusiems pacientams). Trumpiausias viruso klirensas buvo 8 dienos, ilgiausias – 37 dienos. Europos populiacijoje panašaus pobūdžio studijų nėra atlikta. Daroma prielaida, kad greitesnis viruso pašalinimas iš organizmo, padėtų jiems išgyti ankstyvoje stadijoje, taip padedant apriboti viruso plitimą.

Hidroksichlorokvino veiksmingumas grindžiamas angiotenziną konvertuojančio fermento glikolizavimo pokyčiais bei lizosomų / endosomų pH didinimu. Tokiu būdu sutrikdomas SARS-CoV-2 patekimas į ląsteles ir tolimesnė viruso replikacija. Yra įrodymų, kad azitromicinas stimuliuoja interferonų sintezę didinančių genų mikroRNR ekspresiją alveolių ląstelėse ir taip, didindamas efektyvų imuninį atsaką, jose sumažina įvairių virusų replikaciją. Publikuotuose tyrimuose hidroksichlorokvino ir azitromicino reikšmingas toksiškumas nebuvo aprašytas.

Tyrimo metu iš medicininės dokumentacijos surinkus klinikinius duomenis apie COVID-19 infekcija sergančius pacientus bei jų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatus, bus įvertintas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (VUL SK) taikomo COVID-19 infekcijos gydymo veiksmingumas bei klinikinės išeitys, nustatyti prognostiniai žymenys. Šiuo metu šis tyrimas labai aktualus, nes gauti rezultatai leistų tobulinti COVID-19 liga sergančiųjų pacientų medicininę priežiūrą.

 

Nekomercinis biomedicininis tyrimas 

Pagrindinė tyrėja – infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė

Tyrimo trukmė: nuo 2020-06 iki 2022-06.

Tyrimo tikslai: Šio tyrimo tikslas yra sukurti ir išbandyti naujos kartos sprendimą saugiam seilių mėginio surinkimui genetiniam bei serologiniam SARS-CoV-2 ištyrimui seilėse.

Tyrimo nauda mokslui: publikacijos mokslinėje spaudoje.

Tyrimo prognozuojama nauda pacientams: Tyrimo dalyviams bus atliekamas infekuotumo SARS-CoV-2 virusu nustatymas seilių ir nosiaryklės / ryklės mėginiuose, tiriamieji sužinos rezultatus. Išbandant seilių ėminio rinkimo ir greitojo IgA/IgG/IgM antikūnų nustatymo seilėse sistemą, tiriamieji sužinos apie susidariusį imunitetą prieš SARS-CoV-2, galimai bus identifikuoti besimptominiai COVID-19 atvejai.

Papildoma informacija: Biomedicininio tyrimo pagrįstumas

Per pirmąjį 2020 metų pusmetį visame pasaulyje SARS-CoV-2 virusas sukėlė sparčią COVID-19 ligos pandeminio lygio bangą. Lietuvoje COVID-19 susirgo daugiau nei 1700 ir mirė per 70 asmenų. Šis tyrimas bus atliekamas siekiant pagerinti SARS-CoV-2 ištyrimo galimybes kuriant ir išbandant inovatyvų seilių mėginio paėmimo ir ištyrimo metodą. Savalaikis ir tikslus viruso nustatymas ypač svarbus ikisimptominių, besimptominių ir lengva forma sergančių asmenų identifikavimui ir koronaviruso plitimo sustabdymui.

Naujausi tyrimai rodo, kad virusinė RNR gali būti aptinkama ne tik įprastai iš nosiaryklės tepinėlio, bet ir kituose organizmo skysčiuose, pvz., seilėse. Wyllie ir bendraautorių (Wyllie ir kt., 2020) atliktas tyrimas parodė, kad seilėse SARS-CoV-2 tyrimas buvo jautresnis, palyginus su nosiaryklės tepinėliu, taip pat tyrimų rezultatai mažiau variavo ligos eigoje, todėl šis testas buvo patikimesnis. Tiriant kontrolinę imtį, kurią sudarė padidintos rizikos medicinos personalas, buvo aptikti teigiami atvejai seilėse darbuotojų, kurie nejautė jokių simptomų ir kurių nosiaryklės tepinėliai buvo neigiami. Nosiaryklės ir seilių tyrimą pakartojus po kelių dienų, virusas vėl buvo nustatytas seilėse, bet ne nosiaryklėje. Tai rodo labai aukštą tyrimo jautrumą bei leidžia daryti išvadą, kad virusas gali būti nustatytas iš seilių asimptomatiniams asmenims ar asmenims prieš pasirodant simptomams. Padidintos rizikos sąlygomis dirbantis medicinos personalas būtų testuojamas jautresniu testu, kas padėtų apsaugoti save ir kitus, išvengti galimo viruso nešiojimo. Dar viena iš nosiaryklės tepinėlių naudojimo problemų yra ta, kad gauti tyrimų rezultatai labai varijuoja ir dažnai tai nulemia mėginio paėmimo skirtumai. Tame pačiame straipsnyje buvo vertinti mėginio paėmimo skirtumai – lygintas mėginio paėmimas ligoniams ir medicinos personalo savarankiškas mėginių paėmimas. Nors medicinos personalo ėminiai iš nosiaryklės skyrėsi mažiau, panašiausi tarpusavyje buvo seilių ėminiai. Seiles neskausmingai, beveik neinvaziniu būdu rinkti patiems tiriamiesiems ir tuo pačiu užtikrinti mėginio kokybę būtų labai perspektyvu, nes kol kas, norint išsitirti, reikalinga atvykti į gydymo įstaigas ar kitus paėmimo punktus, o ėminius paimti gali tik apmokytas medicininis personalas.

