Akušerijos ir ginekologijos centras

Akušerijos ir nėštumo patologijos skyriuose taikomi šiuolaikiniai pažangiausi nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros, ligų diagnostikos bei gydymo metodai, naujausi vaisiaus būklės tyrimo būdai, atliekamos visos chirurginės intervencijos ir akušerinės operacijos. Gimdymų skaičius Akušerijos skyriuje jau keletą metų didžiausias Lietuvoje. Vertinant akušerijos paslaugas, vienas iš kokybės rodiklių – cezario pjūvio operacijos dažnis. Akušerijos skyriuje šis rodiklis nuo 2015 metų yra mažesnis nei 25 procentai. Vaisiaus medicinos koordinavimo centras teikia pagalbą esant retoms vaisiaus ligoms, bendradarbiaudamas su specializuotomis vaisiaus medicinos klinikomis užsienyje.

Ginekologijos skyriuje atliekamos sudėtingos išplėstinės onkoginekologinės operacijos, kurių metu kartu su gydytojais ginekologais dalyvauja ir kitų sričių gydytojai. Pacientėms suteikiama kvalifikuota daugiaprofilinė pagalba. Skyriuje taip pat atliekamos ir minimaliai invazyvios operacijos.

Santaros vaisingumo centras ir Vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių banko poskyris teikia  šiuolaikines vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo, pagalbinio apvaisinimo, vaisingumo išsaugojimo bei lytinių ląstelių banko paslaugas, įgyvendina lytinių ląstelių bei embriono donorystės programas. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Santaros klinikų Medicininės genetikos centro specialistais, atliekami molekuliniai genetiniai embriono, poros, donorų ir nėščiųjų tyrimai.  Vaisingumų sutrikimų turinčius pacientus konsultuoja daugiadalykė specialistų komanda.

Akušerijos ir ginekologijos centre veikia mamų savitarpio pagalbos ir žindymo palaikymo grupė, gydytojų akušerių ginekologių įkurta Mergaičių ir moterų akademija (MMA) šviečia mergaites, merginas ir moteris apie fizinės ir psichologinės sveikatos ypatumus skirtingais gyvenimo periodais, lytinės ir reprodukcinės sveikatos palaikymą, ligų profilaktiką, nėštumo planavimą, gyvenimą pastojus bei laikotarpį po gimdymo.

Akušerijos ir ginekologijos centro pacientes konsultuoja medicinos psichologės.

• taikomi šiuolaikiniai pažangūs vaisiaus intrauterinės būklės tyrimo būdai;
• konsultuojamos ir gydomos nėščiosios su didele rizika motinai ir vaisiui, esant komplikuotai nėštumo eigai ir sergančios bendrosiomis ligomis (sunkiomis kraujodaros sistemos, inkstų, širdies, kraujagyslių ir kt. ligomis);
• teikiama gimdymo ir laikotarpio po gimdymo priežiūra esant normaliam gimdymui;
• teikiama gimdymo ir laikotarpio po gimdymo priežiūra esant patologiniam gimdymui;
• atliekamos akušerinės operacijos;
• natūralaus gimdymo priežiūra, kai gimdyvei pagalbą savarankiškai teikia tik akušerė (esant normaliai gimdymo eigai);
• atliekama intensyvi gimdyvės ir vaisiaus būklės stebėsena ir gydymas po patologinio gimdymo ar kitų komplikacijų. Gimdymo metu gali būti taikomos šios skausmo malšinimo priemonės: medikamentinės (epidūrinis skausmo malšinimas ir kt.), nemedikamentinės (masažas, gimdymo pozos parinkimas, gimdymas vandenyje ir kt.);
• aukščiausio lygio stacionarinė pagalba teikiama naujagimiams, kurių būklė yra sunki arba komplikuota, progresuojanti ir naujagimiui reikia atlikti daugiaprofilinį tyrimą, kai ligai ir būklei nustatyti bei gydyti reikia sudėtingų technologijų ir gydymo metodų;
• organizuojamos paskaitos, skirtos nėščiosioms, jų artimiesiems ir moterims po gimdymo. Paskaitų tikslas yra padėti pasiruošti gimdymui, laikotarpiui po gimdymo ir naujagimio priežiūrai;
• atliekami ginekologiniai tyrimai, specifinės diagnostinės ir chirurginės procedūros, gydomi uroginekologiniai, onkoginekologiniai ir kiti susirgimai. Taikomi šiuolaikiniai minimaliai invazyvūs gydymo metodai, endoskopinė chirurgija, aliekamos sudėtingos išplėstinės onkoginekologinės operacijos;
• taikomi šiuolaikiniai vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodai – laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, diagnostinės ir gydomosios operacijos, medikamentinis gydymas, pagalbinio apvaisinimo paslaugos, teikiamos vaisingumo išsaugojimo ir lytinių ląstelių banko paslaugos, vykdomos lytinių ląstelių bei embriono donorystės programos. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro specialistais, atliekami molekuliniai genetiniai embriono, poros, donorų ir nėščiųjų tyrimai, embriono biopsija ir preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD).

