Santariškių g. 2, 08661 Vilnius
tel. (+370) 5 236 5000
faks. (+370) 5 236 5111
info@santa.lt

      

SANTAROS KLINIKOS

VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖ

Santariškių hematologai: mirtingumas nuo kraujo vėžio Lietuvoje mažėja

Spausdinti
VUL Santariškių klinikų hematologų atliekamo tyrimo duomenys atskleidė, jog per paskutinius 15 metų sergančiųjų kraujo vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje gerėjo.

„Atliekame detalų epidemiologinį tyrimą, kurio pirmieji rezultatai rodo, kad kraujo vėžys Lietuvoje vis dažniau pagydomas“,- pristatydamas pirmuosius tyrimo rezultatus kalbėjo VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius.

Lietuvos Hematologijos stebėsenos sistemos duomenų bazėje yra sukaupta apie 28000 įrašų apie kraujo vėžį. Visos piktybinės kraujo ligos suskirstytos į 7 grupes. Šiuo metu statistiškai analizuojami pastarųjų 15 metų duomenys (apie 13000 įrašų).

Ištyrus 3017 atvejų paaiškėjo, kad naujų ne Hodžkino limfomos (NHL) atvejų skaičius per metus Lietuvoje didėjo (dabar 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka 9-10 naujų atvejų, o 2000-2001-aisiais - 6-7). Geroji žinia: tiriamuoju laikotarpiu pastebimai mažėjo mirčių procentas. Jei 2000-2001-aisiais iš 10-ties sirgusiųjų ne Hodžkino limfoma mirdavo trys, tai dabar miršta tik vienas pacientas.

„Matome akivaizdų išgyvenamumo gerėjimą visose NHL sergančiųjų amžiaus grupėse: ir vaikų iki 18 metų, ir darbingų iki 60-ties, ir vyresnių žmonių“,- sako tyrimą koordinuojantis L. Griškevičius.

Detalesnis tyrimas parodė, kad VUL Santariškių klinikose gydant dažniausiai pasitaikančią limfomos rūšį – difuzinę didelių B ląstelių limfomą – darbingo amžiaus pacientų iki 60 metų grupėje, net sergant išplitusia III-IV stadijos forma, pasveikimo tikimybė jau viršija 80 proc. Anksčiau tokia tikimybė nesiekė 50 procentų.

Paskutiniu metu daug kalbėta apie dar vieną kraujo vėžio rūšį – lėtinę mieloleukemiją (LML). Išanalizavus 477 LML atvejus matyti, jog mirčių procentas per pastarąjį dešimtmetį taip pat sparčiai mažėjo. Anksčiau kiekvienais metais mirdavo kas trečias ar ketvirtas, dabar - kas dešimtas LML pacientas.

L. Griškevičius mano, jog gerų rezultatų pavyko pasiekti, teisingai nustačius diagnostikos bei gydymo prioritetus. Akcentuojamos šios kraujo vėžio gydymo gerėjimo priežastys:

  • Pacientų priežiūros koncentracija hematologijos (kraujo ligų) centruose.

  • Visuotinis bazinio chemoterapinio gydymo prieinamumas.

  • Gydymo protokolų diegimas.

  • Gerėjantis komplikacijų gydymas bei modernus gydymas VUL Santariškių klinikų Kraujo centre gaminamais kraujo komponentais.

  • Kaulų čiulpų transplantacijos.

  • Moderni molekulinė diagnostika.

  • Modernaus gydymo (imunoterapijos, taikinių terapijos) prieinamumo gerinimas.

  • Sergančiųjų kraujo vėžiu gydymo rezultatų stebėsena bei analizė.

  • Konstruktyvus dialogas su LR sveikatos apsaugos ministerija bei Valstybine ligonių kasa.

  • Bendras darbas su pacientų asociacija “Kraujas“.

  • Pozityvus žiniasklaidos dėmesys, aktyvi informacijos sklaida.

Pabrėžtina, kad šis tyrimas nebūtų įmanomas be konstruktyvaus visos Lietuvos hematologų bei patologų bendradarbiavimo, registruojant kraujo vėžio atvejus Hematologijos stebėsenos sistemos duomenų bazėje. VUL Santariškių klinikų specialistai tyrimą tęsia.

„Mūsų tikslas, - sako prof. L. Griškevičius, - toliau visokeriopai gerinti Lietuvos kraujo vėžio gydymo rezultatus, tuomet vis daugiau pacientų pasveiktų ir gyventų pilnavertį gyvenimą. Todėl ir toliau bus siekiama, kad kuo daugiau modernių kraujo vėžio diagnostikos bei gydymo metodų pasiektų Lietuvos pacientus“.

Kontaktams:
Gitana Letukienė,
VUL SK vyr. specialistė ryšiams su visuomene,
Tel.: (85) 2365097; 8 6 55 19339; El. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ; www.santa.lt
Atnaujinta 2012-03-07
Straipsnis parodytas: 13557 kartų(kartus)
 

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo patirtį lankantis Santa.lt svetainėje, naudojame slapukus (angl. cookies) – tai nedidelės informacijos rinkmenos, kurias jūsų naudojamo įrenginio naršyklė priima iš svetainės kurioje lankotės. Surinkta informacija iš slapukų mums padeda efektyviau nustatyti naršymo įpročius, veiksmus bei nustatymus (pvz., kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), o jums nereikia jų kaskart pasirinkti lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose. Kad interneto svetainė veiktų, nebūtina leisti naudoti šiuos slapukus, bet sutikus su slapukų politika, naršyti jums bus paprasčiau. Išsamesnė informacija suteikiama AllAboutCookies.org. Galite ištrinti visus jau esančius jūsų kompiuteryje slapukus, o dauguma naršyklių nustatytos taip, kad slapukai nebūtų įrašomi jūsų įrenginyje. Su slapukais susijusi informacija nenaudojama jūsų tapatybei nustatyti ar kitais nei pirmiau aprašytais tikslais. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje.

EU Cookie Directive plugin by www.channeldigital.co.uk