Jau seniai parodyta, kad seilėse galima nustatyti ne tik virusinę RNR, bet ir antikūnus prieš patogenus. Panašūs tyrimai jau atlikti su kiaulyte (Warrener ir kt., 2010), tymais (Warrener ir kt., 2011; Samuel ir kt., 2003) ir kt., o prototipai prieš COVID-19 vystomi dabar. Taip pat sukurta įrankių, leidžiančių greitai ir patogiai surinkti seiles ir saugiai transportuoti į laboratoriją ir jie sėkmingai naudojami net tiriant infekcines ligas Afrikoje (Shonhai ir kt, 2015). Mūsų tyrime surinktos seilės būtų tiriamos panaudojant antikūnų mikrogardeles, kurios padėtų vienu metu detektuoti daug skirtingų antigenų. Tokiu būdu būtų išvengta klaidingai neigiamų rezultatų, kurių neišvengiama dėl mėginio paėmimo skirtumų ar nevisiško atitikimo, foninių signalų. Virusai yra vieni iš greičiausiai mutuojančių gyvybės formų, todėl tokiu būdu būtų galima užtikrinti kelių skirtingų antigenų detekciją ir, esant poreikiui, pridėti ar keisti tam tikras komponentes.

Taigi kuriamas patogus įrankis, leisiantis seilių ėminį paimti neskausmingai ir savarankiškai namuose, saugiai transportuoti į tyrimo centrą terpėje, pasižyminčioje virusinės RNR stabilizuojančiomis savybėmis išlaikant jį nepažeistą jautriam ir specifiškam aktyvios COVID-19 ligos sukelėjo ir antikūnų prieš SARS-CoV-2 nustatymui.

 

Nekomercinis biomedicininis tyrimas 

Pagrindinė tyrėja – infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė

Nuasmenintais duomenimis bus dalinamasi su Europos I-MOVE-COVID-19 konsorciumu bei COVID-19 Data Portal (https://www.covid19dataportal.org/, kaip reikalauja Europos Komisija.

Papildoma informacija: Duomenų gavėjo pavadinimas ar duomenų gavėjų grupė I-MOVE (angl. Influenza – Monitoring Vaccine Effectiveness in Europe) yra gripo vakcinos efektyvumo stebėsenos tinklas, įsteigtas 2007 m., kuris buvo pirmasis, stebintis gripo vakcinos efektyvumą Europos sąjungoje (ES) ir Europos ekonominėje erdvėje (EEE). 2020 m. vasarį I-MOVE partneriai susibūrė į I-MOVE-COVID-19 konsorciumą, kurio tikslas yra nustatyti epidemiologinius, klinikinius bei virusologinius duomenis apie COVID-19 infekciją. Mūsų tyrimo metu surinktais duomenimis bus dalinamasi su I-MOVE-COVID-19 konsorciumu, kurio koordinatoriai atliks bendrą visų šalių nuasmenintų duomenų analizę. Pagal Europos Komisijos (EK) reikalavimus, nuasmenintais duomenimis bus dalinamasi su COVID-19 Duomenų Portalu (https://www.covid19dataportal.org/) bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC; angl. European Center for Infectious Diseases Control), tokiu būdu teikiant epidemiologinę, klinikinę bei virusologinę informacija apie COVID-19 infekciją.