Vilniaus perinatologijos centrą sudaro Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos centrai. Vilniaus perinatologijos centras teikia metodinę pagalbą paslaugas teikiančioms įstaigoms, atlieka mokslinius tyrimus, analizuoja statistinius rodiklius, susijusius su nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūra, diegia naujus diagnostikos ir gydymo metodus, dalyvauja rengiant sveikatos priežiūros specialistus vientisųjų ir podiplominių studijų programose. Čia studijuoja gausus būrys užsienio studentų.

Centre vyksta vientisosios ir podiplominės studijos: internatūra, rezidentūra, kvalifikaciją nuolat kelia Lietuvos ir užsienio gydytojai. 2019 metais Akušerijos ir ginekologijos centras buvo akredituotas Europos akušerių ginekologų kolegijos.

Akušerijos ir ginekologijos centre gydytojai aktyviai dalyvauja rengiant ligų diagnostikos ir gydymo metodikas visai Lietuvai.

Vilniuje pirmosios Lietuvoje akušerijos ir ginekologijos įstaigos kūrėsi XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Prof. N. Renjė – mokslinės akušerijos pradininkas mūsų šalyje.

Prof. N. Renjė 1775 metais Vilniuje prie Šv. Roko ligoninės įsteigė pirmąjį Lietuvoje gimdymo skyrių  ir pirmąją akušerių mokyklą. Po jo mirties, 1803 metais prof. A. Matusevičiaus iniciatyva Vilniaus universitete buvo įsteigta Akušerijos katedra. Prof. T. Burdzinskis 1922 metais Radvilų gatvėje esančiame pastate, buvusiame Vilniaus universiteto Santariškių klinikų ligoninės Centro filiale, įkūrė Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos kliniką. Šios klinikos įkūrimas pradėjo moterų ir vaikų medicinos priežiūros, studentų rengimo ir mokslo pažangą.

1944–1946 metais ir 1948–1969 metais Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo doc. V. Baronas. 1958 metais kliniką perkėlus į naujai atidarytą Vilniaus miesto universitetinę ligoninę Antakalnyje, doc. V. Baronas daug nuveikė organizuodamas akušerijos ir ginekologijos skyrių veiklą šioje ligoninėje.

1969–1979 metais Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo doc. P. Steponėnas. Jo vadovavimo metu įdiegta daug naujų gydymo ir diagnostikos metodų: termoplacentografija, transabdomininė amniocentezė, biocheminiai vaisiaus vandenų tyrimai, ultragarsinė diagnostika akušerijoje. Jis yra vienas nėščiųjų rizikos veiksnių klasifikacijos Lietuvoje iniciatorių ir autorių, o kartu su doc. J. Stankumi 1969 metais įvedė programuoto gimdymo taktiką klinikoje. Jo iniciatyva įkurtas pirmasis Lietuvoje mergaičių ginekologijos kabinetas.

1979–1990 metais Akušerijos ir ginekologijos klinikai vadovavo prof. A. Venckauskas. Jo vadovavimo metu  katedros ir klinikos kolektyvas daugiausia dėmesio skyrė aktualiausiai to meto akušerijos ginekologijos srities problemai – perinatalinio mirtingumo mažinimui Lietuvoje.  Prof. A. Venckausko iniciatyva 1983 metais Vilniuje pradėtas visų nėščių moterų echoskopinis tyrimas du kartus per nėštumą. 1990-1993 metais Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo doc. Jonas Ališauskas – ginekologinės echoskopijos pradininkas Lietuvoje. Vadovaujant doc. J. Ališauskui, klinikoje padaryta nemažai reformų: pakeista skyrių struktūra, 1992 metais įkurtas Perinatologijos centras, 1992 metais klinikos pavadinimas pakeistas į Moterų kliniką. Moterų klinikai suteikta aukščiausia kategorija.

Nuo 1994 iki 2018 metų Akušerijos ir ginekologijos klinikai  vadovavo prof. G. S. Drąsutienė. 2013 metais kovo 1 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose įkurtas Akušerijos ir ginekologijos centras, čia perkeltas ir Vilniaus Perinatologijos centras. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose 2016 metais vasario mėn. įkurti Santaros vaisingumo centras ir Vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių banko poskyris. Abu šie padaliniai nuo 2019 metų rugsėjo mėn. tapo Akušerijos ir ginekologijos centro dalimi.