Biomedicininį tyrimą finansuoja Lietuvos mokslų taryba (Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 padarinių)

Pagrindinė tyrėja – laboratorinės medicinos gydytoja mikrobiologijai Silvija Kiverytė

Tyrimo trukmė: 1 metai

Tyrimo tikslai: Pagerinti ir pagreitinti COVID-19 infekcijos laboratorinę diagnostiką, pritaikant įvairius laboratorinius žymenis ligos eigai prognozuoti.

Tyrimo nauda mokslui: BMT rezultatai didžiausią poveikį turės asmens sveikatos priežiūros sektoriui, todėl ir tiesioginis projekto rezultatų adresatas yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei laboratorijos, atliekančios COVID-19 infekcijos diagnostiką bei gydymą. Tyrimo taikomoji vertė yra didelė ir vertinama keliais aspektais: medicininiu – nauji infekcijos diagnostikos metodai, papildomos saugos rekomendacijos laboratorijos personalui; socialiniu – visuomenės baimės susirgti mažėjimas dėl aiškių, lengviau prieinamų ir greitesnių diagnostikos metodų; ekonominė – mažesni infekcijos diagnostikos kaštai (bus sukurtas reagentų komplektas, leidžiantis greitai nustatyti virusą tiesiai iš ėminių, netaikant papildomo mėginio apdorojimo).

Tyrimo prognozuojama nauda pacientams: Tiriamiesiems tiesioginės naudos nėra, nes tyrimo metu gauti rezultatai nebus naudojami tiriamojo profilaktikai, diagnostikai ar gydymui keisti. 

Papildoma informacija: 2020 m. kovo 11 d. PSO paskelbta pasaulinė koronaviruso SARS-CoV-2 pandemija ir griežti karantinai įvairiose šalyse iki galo nesuvaldė viruso plitimo, todėl yra prognozuojami vėlesni COVID-19 ligos protrūkiai. Šiuo metu daugelio pasaulio šalių mokslininkų dėmesys yra sutelktas į klinikines ir mokslines studijas, bandant išsiaiškinti koronaviruso SARS-CoV-2 biologines savybes, įtaką šeimininko organizmui, klinikines ligos charakteristikas, diagnostikos galimybes. Vis dar nėra pakankamai mokslinių duomenų apie šio naujojo viruso koinfekciją su kitais kvėpavimo takų patogenais. Nėra aišku, kaip gretutinės kvėpavimo takų infekcijos bei paties koronaviruso SARS-CoV-2 viremija žmogaus organizme koreliuoja su ligos eiga ir jos sunkumu.

Yra žinomi keli viruso transmisijos nuo žmogaus žmogui būdai, tačiau yra labai svarbu identifikuoti virusą skirtinguose užsikrėtusio paciento ėminiuose tam, kad būtų imtasi reikiamų priemonių efektyviau stabdyti viruso plitimą.

Norint sumažinti arba visiškai sustabdyti koronaviruso SARS-CoV-2 plitimą, reikalinga lengvai prieinama, greita ir informatyvi laboratorinė diagnostika, leidžianti specialistams tiksliai nustatyti naujus infekuotų asmenų atvejus, taip pat prognozuoti ligos eigą bei parinkti tinkamiausią gydymo taktiką. Pasaulyje SARS-CoV-2 diagnostikai taikoma daug skirtingų molekulinės diagnostikos rinkinių, kuriuose naudojami skirtingi SARS-CoV-2 genomo taikiniai, yra skirtingas šių rinkinių analitinis jautrumas ir specifiškumas, techninis atlikimo greitis. Taip pat pandemijos metu kyla reagentų prieinamumo problemos. Todėl Biomedicininio tyrimo metu sukursime originalų amplifikacijos reagentų komplektą, kurio analitinis jautrumas bus geresnis negu daugumos šiuo metu naudojamų reagentų. Taip pat bus sukurtas tyrimo protokolas be papildomo mėginio apdorojimo, kuris sutrumpins tyrimo atlikimo laiką. Susisteminta, moksliniais tyrimais paremta informacija leistų gydymo įstaigoms būti pasirengus greičiau suvaldyti iš naujo atsirandančius ar pakartotinai kylančius koronaviruso ligos protrūkius. Tyrimo taikomoji vertė vertinama keliais aspektais, vykdymo metu atlikus mokslinius tyrimus ir remiantis gautų rezultatų išvadomis bus parengtos ir LR Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktos praktinės rekomendacijos COVID-19 infekcijos laboratorinei diagnostikai gerinti ir ligos eigai  prognozuoti.

 

Nekomercinis biomedicininis tyrimas, kurio atlikimas inicijuotas LR SAM, bendradarbiaujant Tarptautinėms tyrimų organizacijomis

Pagrindinė tyrėja  – infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė

Tyrimo trukmė: 1 metai

Tyrimo prognozuojama nauda pacientams: Tiriamieji atsitiktine tvarka bus skirstomi į tyrimo grupes: favipiraviro ir kontrolinė, santykiu 2:1. Favipiravirą vartosiančių pacientų grupėje bus skiriamas simptominis gydymas + favipiraviras 1800 mg (9 tabletės) × 2 kartus per parą 1-ąją dieną + 800 mg × 2 kartus per parą × 13 parų. Kontrolinės grupės tiriamiesiems bus taikomas simptominis gydymas, stebimi 14 parų.

 

Pagrindinis tyrėjas – vyresnysis medicinos biologas Daniel Naumovas

Tyrimo trukmė: 2020-05 – 2020-11
 

Nustatyti greitųjų serologinių testų tinkamumą ūmios bei vėlyvos SARS-CoV2 infekcijos diagnostikai;

Įvertinti serologinių testų jautrumą, tiriant besimptomius atvejus;

Įvertinti naujai sukurtų kiekybinių (ELISA) testų jautrumą ir specifiškumą; 

Ištirti Lietuvoje cirkuliuojančių koronavirusų genomą ir įvertinti galimas mutacijas.

Tyrimo nauda mokslui: Toks tyrimas leis nustatyti serokonversiją COVID-19 pacientams, taip pat atlikti plataus masto seroepidemiologinius tyrimus, siekiant nustatyti buvusią SARS-CoV-2 infekciją bei įvertinti ja persirgusių žmonių skaičių populiacijoje. Taip pat, Lietuvoje cirkuliuojantis SARS-CoV-2 virusas gali turėti mutacijų, todėl infekcijos metu susidarę antikūnai gali nereaguoti su komercinių testų sudėtyje esančiais viruso antigenais. Atlikus viruso genomo sekoskaitą, galima bus nustatyti, ar Lietuvoje cirkuliuojančio viruso genomas skiriasi nuo kitų žinomų, tarptautinėse duomenų bazėse esančių, viruso genomų. Nustatytos viruso genomų sekos bus pateiktos į tarptautinę GenBank duomenų bazę, kur mokslininkai galės atlikti papildomas bioinformatines analizes. 

 

Tyrimo prognozuojama nauda pacientams: Tyrimas turės didelę naudą visuomenei. Duomenų apie greitųjų testų tinkamumą Covid-19 serologiniams tyrimams trūksta. Nors rinkoje yra nemažai greitųjų serologinių testų, kurie turi CE IVD žymą, ne visų jų patikimumas yra tinkamai įvertintas. Šis tyrimas yra naudingas būsimiems Covid-19 pacientams bei visiems LR gyventojams, nes vadovaujantis šio tyrimo rezultatais, bus įvertinta galimybė greituosius testus naudoti ūmios, vėlyvos ar persirgtos SARS-CoV-2 infekcijos diagnostikai, taip pat atlikti plataus masto seroepidemiologinius tyrimus ir įvertinti SARS-CoV-2 infekcijos mastą visuomenėje. Dalis žmonių gali nežinoti, kad jie persirgo besimptome SARS-CoV-2 infekcija – greitaisiais testais atliktas serologinis tyrimas tai galėtų parodyti.  

 

Papildoma informacija: Tyrimų rezultatai buvo paskelbti: 

Nekomercinis biomedicininis tyrimas, kurio atlikimas inicijuotas LR SAM, bendradarbiaujant Tarptautinėms tyrimų organizacijomis

Pagrindinė tyrėja – infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė

 

Tyrimo trukmė: 1 metai

Tyrimo tikslai: patikrinti, ar favipiraviras per klinikiniams simptomams palengvėti numatytą laiką  SARS-CoV-2 užsikrėtusiems ir nesunkia pneumonija sergantiems pacientams (COVID-19 pacientams), yra veiksmingesnis, palyginti su simptominiu gydymu.

Tyrimo prognozuojama nauda pacientams: Tiriamieji atsitiktine tvarka bus skirstomi į tyrimo grupes: favipiraviro ir kontrolinė, santykiu 2:1. Favipiravirą vartosiančių pacientų grupėje bus skiriamas simptominis gydymas + favipiraviras 1800 mg (9 tabletės) × 2 kartus per parą 1-ąją dieną + 800 mg × 2 kartus per parą × 13 parų. Kontrolinės grupės tiriamiesiems bus taikomas simptominis gydymas, stebimi 14 parų.